Linas Ramoška
Ankstyvą trečiadienio rytą pravėrus socialinės medijos programėlių duris buvau greitai ir aiškiai informuotas apie situaciją Vilniaus mieste – katastrofa, skelbė dalis mano Facebook draugų. Miestas stovi kamščiuose, dėl visko kaltas meras ir „Grinda”. Situacija kaip ir aiški, ar ne? Nebūtinai, nes kita dalis bičiulių rato pasakojo, jog vilniečiai vėl pamiršo kaip vairuoti. Kuri auditorija sako tiesą? Mano galva ta, kuri moka vairuoti.
O tokių tikrai nėra labai daug. Taip, mes visi turime vairuotojo pažymėjimus, visi vairuojame jau kurį laiką, tačiau kiek iš mūsų iš tiesų supranta ką daro? Kiek lavina savo vairavimo įgūdžius? Vienetai? Mano bičiulių tarpe šių žmonių daugiau, bet aš dirbu su automobilių sportu, tad natūralu, kad išmokęs lėkti mištu 200km/h greičiu, miesto iššūkius įveiksi nesunkiai. Ar to reikia visiems? Galbūt ne, bet judėti ta linkme reikia.
Suvirškinus visą internete pateiktą informaciją, replikas ir skundus, likau tik su viena mintimi – galbūt metas visiems pripažinti, kad vairuoti vis tik nemoka? Aš nekaltinu „Grindos” ar mero, nes jie nesusiję su žiema ir ne jie padarė avarijas, kurios užkimšo miestą – jas padarė vairuotojai, kurie neįvertino kelio dangos, savo padangų ir vairavimo sąlygų. Atidžiau peržvelgus incidentų nuotraukas, nesunku suskaičiuoti ir atpažinti priežastis: pusėje nuotraukų matome 20-25 metų senumo prancūziškus modelius, kurių rinkos vertė neperkopia 500 eurų. Ar šie automobiliai apauti 400 eurų vertės naujomis padangomis? Vargu, o turėtų būti. Ar šie vairuotojai prieš žiemos sezoną skyrė laiko ir nukeliavo į slidžių dangų aikštelę atnaujinti savo įgūdžius? Taip pat vargu ir jei seniau tiesiog nebuvo vietų tam atlikti, tai dabar tokios aikštelės veikia šalia visų didmiesčių.
Mintis gana paprasta – bet kokios problemos sprendimas prasideda nuo jos pripažinimo. Ar Jūsų automobilio padangos naujos? Geros? Minkštos? Ar tik atitinka protektoriaus gylį? Ar Jūs reguliariai lavinate savo vairavimo įgūdžius? Kasdienis maršrutas namai – darbas lavina nebent gebėjimą daugiau žvelgti į telefono ekraną ir mažiau į kelią, nes prisimenate maršrutą. Jei po šių klausimų jaučiatės turėdamas teisingus, bet nedžiuginančius atsakymus, atleisk bičiuli – tau keliuose ne vieta. „Bet juk niekas taip nedaro?!” – atsakysite. Daro. Ir jie Facebook’e pyksta ne ant mero, o ant žioplių.
O jeigu rimtai – kiek valstybei kainuoja avarijos? Ir kiek kainuotų kartą per tarkime du metus priverstine tvarka siųsti visus vairuojančius į uždarus autodromus, kuriuose veikiančios slidžių dangų aikštelės jiems primintų, jog jie nemoka vairuoti? Ir tai atlikti privaloma tvarka, nes kaip matome, didesnė dalis vairuojančių tam prasmės nemato. Kiek gyvybių sutaupytume, kiek pinigų sutaupytų draudimo bendrovės ir kiek uždirbtų naujų padangų pardavėjai? Mano akimis šis planas pasmerktas sėkmei, tik ar atsiras politinės valios iš tiesų išspręsti eismo saugumo problemas. Ir tą atlikti ne per baudas, bausmes, draudimus, o per tą vienintelę veikiančią priemonę – švietimą.
Pagyvensim, pamatysim.
