1981 metais „Audi Quattro“ įžengus į ralį, modelis pradėjo skleisti revoliuciją šiame sporte. Tai buvo pirmasis ralio automobilis, kuris sėkmingai naudojo keturių varomų ratų sistemą. Tačiau šis modelis turėjo ir silpnų pusių. Automobilis buvo per ilgas ir per sunkus. Po dviejų automobilio evoliucijų, modelis buvo pakeistas į visiškai naują „Audi Sport Quattro“ 1984 metais.
Kaip ir daugelis kitų gamintojų, „Audi“ į homologacijos taisykles žiūrėjo atlaidžiai. Kompanija pradėjo produkciją vos su dviem šimtais automobilių.
Vienas didžiausių ir sunkiausių darbų su kuriuo „Audi“ susidūrė, buvo ratų bazės trumpinimas ir svorio mažinimas. Kėbulas buvo patrumpintas tiesiai už durų. Variklis liko ir toliau montuojamas priešais priekinę ašį. Trumpa „Sport Quattro“ ratų bazė pabrėžė keistas automobilio proporcijas. Vėliau svoris buvo mažinamas medžiagų dėka, pakeistos plieno detalės buvo pagamintos iš stiklo pluošto ir aliuminio.
Penkių cilindrų, 2,1 litro motoras papildomai turėjo mechaninį kompresorių. Visą tai leido varikliui išspausti mažiausiai 350 arklio galių. Variklis, kaip jau minėta montuojamas buvo priešais priekinę ašį, o tai leido lengviau įdiegti keturių varomų ratų sistemą.
1984 metais „Audi“ pagamino 200 „Sport Quattro“ vienetų ir modelis pilnai atitiko homoglogaciją. Naujasis „Audi“ ralio ginklas buvo ralio žvaigždžių Hannu Mikkola, Walter Röhrl, Michele Mouton and ir Stig Blomqvist rankose. Atsižvelgiant į tai, jog 1983 metais „Audi“ su H.Mikkola triumfavo čempionate, 1984 metams tikslai savaime suprantama buvo labai aukšti.
S.Blomqvist vairavimo stilius, kuris pasižymėjo ypač dažnu automobilio slydimu, labai tiko vairuojant „Sport Quattro“ automobilį. Puikiai mėtydamas automobilio galą, švedas laisvai susidorojo su modelio nepakankamu priekio pasukimu, kuris kamavo automobilį. Jis nugalėjo penkiuose iš dvylikos etapų ir tapo 1984 metų ralio čempionu. Mikkola ir Röhrl taip pat laimėjo po vieną ralį, o tai leido „Audi“ iškovoti konstruktorių taurę. Tačiau padėjo kilti „Sport Quattro“ modelio sėkmei grėsmė. Sezonui įsibėgėjus buvo pristatytas „Peugeot 205 T16“ modelis su varikliu montuojamu už ekipažo narių, automobilis sugebėjo laimėti tris ralius.
Ralio Grupės B taisyklės leido atlikti automobiliams evoliucijas, bet su sąlyga, jog bus pagaminta dar papildomai 20 modelių. Tuo „Audi“ pasinaudojo ir sukūrė „Audi Sport Quattro S1“ autombilį, kuris debiutavo 1985 metais „Tūkstančio ežerų ralyje“. Automobilis įgavo pastebimai kitokį makiažą, dėka detalių ant automobilio priekio ir masyvaus galinio spoilerio. Problemų kėlęs mašinos svoris buvo išspręstas perkeliant kelias detales į automobilio galą.
Šiame automobilyje variklis jau išvystydavo ne mažiau 500 arklio galių. Spręsdama turbinos vėlavimo problemas, kompanija įdiegė „anti-lag“ sistemą, kuri suko turbiną nors ir akceleratorius būdavo atleistas. Dėka šios sistemos, automobilis visas sproginėjo ir leido liepsnas, tai ypač žavėjo visus ralio fanus, jie tai dievino. Kai kuriuose raliuose, „Audi“ eksperimentavo su „PDK“ dvigubos sankabos greičių dėže.
