Dažnai išgirstame kalbų, jog paskutinis tikras „Lamborghini" buvo velnioniškai greitas ir pavojingas „Diablo". Modelis, kurį pakeitė buvo „Murcielago". Pastarasis modelis buvo sukurtas gamintojui esant po „Audi" kompanijos sparnu.
Norėdami priminti daugelio vaikystės svajonių automobilį, nusprendėme papasakoti plačiau apie automobilį, kuris iki šiol yra daugelio super automobilių ikona.
Tuo metu, kai „Lamborghini" pradėjo planuoti „Countach" įpėdinį, super automobilių gamintojas priklausė įmonei iš Šveicarijos. Prasidėjus pirmiesiems darbams 1985 metais, naujasis įpėdinis turėjo „Project 1232" vardą. Gandai sklando, jog kurdami naująjį projektą, pagrindinis tikslas buvo, jog automobilis galėtų pasiekti bent jau 315 km/h maksimalų greitį.
Automobilio eksterjerą buvo patikėta sukurti Marcello Gandini, garsiam automobilių dizaineriui, kuris jau ne kartą padėjo sukurti „Lamborghini" automobilių eksterjero dizainą.
Vėliau, 1987 metais kompaniją įsigijo „Chrysler", kuri tęsė „Countach" įpėdinio kūrimo darbus. Atėjus žmonėms iš galimybių šalies, Marcello Gandini sukurti prototipo dizainai buvo išmesti į šiukšlių dėžę, o eksterjero dizaino darbai buvo patikėti „Chrysler" kompanijos dizaineriams. Po to, kai „Chrysler" pristatė truputėlį patobulintą ir nuzulintą automobilio dizainą, Marcello Gandini tikrąją ta žodžio prasme pasibaisėjo ir pasiūlė panaudoti „Cizeta Moroder V16T" dizainą.
„Lamborghini Countach" įpėdinis buvo pristatytas 1990 metais ir visuomenei buvo pristatomas, kaip „Lamborghini Diablo". Naujasis super automobilis gavo 5,7 litro benzininį variklį, kuris galėjo pasigirti 48 vožtuvais, tiesioginiu kuro įpurškimu, dvigubas kameras. Tai leido iš 12 cilindrų benzininio variklio išspausti 499 arklio galias ir 580 NM sukimo momentą. Iki 100 km/h įsibėgėti šiam automobiliui užtekdavo 4,5 sekundės ir galėdavo pasiekti maksimalų 325 km/h greitį.
Šiek tiek patobulinta „Diablo" modifikacija „Diablo VT" buvo pristatyta po trijų metų, 1993 metais. „VT" nuo įprasto „Diablo" skyrėsi keliais esminiais dalykais. Pirmasis skirtumas buvo keturių varomųjų ratų sistema, kuri 25 procentus galios siusdavo į priekinius ratus. Keturių varomųjų ratų sistema taip pat pagerino „Diablo" valdymo savybes.
Kiti verti paminėjimo „Diablo VT" patobulinimai yra šiek tiek kitokio dizaino priekinis bamperis, didesnės oro paėmimo angos, panaudotos geresnės kokybės medžiagos interjere, elektronikos pagalba valdomi amortizatoriai, vairo stiprintuvas.
Bene žinomiausia „Diablo" modifikacija vardu „Diablo SV" pasirodė 1995 metais Ženevos automobilių parodoje. Kadangi „SV" simbolis yra pakankamai svarbus „Lamborghini" markei, nenuostabu, jog ir „Diablo" privalėjo dėvėti „Super Veloce" reiškiantį simbolį.
„SV" raidėmis dažniausiai žymimi patys galingiausi „Lamborghini" markės modeliai. Ne išimtis buvo ir „Diablo SV", kuris turėjo 517 arklio galių išvystantį benzininį variklį. Kitaip negu „VT", naujoji „SV" modifikacija turėjo tenkintis tik galinių varomųjų ratų pagalba.
Nors tai ir buvo pats galingiausias to meto „Lamborghini", tačiau buvo ir vienas pigiausių. Jis buvo įkainotas beveik taip pat, kaip ir paprastas „Diablo" modelis, tad atspėkite, ką rinkosi pirkėjai?
