Klientams svarbi ekologija
Dar vienas svarbus motyvas, paskatinęs „Vlantaną“ testuoti dujinius vilkikus, yra ekologija.
„Mes siunčiame svarbią žinią savo klientams – jų prekės gabenamos ekologišku būdu, mažiau teršiant aplinką. Europos Sąjungoje įsigalint žaliosios energetikos reikalavimams, nuo 2030 metų automobilių CO2 tarša turės mažėti 40 proc. Šiuo metu su „Iveco“ vilkikais, naudodami gamtines suskystintas dujas, mažiname CO2 taršą iki 25 proc. Tokiu būdu demonstruojame žaliosios logistikos sprendinius, kurie jau išbandyti realiomis sąlygomis“, - sakė Algimantas Šniepis.
„Iveco“ atstovybės Baltijos šalyse vadovas Ernestas Jakubonis sako, kad Lietuvoje tik siauras ratas įmonių inicijuoja skirtingą požiūrį į gamtos apsaugą ir siekia būti nepriklausomos nuo standartinių naftos produktų.
„Iveco“ ilgametė patirtis rodo dujinio transporto pranašumus. Dujinis vilkikas naudoja iki 15 proc. mažiau kuro, lyginant su dyzeliniu vilkiku, vienu „užpylimu“ gali nuvažiuoti iki 1600 kilometrų.
„Svarbiausia, kad dujinis vilkikas yra ekologiškas. Dar pastebimiau, lyginant su gamtinėmis dujomis, galima sumažinti išmetamo CO2 kiekį (iki 85%) naudojant suskystintas biodujas, jau nekalbu apie kietųjų dalelių ir azoto oksido (NOx) sumažėjimą (iki 95%) – šie pagrindiniai rodikliai rodo taršos mažinimą bei poveikį aplinkai”, – aiškino Ernestas Jakubonis.
Europa įgyvendina „Švaraus mobilumo paketo direktyvą“ ir palaipsniui pereina prie gamtinių dujų transporto
Anot E. Jakubonio, 2019-ieji yra proveržio metai, kai visoje Europoje alternatyvaus kuro transporto priemonėms tenka išskirtinis dėmesys.
„Negalima tikėtis, kad elektrifikacija greitai atkeliaus į krovinių gabenimo sektorių. Siekiant ambicingų aplinkosaugos tikslų, alternatyvaus kuro SGD dujomis varomi sunkvežimiai leidžia gamintojams pateikti rinkai prieinamą sprendimą.
Gamtinių dujų alternatyvaus ekologiško bio metano kuro technologija yra vienas geriausių sprendimų, padedančių įveikti ateities aplinkosaugos iššūkius. Ši technologija vaidins pagrindinį vaidmenį siekiant didesnių Europos dekarbonizacijos užmojų 2030 m.“, - teigia E. Jakubonis.
Jau dabar ES įgyvendina vadinamųjų mėlynųjų koridorių projektą, pagal kurį ne rečiau kaip kas 400 km vilkikams įrengiama SGD degalinė.
Lietuva stipriai vėluoja vystydama SGD dujų užpylimo tinklą, bet galime pasidžiaugti mūsų kaimynų pastangomis. Rugpjūčio mėnesį pirmoji SGD dujų užpylimo kolonėlė Baltijos šalyse buvo atidaryta Estijos sostinės Talino pakraštyje.
Skandinavijos šalys taip pat įgyvendina pakankamai agresyvius alternatyvaus kuro transporto vystymo planus. Norvegijos valdžia nuo 2025 m. uždraudė registruoti naujas dyzelines ir benzinines transporto priemones. Švedija užsibrėžė tikslą, jog iki 2020 m. net 49 proc. sunaudojamų degalų būtų iš atsinaujinančių šaltinių. Apie didelius planus šioje srityje kalba ir Suomija, kurios valstybinė dujų kompanija „Gasum“ iki 2020 m. įsipareigojo išvystyti ir atidaryti iki 50 SGD/ SSGD degalinių trijose Skandinavijos šalyse.
Pirmąją suskystintų gamtinių dujų kolonėlę dar šiemet kelyje „Via Baltica“ planuoja pastatyti privataus kapitalo įmonė „SG dujos“.