Iki „Sport Quattro S1“ debiuto, mažyliai „Peugeot“ laimėjo šešis iš aštuonių etapų. „Audi“ buvo žymiai galingesni ir turėjo geresnį sukibimą, tačiau „Peugeot“ pasižymėjo ypač lengvu automobilio valdymu. Vos „Audi“ sugebėjusi sutramdyti „Peugeot“, komanda susidūrė su nauja problema. Tai „Lancia“, kuri buvo „pagardinta“ tiek turbo kompresoriumi, tiek mechaniniu kompresoriumi.
„Audi“ inžinieriams žiema buvo toli gražu ne iš lengviausių. Jie smarkiai dirbo tobulindami variklį. Rezultate gavosi 600 arklio galių, kurie debiutavo 1986 metų pradžioje. Tačiau Portugalijos ralyje, „Audi“ likimas ralyje pasisuko visiškai netikėta linkme. Komanda paskelbė pasitraukianti iš sporto, kuomet trys žiūrovai žuvo įlėkus „Ford RS200“ automobiliui į minia, o dar trisdešimt buvo sužeistų.
„Audi“ taip pat dalyvavo „Pikes Peak“ varžybose už Atlanto, Jungtinėse Valstijose. 1984 metais Michelle Mouton tapo pirmąją moterimi laimėjusia „Lenktynes į debesis“ varžybas. 1985 metais ji vėl šventė pergalę su „Sport Quattro S1“. Bobby Unser pratęsė pergalių kelia ir 1986 metais. Atšaukus ralio Grupės B varžybas 1987 metais, konkurencija „Pikes Peak“ varžybose ypač padidėjo. Röhrl tais metais kalnų varžybose vairavo modifikuotą „Sport Quattro S1“ modelį, kuris pagal sklindančias tuo metu kalbas sugebėjo išvystyti kiek daugiau nei tūkstantį arklio galių.
„Audi“ ralio programa truko vos penkis metus, tačiau net ir per tokį trumpą laiką gamintoja sugebėjo pasižymėti. Patirtis kuriant tokį sėkmingą automobilį buvo panaudota projektuojant „GT“ automobilius, kuriems pavyko triumfuoti „Trans-Am“, „DTM“ ir „BTCC“n lenktynių serijose.
1981 metais „Audi Quattro“ įžengus į ralį, modelis pradėjo skleisti revoliuciją šiame sporte. Tai buvo pirmasis ralio automobilis, kuris sėkmingai naudojo keturių varomų ratų sistemą. Tačiau šis modelis turėjo ir silpnų pusių. Automobilis buvo per ilgas ir per sunkus. Po dviejų automobilio evoliucijų, modelis buvo pakeistas į visiškai naują „Audi Sport Quattro“ 1984 metais.
Kaip ir daugelis kitų gamintojų, „Audi“ į homologacijos taisykles žiūrėjo atlaidžiai. Kompanija pradėjo produkciją vos su dviem šimtais automobilių.
Vienas didžiausių ir sunkiausių darbų su kuriuo „Audi“ susidūrė, buvo ratų bazės trumpinimas ir svorio mažinimas. Kėbulas buvo patrumpintas tiesiai už durų. Variklis liko ir toliau montuojamas priešais priekinę ašį. Trumpa „Sport Quattro“ ratų bazė pabrėžė keistas automobilio proporcijas. Vėliau svoris buvo mažinamas medžiagų dėka, pakeistos plieno detalės buvo pagamintos iš stiklo pluošto ir aliuminio.
Penkių cilindrų, 2,1 litro motoras papildomai turėjo mechaninį kompresorių. Visą tai leido varikliui išspausti mažiausiai 350 arklio galių. Variklis, kaip jau minėta montuojamas buvo priešais priekinę ašį, o tai leido lengviau įdiegti keturių varomų ratų sistemą.
1984 metais „Audi“ pagamino 200 „Sport Quattro“ vienetų ir modelis pilnai atitiko homoglogaciją. Naujasis „Audi“ ralio ginklas buvo ralio žvaigždžių Hannu Mikkola, Walter Röhrl, Michele Mouton and ir Stig Blomqvist rankose. Atsižvelgiant į tai, jog 1983 metais „Audi“ su H.Mikkola triumfavo čempionate, 1984 metams tikslai savaime suprantama buvo labai aukšti.