1998 metai šiai kompanijai buvo beprotiškai svarbūs, nes tada „Lamborghini" iš „MyCom" ir „V Power" kompanijų įsigijo „Audi". Vos tik įsigiję super automobilių gamintoją, „Audi" savo ilgametį darbuotoją Lucą Donckerwolke išsiuntė į Bolonijos miestą, kuriame yra įsikūrusi „Lamborghini".
Pirmoji užduotis buvo sukurti tokią „Diablo" modifikaciją, kuri būtų civilizuotesnė ir ne tokia pavojinga, kaip ankstesnės. Taip pat šalia „Diablo" tobulinimo darbų buvo kuriamas ir šio modelio įpėdinis „Murcielago", kurį neseniai pakeitė visiškai naujas „Aventador".
2000 metais kompanija pristatė ženkliai atnaujintą „Diablo VT" modifikaciją, kuri skyrėsi nuo savo pirmtakų, tiek viduje, tiek išorėje. Bene pastebimiausias pasikeitimas buvo priekinėje automobilio dalyje, kurioje buvo sumontuoti paprasti žibintai, o ne atsilenkiantys, kaip buvo anksčiau.
Pasak „Diablo" savininkų, atnaujintame modelyje jautėsi, jog prie automobilio dirbo ne italas, o kitos tautybės žmogus. Kodėl? Interjere atsirado naujo dizaino centrinė konsolė, atsirado daugybę detalių iš anglies pluošto ir pagaliau šioje versijoje normaliai veikė oro kondicionierius, kuris ankstesniuose modeliuose buvo tiesiog dėl vaizdo.
Atnaujintas modelis gavo 6 litrų benzininį variklį, kuris išvystydavo 583 arklio galias ir 620 NM sukimo momentą. Kadangi kompanija visą dėmesį skyrė „Murcielago" kūrimui, kompanija net negalvojo sukurti naujų „Diablo" modifikacijų, kurios būtų pakėlusios šio modelio prestižą.
Kalbos sklando, jog sukurti „Lamborghini Diablo" buvo išleista 6,000,000,000 tuometinių Italijos lirų. Jeigu paverstume tai į mūsų šalies pinigus, tai būtų maždaug 1,06 milijardo litų.
Dažnai išgirstame kalbų, jog paskutinis tikras „Lamborghini" buvo velnioniškai greitas ir pavojingas „Diablo". Modelis, kurį pakeitė buvo „Murcielago". Pastarasis modelis buvo sukurtas gamintojui esant po „Audi" kompanijos sparnu.
Norėdami priminti daugelio vaikystės svajonių automobilį, nusprendėme papasakoti plačiau apie automobilį, kuris iki šiol yra daugelio super automobilių ikona.
Tuo metu, kai „Lamborghini" pradėjo planuoti „Countach" įpėdinį, super automobilių gamintojas priklausė įmonei iš Šveicarijos. Prasidėjus pirmiesiems darbams 1985 metais, naujasis įpėdinis turėjo „Project 1232" vardą. Gandai sklando, jog kurdami naująjį projektą, pagrindinis tikslas buvo, jog automobilis galėtų pasiekti bent jau 315 km/h maksimalų greitį.
Automobilio eksterjerą buvo patikėta sukurti Marcello Gandini, garsiam automobilių dizaineriui, kuris jau ne kartą padėjo sukurti „Lamborghini" automobilių eksterjero dizainą.
Vėliau, 1987 metais kompaniją įsigijo „Chrysler", kuri tęsė „Countach" įpėdinio kūrimo darbus. Atėjus žmonėms iš galimybių šalies, Marcello Gandini sukurti prototipo dizainai buvo išmesti į šiukšlių dėžę, o eksterjero dizaino darbai buvo patikėti „Chrysler" kompanijos dizaineriams. Po to, kai „Chrysler" pristatė truputėlį patobulintą ir nuzulintą automobilio dizainą, Marcello Gandini tikrąją ta žodžio prasme pasibaisėjo ir pasiūlė panaudoti „Cizeta Moroder V16T" dizainą.
