Šaltinis:
Automanas.lt
REKLAMA
Šį kartą rubrikoje, „laiko užmiršti”, norime jums pristatyti, tikrai, daugeliui nepažįstamą automobilį bei markę. Nežinome, tačiau nenustebtume, jeigu tokie automobiliai nebuvo net ir atkeliavę iki mūsų šalies. Taigi, susipažinkite – „Matra Rancho”.
Mūsų pamirštų automobilių serijoje iki šiol buvo pakankamai reti ir užmiršti automobiliai, tačiau šį kartą užmirštas automobilis yra truputėlį kitoks. Kadangi „Matra", kaip kompanija, savo egzistavimą nutraukė dar 2003 metais, šis bekelei skirtas automobilis yra net labai įdomus negu jums atrodo iš pirmo žvilgsnio.
Reikėtų pradėti turbūt nuo to, jog iš tikro šis automobilis vadinasi „Talbot Matra Rancho". „Talbot" buvo pigių automobilių markė, kuri priklausė „PSA" koncernui. Nors jeigu pasikapstytume giliau, šis automobilių gamintojas prieš patenkant į rankas „PSA", vadinosi „Simca". Ją sukūrė „Fiat" dar 1937 metais. Vėliau šis automobilių gamintojas priklausė „Chrysler" koncernui, kuris pradėjo derybas su „Matra", kuri padėjo sukurti šį visureigį.
Tačiau grįžkime prie „Rancho”. 7 dešimtmetyje visureigių karalius buvo „Range Rover". Tai buvo automobilis, kuris išpopuliarino tokio tipo automobilius visame pasaulyje. Tuo tarpu „Simca" norėdama sukurti daug pigesnę ir prieinamesnę „Range Rover„ alternatyvą, pirkėjams pasiūlė būtent „Rancho”. Automobilio kėbulas buvo pagamintas iš polisterio ir stiklo pluošto, o tai paaiškina faktą kodėl šio automobilio savininkai turėjo tiek mažai bėdų su rūdimis negu kiti to laikmečio automobiliai. Vėliau tokio tipo technologija buvo panaudota mums gerai žinomame„Renault Espace”, kurį taip pat sukūrė „Matra" inžinieriai, nors tai žino pakankamai mažas žmonių ratas.
„Matra" nors ir turėjo daugybę idėjų, kurios puikiai tiko modernėjančioje automobilių industrijoje, tačiau koją kišo labai prasta surinkimo kokybė ir pigūs automobilyje panaudoti komponentai. Visi iki vieno „Matra Rancho" turėjo daugybę problemų su elektronika ir prasta surinkimo kokybe.
Žmogus stovėjęs už „Rancho” projekto vairo buvo - Philippe Guedon, kuris vėliau dirbo ir ties pirmuoju Europietišku vienatūriu. Galvodamas apie šį projektą, Philippe pritaikė automobilio kūrimo koncepcija, kuri modernioje automobilių industrijoje tampa normalus reiškinys. Kokia tai koncepcija? Sukurti naują automobilį, naudojantis tais pačiais komponentais, kurie jau kurį laiką yra naudojami kituose automobiliuose. Taip kompanija sumažina ne tik kūrimo kaštus, bet ir bandymų laiką.
Philippe akys užkliuvo už „Simca “1100″. Jis inžinieriams davė šio hečbeko platformą, tą pačią priekinę panelę, sėdynes ir variklį. Kadangi techniniai komponentai ir platforma buvo identiška priekiniais ratais varomo automobilio, nenuostabu, jog „Rancho" buvo varomas taip pat tik priekiniais ratais.
Ši automobilio savybė labai kenkė automobilio įvaizdžiui, ypač kai automobilis būdavo„Grand Raid” modifikacijos. Automobilis atrodydavo, kaip tikras bekelės monstras, tačiau jo galimybės bekelėje buvo tokios pat, kaip ir įprasto šeimyninio hečbeko lenktynių trasoje.
Po kapotu projekto vyriausias inžinierius nepagalvodamas sumontavo tuos pačius „Simca 1100″ hečbeko variklius. Automobilis buvo aprūpintas 1,4 litro, 80 arklio galių benzininiu motoru. Gali pasirodyti, jog tai nedaug, tačiau vos 880 kilogramų sveriantis automobilis kelyje elgėsi patenkinamai. Visgi pirkėjai labiausiai skundėsi dėl didelių kuro sąnaudų, kurios būdavo 11-15 litrų šimtui kilometrų, nors pagal oficialias gamintojo pateiktus skaičius, vidutinės kuro sąnaudos turėjo siekti 8 litrus šimtui kilometrų. Net ir tais laikais, kai degalai kainuodavo pakankamai mažus pinigus, toks vidutinis kuro sąnaudų rodiklis daugelį šokiruodavo.
Šie trūkumai nesutrukdė automobiliui tapti pakankamai populiariu, nes nuo debiuto pradžios 1977 metais iki gamybos pabaigos, 1984 metais. Pas pirkėjus iškeliavo net 56,457 automobiliai. Iki šiol Vakarų Europoje bei Afrikoje šie automobiliai pakankamai populiarūs dėl mažų eksploatacijos kaštų ir nemažo naudotų detalių pasirinkimo. Pavyzdžiui, gimtojoje Prancūzijoje galima surasti patį pigiausią variantą už maždaug 1000 Eurų, o geresnės būklės automobilis gali atsieiti ir apie 5000 Eurų.
Nors tai ir nėra tikras visureigis, tačiau įdomus pirkinys ir nebloga alternatyva to meto hečbekams.
