Lietuvių mokslininkams pavyko sukurti pažangią senų padangų perdirbimo technologiją, kuri ne tik apie 10 proc. atpigina naujų automobilių padangų ir kitų gumos gaminių gamybą, bet ir sprendžia ekologines problemas.
Ši naujos kartos technologija sukurta didžiausios mokslinių tyrimų įstaigos Lietuvoje – Fizinių ir technologijos mokslų centro (FTMC) – Tribologijos laboratorijoje ir tobulinama bendradarbiaujant su šalies verslu. Technologija jau sulaukė ir daugelio užsienio bendrovių dėmesio, tarp jų – ir tokių padangų gamybos milžinų kaip „Bridgestone“, „Goodyear“, „Michelin“, „Continental“.
„Bendradarbiaujant su kitais mokslininkais ir verslininkais, mums pavyko devulkanizacijos ir ozonavimo procesų pagalba iš senų padangų gumos išskirti aukštos kokybės miltelių pavidalo žaliavą, pasižyminčią kaučiuko savybėmis ir tinkamą naujų padangų ir kai kurių kitų gumos dirbinių gamybai. Tai leidžia ne tik atpiginti naujo gaminio savikainą, bet ir tausoti gamtos išteklius. Naujoji technologija buvo sėkmingai patentuota pagal sutartį su lietuviško kapitalo įmone „Devulco“, ji toliau tobulinama pas jų partnerius bendrovėje „Gumos technologijos“.
Latvijoje jau pastatytas būtent šiai technologijai skirtas gumos atliekų perdirbimo fabrikas, galintis pagaminti virš 500 tonų produkcijos per mėnesį. Bendradarbiaudami su verslininkais, technologiją tobuliname ir siekiame pritraukti užsienio korporacijų investicijas į šią technologiją“, – sako dr. Svajus Asadauskas, vadovaujantis FTMC Tribologijos laboratorijai. Mokslininkas paaiškina, kad tribologija yra mokslas apie trintį ir paviršius, kurie judėdami veikia vienas kitą. Būtent tribologiniai principai ir yra svarbiausi siekiant gauti norimas dalelių paviršiaus savybes ir paskatinti reikiamas chemines reakcijas, nes vien susmulkinus gumą (pavyzdžiui, kriogeniškai – veikiant labai žema temperatūra), ji nebūtų tinkama padangų gamybai.
Pasak dr. S. Asadausko, naudojant devulkanizuotos gumos miltelius yra sutaupoma gana brangių medžiagų – suodžių ir kaučiuko – sąskaita, naujų padangų gamybai jų prireikia apie 30 proc. mažiau. Ne tokiems reikliems kitiems gumos gaminiams kaučiuko ir suodžių sąnaudas galima sumažinti net daugiau nei 70 proc. Naujosios technologijos paklausa turėtų dar labiau padidėti rinkoje pakilus kaučiuko kainai, kuri tiesiogiai priklauso nuo naftos kainos. Jau šiuo metu naująja FTMC technologija domisi ne tik didieji pasauliniai padangų gamintojai, bet ir Izraelio bei Kinijos bendrovės, tikimasi sulaukti ir kitų šalių verslininkų susidomėjimo.
Lietuvių mokslininkams pavyko sukurti pažangią senų padangų perdirbimo technologiją, kuri ne tik apie 10 proc. atpigina naujų automobilių padangų ir kitų gumos gaminių gamybą, bet ir sprendžia ekologines problemas.
Ši naujos kartos technologija sukurta didžiausios mokslinių tyrimų įstaigos Lietuvoje – Fizinių ir technologijos mokslų centro (FTMC) – Tribologijos laboratorijoje ir tobulinama bendradarbiaujant su šalies verslu. Technologija jau sulaukė ir daugelio užsienio bendrovių dėmesio, tarp jų – ir tokių padangų gamybos milžinų kaip „Bridgestone“, „Goodyear“, „Michelin“, „Continental“.
„Bendradarbiaujant su kitais mokslininkais ir verslininkais, mums pavyko devulkanizacijos ir ozonavimo procesų pagalba iš senų padangų gumos išskirti aukštos kokybės miltelių pavidalo žaliavą, pasižyminčią kaučiuko savybėmis ir tinkamą naujų padangų ir kai kurių kitų gumos dirbinių gamybai. Tai leidžia ne tik atpiginti naujo gaminio savikainą, bet ir tausoti gamtos išteklius. Naujoji technologija buvo sėkmingai patentuota pagal sutartį su lietuviško kapitalo įmone „Devulco“, ji toliau tobulinama pas jų partnerius bendrovėje „Gumos technologijos“.
Latvijoje jau pastatytas būtent šiai technologijai skirtas gumos atliekų perdirbimo fabrikas, galintis pagaminti virš 500 tonų produkcijos per mėnesį. Bendradarbiaudami su verslininkais, technologiją tobuliname ir siekiame pritraukti užsienio korporacijų investicijas į šią technologiją“, – sako dr. Svajus Asadauskas, vadovaujantis FTMC Tribologijos laboratorijai. Mokslininkas paaiškina, kad tribologija yra mokslas apie trintį ir paviršius, kurie judėdami veikia vienas kitą. Būtent tribologiniai principai ir yra svarbiausi siekiant gauti norimas dalelių paviršiaus savybes ir paskatinti reikiamas chemines reakcijas, nes vien susmulkinus gumą (pavyzdžiui, kriogeniškai – veikiant labai žema temperatūra), ji nebūtų tinkama padangų gamybai.
Pasak dr. S. Asadausko, naudojant devulkanizuotos gumos miltelius yra sutaupoma gana brangių medžiagų – suodžių ir kaučiuko – sąskaita, naujų padangų gamybai jų prireikia apie 30 proc. mažiau. Ne tokiems reikliems kitiems gumos gaminiams kaučiuko ir suodžių sąnaudas galima sumažinti net daugiau nei 70 proc. Naujosios technologijos paklausa turėtų dar labiau padidėti rinkoje pakilus kaučiuko kainai, kuri tiesiogiai priklauso nuo naftos kainos. Jau šiuo metu naująja FTMC technologija domisi ne tik didieji pasauliniai padangų gamintojai, bet ir Izraelio bei Kinijos bendrovės, tikimasi sulaukti ir kitų šalių verslininkų susidomėjimo.
Nors Lietuvoje nėra padangų gamintojų, bendrovė „Gumos technologijos“ jau naudoja šiuo metodu perdirbtas senas padangas izoliacinių plokščių ir kitų vietos rinkoje paklausių dirbinių gamybai.
Automobilių ir sunkvežimių padangų perdirbimas yra ir rimtų ekologinių problemų sprendinys, nes senos padangos yra vienas problemiškiausių aplinkos taršos šaltinių, o užsidegus didesniam jų kiekiui kyla net ekologinės nelaimės.