Linas Ramoška
Ankstyvą trečiadienio rytą pravėrus socialinės medijos programėlių duris buvau greitai ir aiškiai informuotas apie situaciją Vilniaus mieste – katastrofa, skelbė dalis mano Facebook draugų. Miestas stovi kamščiuose, dėl visko kaltas meras ir „Grinda”. Situacija kaip ir aiški, ar ne? Nebūtinai, nes kita dalis bičiulių rato pasakojo, jog vilniečiai vėl pamiršo kaip vairuoti. Kuri auditorija sako tiesą? Mano galva ta, kuri moka vairuoti.
O tokių tikrai nėra labai daug. Taip, mes visi turime vairuotojo pažymėjimus, visi vairuojame jau kurį laiką, tačiau kiek iš mūsų iš tiesų supranta ką daro? Kiek lavina savo vairavimo įgūdžius? Vienetai? Mano bičiulių tarpe šių žmonių daugiau, bet aš dirbu su automobilių sportu, tad natūralu, kad išmokęs lėkti mištu 200km/h greičiu, miesto iššūkius įveiksi nesunkiai. Ar to reikia visiems? Galbūt ne, bet judėti ta linkme reikia.
Suvirškinus visą internete pateiktą informaciją, replikas ir skundus, likau tik su viena mintimi – galbūt metas visiems pripažinti, kad vairuoti vis tik nemoka? Aš nekaltinu „Grindos” ar mero, nes jie nesusiję su žiema ir ne jie padarė avarijas, kurios užkimšo miestą – jas padarė vairuotojai, kurie neįvertino kelio dangos, savo padangų ir vairavimo sąlygų. Atidžiau peržvelgus incidentų nuotraukas, nesunku suskaičiuoti ir atpažinti priežastis: pusėje nuotraukų matome 20-25 metų senumo prancūziškus modelius, kurių rinkos vertė neperkopia 500 eurų. Ar šie automobiliai apauti 400 eurų vertės naujomis padangomis? Vargu, o turėtų būti. Ar šie vairuotojai prieš žiemos sezoną skyrė laiko ir nukeliavo į slidžių dangų aikštelę atnaujinti savo įgūdžius? Taip pat vargu ir jei seniau tiesiog nebuvo vietų tam atlikti, tai dabar tokios aikštelės veikia šalia visų didmiesčių.
Mintis gana paprasta – bet kokios problemos sprendimas prasideda nuo jos pripažinimo. Ar Jūsų automobilio padangos naujos? Geros? Minkštos? Ar tik atitinka protektoriaus gylį? Ar Jūs reguliariai lavinate savo vairavimo įgūdžius? Kasdienis maršrutas namai – darbas lavina nebent gebėjimą daugiau žvelgti į telefono ekraną ir mažiau į kelią, nes prisimenate maršrutą. Jei po šių klausimų jaučiatės turėdamas teisingus, bet nedžiuginančius atsakymus, atleisk bičiuli – tau keliuose ne vieta. „Bet juk niekas taip nedaro?!” – atsakysite. Daro. Ir jie Facebook’e pyksta ne ant mero, o ant žioplių.
O jeigu rimtai – kiek valstybei kainuoja avarijos? Ir kiek kainuotų kartą per tarkime du metus priverstine tvarka siųsti visus vairuojančius į uždarus autodromus, kuriuose veikiančios slidžių dangų aikštelės jiems primintų, jog jie nemoka vairuoti? Ir tai atlikti privaloma tvarka, nes kaip matome, didesnė dalis vairuojančių tam prasmės nemato. Kiek gyvybių sutaupytume, kiek pinigų sutaupytų draudimo bendrovės ir kiek uždirbtų naujų padangų pardavėjai? Mano akimis šis planas pasmerktas sėkmei, tik ar atsiras politinės valios iš tiesų išspręsti eismo saugumo problemas. Ir tą atlikti ne per baudas, bausmes, draudimus, o per tą vienintelę veikiančią priemonę – švietimą.
Pagyvensim, pamatysim.