Šį kartą rubrikoje, „laiko užmiršti”, norime jums pristatyti, tikrai, daugeliui nepažįstamą automobilį bei markę. Nežinome, tačiau nenustebtume, jeigu tokie automobiliai nebuvo net ir atkeliavę iki mūsų šalies. Taigi, susipažinkite – „Matra Rancho”.
Mūsų pamirštų automobilių serijoje iki šiol buvo pakankamai reti ir užmiršti automobiliai, tačiau šį kartą užmirštas automobilis yra truputėlį kitoks. Kadangi „Matra", kaip kompanija, savo egzistavimą nutraukė dar 2003 metais, šis bekelei skirtas automobilis yra net labai įdomus negu jums atrodo iš pirmo žvilgsnio.
Reikėtų pradėti turbūt nuo to, jog iš tikro šis automobilis vadinasi „Talbot Matra Rancho". „Talbot" buvo pigių automobilių markė, kuri priklausė „PSA" koncernui. Nors jeigu pasikapstytume giliau, šis automobilių gamintojas prieš patenkant į rankas „PSA", vadinosi „Simca". Ją sukūrė „Fiat" dar 1937 metais. Vėliau šis automobilių gamintojas priklausė „Chrysler" koncernui, kuris pradėjo derybas su „Matra", kuri padėjo sukurti šį visureigį.
Tačiau grįžkime prie „Rancho”. 7 dešimtmetyje visureigių karalius buvo „Range Rover". Tai buvo automobilis, kuris išpopuliarino tokio tipo automobilius visame pasaulyje. Tuo tarpu „Simca" norėdama sukurti daug pigesnę ir prieinamesnę „Range Rover„ alternatyvą, pirkėjams pasiūlė būtent „Rancho”. Automobilio kėbulas buvo pagamintas iš polisterio ir stiklo pluošto, o tai paaiškina faktą kodėl šio automobilio savininkai turėjo tiek mažai bėdų su rūdimis negu kiti to laikmečio automobiliai. Vėliau tokio tipo technologija buvo panaudota mums gerai žinomame„Renault Espace”, kurį taip pat sukūrė „Matra" inžinieriai, nors tai žino pakankamai mažas žmonių ratas.
„Matra" nors ir turėjo daugybę idėjų, kurios puikiai tiko modernėjančioje automobilių industrijoje, tačiau koją kišo labai prasta surinkimo kokybė ir pigūs automobilyje panaudoti komponentai. Visi iki vieno „Matra Rancho" turėjo daugybę problemų su elektronika ir prasta surinkimo kokybe.
Žmogus stovėjęs už „Rancho” projekto vairo buvo - Philippe Guedon, kuris vėliau dirbo ir ties pirmuoju Europietišku vienatūriu. Galvodamas apie šį projektą, Philippe pritaikė automobilio kūrimo koncepcija, kuri modernioje automobilių industrijoje tampa normalus reiškinys. Kokia tai koncepcija? Sukurti naują automobilį, naudojantis tais pačiais komponentais, kurie jau kurį laiką yra naudojami kituose automobiliuose. Taip kompanija sumažina ne tik kūrimo kaštus, bet ir bandymų laiką.
Philippe akys užkliuvo už „Simca “1100″. Jis inžinieriams davė šio hečbeko platformą, tą pačią priekinę panelę, sėdynes ir variklį. Kadangi techniniai komponentai ir platforma buvo identiška priekiniais ratais varomo automobilio, nenuostabu, jog „Rancho" buvo varomas taip pat tik priekiniais ratais.
Ši automobilio savybė labai kenkė automobilio įvaizdžiui, ypač kai automobilis būdavo„Grand Raid” modifikacijos. Automobilis atrodydavo, kaip tikras bekelės monstras, tačiau jo galimybės bekelėje buvo tokios pat, kaip ir įprasto šeimyninio hečbeko lenktynių trasoje.
Po kapotu projekto vyriausias inžinierius nepagalvodamas sumontavo tuos pačius „Simca 1100″ hečbeko variklius. Automobilis buvo aprūpintas 1,4 litro, 80 arklio galių benzininiu motoru. Gali pasirodyti, jog tai nedaug, tačiau vos 880 kilogramų sveriantis automobilis kelyje elgėsi patenkinamai. Visgi pirkėjai labiausiai skundėsi dėl didelių kuro sąnaudų, kurios būdavo 11-15 litrų šimtui kilometrų, nors pagal oficialias gamintojo pateiktus skaičius, vidutinės kuro sąnaudos turėjo siekti 8 litrus šimtui kilometrų. Net ir tais laikais, kai degalai kainuodavo pakankamai mažus pinigus, toks vidutinis kuro sąnaudų rodiklis daugelį šokiruodavo.
Šie trūkumai nesutrukdė automobiliui tapti pakankamai populiariu, nes nuo debiuto pradžios 1977 metais iki gamybos pabaigos, 1984 metais. Pas pirkėjus iškeliavo net 56,457 automobiliai. Iki šiol Vakarų Europoje bei Afrikoje šie automobiliai pakankamai populiarūs dėl mažų eksploatacijos kaštų ir nemažo naudotų detalių pasirinkimo. Pavyzdžiui, gimtojoje Prancūzijoje galima surasti patį pigiausią variantą už maždaug 1000 Eurų, o geresnės būklės automobilis gali atsieiti ir apie 5000 Eurų.
Nors tai ir nėra tikras visureigis, tačiau įdomus pirkinys ir nebloga alternatyva to meto hečbekams.