Naujoji, dar niekur nematyta, monokoko konstrukcija leido sumažinti bendrą automobilio svorį, gravitacijos centrą ir akivaizdžiai pagerinti valdymo savybes. Lancia kompanijos įkūrėjas norėdamas pademonstruoti Lambda privalumus, 1928 metais sudalyvavo Mille Miglia maratone, kuriame sugebėjo neatsilikti nuo žymiai galingesnių Alfa Romeo lenktyninių bolidų.
Nepriklausoma priekinė važiuoklė - dar viena Vincenzo Lancia inovacija, kurią sudarė stumdomas ramstis, spyruoklė ir hidraulinis amortizatorius. Tiesa, už šią naujovę reikėtų dėkoti ne tik Vincenzo Lancia, bet ir jo vyriausiam inžinieriui Battista Falchetto.
V4 variklis - daugelis to meto automobilių turėjo linijinius keturių ir šešių cilindrų agregatus, tuo tarpu Lancia nusprendė sukurti V4 formos keturių cilindrų agregatą, kuris buvo labai kompaktiškas, lengvas ir pakankamai galingas. Lambda turėjo 2.2 litro, 49 arklio galias išvystantį motorą, vėliau variklio tūris padidėjo iki 2.4 ir 2.6 litro. Galia išaugo atitinkamai iki 59 ir 69 arklio galių. Lancia kompanijos įkūrėjo kūrinį po 70 metų atgaivino ne kas kitas, o Volkswagen.
Įprastai tokie inovatyvūs automobiliai kainuoja labai daug ir yra prieinami tik siauram žmonių ratui. Lancia Lambda buvo kitoks - jis nebuvo brangus ir jį galėjo įsigyti kiekvienas vidurinės klasės atstovas. Nenuostabu, kad Lancia visame pasaulyje per devynis metus pardavė daugiau kaip 13.000 šio modelio vienetų.