„Lamborghini Countach" įpėdinis buvo pristatytas 1990 metais ir visuomenei buvo pristatomas, kaip „Lamborghini Diablo". Naujasis super automobilis gavo 5,7 litro benzininį variklį, kuris galėjo pasigirti 48 vožtuvais, tiesioginiu kuro įpurškimu, dvigubas kameras. Tai leido iš 12 cilindrų benzininio variklio išspausti 499 arklio galias ir 580 NM sukimo momentą. Iki 100 km/h įsibėgėti šiam automobiliui užtekdavo 4,5 sekundės ir galėdavo pasiekti maksimalų 325 km/h greitį.
Šiek tiek patobulinta „Diablo" modifikacija „Diablo VT" buvo pristatyta po trijų metų, 1993 metais. „VT" nuo įprasto „Diablo" skyrėsi keliais esminiais dalykais. Pirmasis skirtumas buvo keturių varomųjų ratų sistema, kuri 25 procentus galios siusdavo į priekinius ratus. Keturių varomųjų ratų sistema taip pat pagerino „Diablo" valdymo savybes.
Kiti verti paminėjimo „Diablo VT" patobulinimai yra šiek tiek kitokio dizaino priekinis bamperis, didesnės oro paėmimo angos, panaudotos geresnės kokybės medžiagos interjere, elektronikos pagalba valdomi amortizatoriai, vairo stiprintuvas.
Bene žinomiausia „Diablo" modifikacija vardu „Diablo SV" pasirodė 1995 metais Ženevos automobilių parodoje. Kadangi „SV" simbolis yra pakankamai svarbus „Lamborghini" markei, nenuostabu, jog ir „Diablo" privalėjo dėvėti „Super Veloce" reiškiantį simbolį.
„SV" raidėmis dažniausiai žymimi patys galingiausi „Lamborghini" markės modeliai. Ne išimtis buvo ir „Diablo SV", kuris turėjo 517 arklio galių išvystantį benzininį variklį. Kitaip negu „VT", naujoji „SV" modifikacija turėjo tenkintis tik galinių varomųjų ratų pagalba.
Nors tai ir buvo pats galingiausias to meto „Lamborghini", tačiau buvo ir vienas pigiausių. Jis buvo įkainotas beveik taip pat, kaip ir paprastas „Diablo" modelis, tad atspėkite, ką rinkosi pirkėjai?
1998 metai šiai kompanijai buvo beprotiškai svarbūs, nes tada „Lamborghini" iš „MyCom" ir „V Power" kompanijų įsigijo „Audi". Vos tik įsigiję super automobilių gamintoją, „Audi" savo ilgametį darbuotoją Lucą Donckerwolke išsiuntė į Bolonijos miestą, kuriame yra įsikūrusi „Lamborghini".
Pirmoji užduotis buvo sukurti tokią „Diablo" modifikaciją, kuri būtų civilizuotesnė ir ne tokia pavojinga, kaip ankstesnės. Taip pat šalia „Diablo" tobulinimo darbų buvo kuriamas ir šio modelio įpėdinis „Murcielago", kurį neseniai pakeitė visiškai naujas „Aventador".
2000 metais kompanija pristatė ženkliai atnaujintą „Diablo VT" modifikaciją, kuri skyrėsi nuo savo pirmtakų, tiek viduje, tiek išorėje. Bene pastebimiausias pasikeitimas buvo priekinėje automobilio dalyje, kurioje buvo sumontuoti paprasti žibintai, o ne atsilenkiantys, kaip buvo anksčiau.
Pasak „Diablo" savininkų, atnaujintame modelyje jautėsi, jog prie automobilio dirbo ne italas, o kitos tautybės žmogus. Kodėl? Interjere atsirado naujo dizaino centrinė konsolė, atsirado daugybę detalių iš anglies pluošto ir pagaliau šioje versijoje normaliai veikė oro kondicionierius, kuris ankstesniuose modeliuose buvo tiesiog dėl vaizdo.
Atnaujintas modelis gavo 6 litrų benzininį variklį, kuris išvystydavo 583 arklio galias ir 620 NM sukimo momentą. Kadangi kompanija visą dėmesį skyrė „Murcielago" kūrimui, kompanija net negalvojo sukurti naujų „Diablo" modifikacijų, kurios būtų pakėlusios šio modelio prestižą.
Kalbos sklando, jog sukurti „Lamborghini Diablo" buvo išleista 6,000,000,000 tuometinių Italijos lirų. Jeigu paverstume tai į mūsų šalies pinigus, tai būtų maždaug 1,06 milijardo litų.
