Mažai vietos? Sulankstyk

Šiais laikais, kai automobilių kiekis gatvėse nenumaldomai auga, didžiuosiuose miestuose dažnai ištinka problema, jog nėra kur palikti savo mylimos transporto priemonės.
Nors apie šią opią problemą kalba visi vis daugiau ir daugiau, o valdžia žeria pažadus, jog sulauksime naujų stovėjimo aikštelių automobiliams, iš tikro atrodo, jog sprendimus reikia priimti patiems automobilių vairuotojams, kurie ir suka galvą, kur reikia palikti savo transporto priemonę.
Išsivysčiusios šalys įvairiai sprendžia parkavimo problemas. Nuo požeminių, didelių stovėjimo aikštelių iki robotizuotų daugiabučio dydžio parkavimo aikštelių, kuriose automobiliai surūšiuojami ir sudėliojami vadovaujant robotams. Tokio pobūdžio stovėjimo aikštelės pasaulyje yra tik kelios. Kelios, didelės robotizuotos stovėjimo aikštelės yra Niujorke, Londone, Kronache bei Tokijuje. Gal norite atspėti kurioje šalyje pirmą kartą atsirado šios modernios stovėjimo aikštutės? Turbūt pirmiausia šauna į galvą Japonija ar ne? Deja, ne. Nes šį išradimą pristatė ambicingieji Vokiečiai dar 1996 metais.


Moderni idėja kaip sutalpinti daug automobilių į kuo mažesnę vietą buvo labai radikali, bet tuo pačiu ir labai brangi pastatyti ir eksploatuoti. Tačiau pasak kūrėjų, tokio tipo stovėjimo aikštelei atsipirkti reikia truputėlį daugiau laiko negu įprastai aikštelei, tačiau didelis automobilių talpinimo koeficientas leidžia vairuotojams pasiūlyti itin konkurencingą parkavimo kainą.
Pavyzdžiui, Niujorke esančioje aikštelėje, vienam automobiliui vieta aikštelėje, vienam mėnesiui kainuoja 500 JAV dolerių, Londone iki 300 Svarų, greitai pavertus užsienio valiutą į mūsų gautųsi, jog Niujorke mėnesį palikti automobilį saugioje aikštelėje kainuoja apie 1300 litų, o Londone irgi panašiai. Jeigu palygintume su mūsų šalies siūlomomis paslaugomis, Vilniuje esanti požeminė aikštelė Gedimino prospekte palikti automobilį mėnesiui kainuoja 400 litų.
Bet pasirodo yra būdas, kuris jums gali nekainuoti ne cento. Dar 1929 metais, Vokietijoje gyvenęs inžinierius vardu Engelbert Zaschka visuomenei pristatė sulankstomą automobilį. Na automobilis yra tik trejų ratų, tačiau pirminė idėja buvo tokia, kai automobilis skaičiavo pirmuosius savo žingsnius, Vokiečių inžinierius galvojo, jog ateityje pritrūksime stovėjimo vietų ir pasiūlė automobilį, kuris susilanksto ir be vargo gali būti nunešamas namo.


Pats triratis nebuvo stebuklingas. Jį sudarė trys pagrindinės dalys, kuriose automobilis išsiardo. Pasak inžinieriaus, automobilį buvo galima išrinkti per maždaug 20 minučių, tokį patį laiko tarpą užtruktumėt ir surinkdami automobilį. Aišku, jeigu netikėtai užkluptų lietus surenkant automobilį, aplinkiniai išgirstų platų Rusiškų keiksmažodžių žodyną.


Aišku šiais laikais priversti automobilį susilankstyti arba jį išrinkti viduryje gatvės yra beprotystė, tačiau dar 1929 metais Vokietijoje gyvenęs inžinierius pasiūlė tikrai neprastą idėją, kaip būtų galima išgelbėti parkavimo problemą. Reikėtų ją stipriai patobulinti, bet išeitis tikrai yra.