„BRO Racing – Viena moneta“ ekipos gretose Maroko ralio OPEN CAR klasės T4 kategorijoje triumfavo Tomo Mickaus ir Dariaus Leskausko ekipažas. Jie laimėjo keturis iš penkių šio ralio greičio ruožų ir užsitikrino nugalėtojų vardus.
Kaip teigė ekipažo vairuotojas Tomas Mickus, paskutinis greičio ruožas pasižymėjo itin aukštomis kopomis. Ir nors organizatoriai suteikė alternatyvą jas apvažiuoti, lietuviai nusprendė lengvesniu keliu neiti bei šį iššūkį priėmė.
„Fantastika. Esu labai laimingas. Labai norėjosi pasiekti finišą, išsaugoti poziciją, todėl saugojau techniką. Pradžioje buvo 25 kilometrai kopų. Antrojo lygio. Jos labai didelės. Vėliau prasidėjo dar aukštesnės – trečio lygio. Organizatorius kopas leido apvažiuoti ilgesniu keliu, bet mes rinkomės kopas. Tačiau kildami supratome, kad ne ten pasukome, ne tais laipsniais. Pačioje kopoje vos nesusidūrėme su „Toyota“. Jis būtų mus tikrai nusinešęs, bet pasirinkau trajektoriją dešiniau ir mes prasilenkėme, o jis sustojo.
Vėliau kopos jau buvo mažesnės, prasidėjo akmenys, kalnai, mažai tiesių atkarpų dykumoje. Diena gana lengva. Paskutiniai 17 kilometrų – vėl tos pačios kopos tik iš kitos pusės, bet ten pravažiavome jau be staigmenų. Taigi, ralis laimėtas, rezultatas puikus, nuotaikos geros, todėl dabar žiūrime tik į priekį“, - sakė Tomas Mickus.
Pasak Tomo Mickaus, toks pasiekimas vainikavo ilgą bei nuoseklų darbą ir tikrai nelengvą pastarųjų metų kelią siekiant ralio reido disciplinos aukštumų. Lenktynininkas pridūrė, kad viso ralio metu itin kruopščiai ir atsakingai dirbo ir komandos mechanikai, tad ekipa išvengė gedimų, kurie būtų užkirtę kelią nugalėtojų titulo link.
Ne ką mažiau džiaugsmo po finišo buvo matyti ir kito „BRO Racing – Viena moneta“ ekipažo – Algirdo Talučio ir Adomo Gančieriaus veiduose. Jie OPEN CAR klasės T4 kategorijoje užėmė antrąją vietą, per visą ralį komandos draugams nusileisdami kiek mažiau nei pusantros valandos.
Komandos šturmanas Adomas Gančierius atskleidė, kad paskutinio etapo išvakarėse laukė šiokie tokie netikėtumai – buvo atšaukta jų viešbučio rezervacija, tad „BRO Racing – Viena moneta“ ekipos nariams neliko kitos išeities kaip tik savo kailiu pajusti ralio reido maratonų dvasią ir miegoti bivake. Tačiau toks netikėtas nuotykis ekipos lietuvių iš vėžių neišmušė – paskutinę dieną ekipažui pavyko užbaigti sėkmingai ir užsitikrinti vietą ant podiumo.
„Iš visų lietuvių susirinkome lovas, miegmaišius ir nakvojome lauke, tarp bagių, po stalais, po atviru dangumi. Tai buvo tokia savotiška atrakcija. Bet išsimiegojome gerai ir startavome puikiai.
Paskutinis greičio ruožas buvo ne itin sudėtingas, tačiau klastingų vietų buvo. Važiuojant ramiai didelių iššūkių nebuvo, bet bandant atakuoti ir lėkti tai buvo galima atsidurti tokiose situacijose, kur ralis galėtų baigtis. Šiandien stovintį trasoje matėme ne vieną ekipažą. Patys važiavome kiek ramiau, turėjome kopų, greitų atkarpų, žvyrkelių, akmenų. Navigacine prasme buvo paprasta. Kadangi OPEN klasė startuoja paskutinė, tai mes kaip šluota surinkinėjome visus nuo kelio. Mūsų taktika buvo važiuoti tvarkingai. Maksimalus greitis buvo gal 105 km/val.
Šiaip Maroko ralis, kuriame aš pirmą kartą, paliko labai gerą įspūdį. Pats ralis yra sunkus pačiai technikai. Bent jau pirmos trys dienos, kur buvo daug akmenų ir buvo galima lengvai palikti visą pakabą arba prisidaryti net dar didesnių reikalų. Ralis labai geras. Siūlau visiems, kas važiuoja šį sportą, pabandyti šias lenktynes“, - kalbėjo Adomas Gančierius.
Paskutinė Maroko ralio diena ekipažo vairuotojui Algirdui Talučiui įspūdį labiausiai paliko dėl aukštų kopų, kuriomis važiuoti buvo tikrai didelis iššūkis ir svarbi patirtis. Kopose ekipažas ir vėl turėjo vieną aštrų epizodą – nusprendė važiuoti toje vietoje kur niekas iki jų nebuvo važiavęs ir netikėtai bagį dar sykį pastatė „žvake“. Visgi nuotykis baigėsi sėkmingai.
„Pataikėme ant lūžtančios kopos, atrodė, kad jau versimės, nes galiniai ratai jau kilo į orą. Buvo stresiuko, bet viskas gerai. Kur buvo akmenys, buvome atsargūs, o per paskutines kopas jau tiesiog mėgavausi važiavimu. Stebėjome, kaip vaikšto kupranugariai. Grįžtant į finišą pats smagiausiais jausmas buvo tas vidinis džiaugsmas, kad mes tai padarėme. Visiems palinkėčiau tokį jausmą patirti“, - kalbėjo Algirdas Talutis.