S.Blomqvist vairavimo stilius, kuris pasižymėjo ypač dažnu automobilio slydimu, labai tiko vairuojant „Sport Quattro“ automobilį. Puikiai mėtydamas automobilio galą, švedas laisvai susidorojo su modelio nepakankamu priekio pasukimu, kuris kamavo automobilį. Jis nugalėjo penkiuose iš dvylikos etapų ir tapo 1984 metų ralio čempionu. Mikkola ir Röhrl taip pat laimėjo po vieną ralį, o tai leido „Audi“ iškovoti konstruktorių taurę. Tačiau padėjo kilti „Sport Quattro“ modelio sėkmei grėsmė. Sezonui įsibėgėjus buvo pristatytas „Peugeot 205 T16“ modelis su varikliu montuojamu už ekipažo narių, automobilis sugebėjo laimėti tris ralius.
Ralio Grupės B taisyklės leido atlikti automobiliams evoliucijas, bet su sąlyga, jog bus pagaminta dar papildomai 20 modelių. Tuo „Audi“ pasinaudojo ir sukūrė „Audi Sport Quattro S1“ autombilį, kuris debiutavo 1985 metais „Tūkstančio ežerų ralyje“. Automobilis įgavo pastebimai kitokį makiažą, dėka detalių ant automobilio priekio ir masyvaus galinio spoilerio. Problemų kėlęs mašinos svoris buvo išspręstas perkeliant kelias detales į automobilio galą.
Šiame automobilyje variklis jau išvystydavo ne mažiau 500 arklio galių. Spręsdama turbinos vėlavimo problemas, kompanija įdiegė „anti-lag“ sistemą, kuri suko turbiną nors ir akceleratorius būdavo atleistas. Dėka šios sistemos, automobilis visas sproginėjo ir leido liepsnas, tai ypač žavėjo visus ralio fanus, jie tai dievino. Kai kuriuose raliuose, „Audi“ eksperimentavo su „PDK“ dvigubos sankabos greičių dėže.
Iki „Sport Quattro S1“ debiuto, mažyliai „Peugeot“ laimėjo šešis iš aštuonių etapų. „Audi“ buvo žymiai galingesni ir turėjo geresnį sukibimą, tačiau „Peugeot“ pasižymėjo ypač lengvu automobilio valdymu. Vos „Audi“ sugebėjusi sutramdyti „Peugeot“, komanda susidūrė su nauja problema. Tai „Lancia“, kuri buvo „pagardinta“ tiek turbo kompresoriumi, tiek mechaniniu kompresoriumi.
„Audi“ inžinieriams žiema buvo toli gražu ne iš lengviausių. Jie smarkiai dirbo tobulindami variklį. Rezultate gavosi 600 arklio galių, kurie debiutavo 1986 metų pradžioje. Tačiau Portugalijos ralyje, „Audi“ likimas ralyje pasisuko visiškai netikėta linkme. Komanda paskelbė pasitraukianti iš sporto, kuomet trys žiūrovai žuvo įlėkus „Ford RS200“ automobiliui į minia, o dar trisdešimt buvo sužeistų.
„Audi“ taip pat dalyvavo „Pikes Peak“ varžybose už Atlanto, Jungtinėse Valstijose. 1984 metais Michelle Mouton tapo pirmąją moterimi laimėjusia „Lenktynes į debesis“ varžybas. 1985 metais ji vėl šventė pergalę su „Sport Quattro S1“. Bobby Unser pratęsė pergalių kelia ir 1986 metais. Atšaukus ralio Grupės B varžybas 1987 metais, konkurencija „Pikes Peak“ varžybose ypač padidėjo. Röhrl tais metais kalnų varžybose vairavo modifikuotą „Sport Quattro S1“ modelį, kuris pagal sklindančias tuo metu kalbas sugebėjo išvystyti kiek daugiau nei tūkstantį arklio galių.
„Audi“ ralio programa truko vos penkis metus, tačiau net ir per tokį trumpą laiką gamintoja sugebėjo pasižymėti. Patirtis kuriant tokį sėkmingą automobilį buvo panaudota projektuojant „GT“ automobilius, kuriems pavyko triumfuoti „Trans-Am“, „DTM“ ir „BTCC“n lenktynių serijose.
