Nors straipsnio antraštėje matote užrašą „Lotus Omega", o nuotraukoje automobilis turi „Opel" ženkliuką, nepradėkite putotis, jog suklydome, nes jeigu iki šiol nežinojote, 1990 metais „Lotus" pristatė gausiai patobulintą „Opel Omega" sedaną, kuris savo metu buvo vienas greičiausių sedanų pasaulyje.
Šis automobilis buvo dar žinomas ir „Carlton" vardu, tačiau tik D.Britanijoje, kurioje jis buvo pardavinėjamas su „Vauxhall" markės ženkliuku, kuris yra dukterinė „Opel" kompanija. Priminti šį automobilį nusprendėme ne veltui, nes mūsų skaitytojų tarpe yra daugybę žmonių, kurie nėra net girdėję apie tokius eksperimentus, kaip šis „Lotus Omega". Be to, šis automobilis puikiai tinka į laiko užmirštų automobilių rubriką, nes šis sedanas prilygstantis tuometiniams super automobiliams, taip ir nesulaukė deramos šlovės akimirkos.
„Opel" norėdama šiek tiek paeksperimentuoti, vos pristačius pirmosios kartos „Omega" 1986 metais, kreipėsi į „Lotus", kuri atrodo turėjo burtų lazdelę su kuria prilietus automobilis staiga tampa tikru atletu. Reikėtų pridurti, jog prieš sukertant rankoms su „Lotus", prekyboje buvo pasirodžiusios kelios galingos „Omega" modifikacijos. Pradedant „Omega 3000" su 204 arklio galias išvystančiu benzininiu agregatu ar „Irmscher" įmonės patobulinta „Omega EVO500" su 230 arklio galių. Nors tokios charakteristikos ant balto popieriaus lapo atrodė puikiai, tačiau „Opel" vadovybei knietėjo išspausti viską iš šio šeimyninio sedano.
Pirminiai darbai prasidėjo ties variklio tobulinimu. „Lotus" inžinieriai pasiėmė „Opel" sukurtą 3 litrų, šešių cilindrų agregatą ir jo darbo tūrį padidino iki 3,6 litro. „Lotus" vyrukai taip pat pridėjo du „Garrett T25" turbo kompresorius, kurie visu pajėgumu pradėdavo veikti jau ties 1500 sūkių riba. Be to, buvo pakeista visa aušinimo sistema, kuri sugebėdavo labai greitai ataušinti variklį net ir esant aukštai variklio temperatūrai.
Patobulinus variklį, reikėjo išspręsti standartinės pavarų dėžės problemą, kuri nebūtų atlaikiusi tokių apkrovų. Net nedvejoję, „Lotus" inžinieriai pasiskolino šešių bėgių pavarų dėžę iš „Chevrolet Corvette ZR1". Jeigu dar to neužtenka, „Lotus" sumontavo riboto praslydimo diferencialą iš „Holden Commodore".
Rezultatai buvo daugiau negu stulbinantys. „Lotus Omega" variklis išvystė 382 arklio galias ir 568 NM sukimo momentą. Automobilis galėdavo iki 100 km/h įsibėgėti per 5,2 sekundės, o 160 km/h greitį galėjo pasiekti per mažiau negu 17 sekundžių. Pasak „Opel" kompanijos atstovų šis sedanas galėdavo pasiekti maksimalų 310 km/h greitį, tačiau norint, jog didelį krūvį atlaikytų daugelis techninių komponentų, maksimalus greitis buvo apribotas ties 289 km/h.
Serijinė „Lotus Omega" gamyba prasidėjo 1990 metais, lygiai po ketverių metų, kai prekyboje pasirodė pirmosios kartos „Opel Omega" modelis. „Opel" iš viso tikėjosi pagaminti maždaug 1100 automobilių, tačiau dėl prastos ekonominės padėties Vakarų Europoje, „Lotus" pagamino 950 automobilių.
Dėl pakankamai aukštos kainos ir patikimumo problemų, beveik 200,000 litų tuo metu kainavusio automobilio gamyba buvo nutraukta 1992 metų gruodį.
Nors straipsnio antraštėje matote užrašą „Lotus Omega", o nuotraukoje automobilis turi „Opel" ženkliuką, nepradėkite putotis, jog suklydome, nes jeigu iki šiol nežinojote, 1990 metais „Lotus" pristatė gausiai patobulintą „Opel Omega" sedaną, kuris savo metu buvo vienas greičiausių sedanų pasaulyje.
Šis automobilis buvo dar žinomas ir „Carlton" vardu, tačiau tik D.Britanijoje, kurioje jis buvo pardavinėjamas su „Vauxhall" markės ženkliuku, kuris yra dukterinė „Opel" kompanija. Priminti šį automobilį nusprendėme ne veltui, nes mūsų skaitytojų tarpe yra daugybę žmonių, kurie nėra net girdėję apie tokius eksperimentus, kaip šis „Lotus Omega". Be to, šis automobilis puikiai tinka į laiko užmirštų automobilių rubriką, nes šis sedanas prilygstantis tuometiniams super automobiliams, taip ir nesulaukė deramos šlovės akimirkos.
„Opel" norėdama šiek tiek paeksperimentuoti, vos pristačius pirmosios kartos „Omega" 1986 metais, kreipėsi į „Lotus", kuri atrodo turėjo burtų lazdelę su kuria prilietus automobilis staiga tampa tikru atletu. Reikėtų pridurti, jog prieš sukertant rankoms su „Lotus", prekyboje buvo pasirodžiusios kelios galingos „Omega" modifikacijos. Pradedant „Omega 3000" su 204 arklio galias išvystančiu benzininiu agregatu ar „Irmscher" įmonės patobulinta „Omega EVO500" su 230 arklio galių. Nors tokios charakteristikos ant balto popieriaus lapo atrodė puikiai, tačiau „Opel" vadovybei knietėjo išspausti viską iš šio šeimyninio sedano.
Pirminiai darbai prasidėjo ties variklio tobulinimu. „Lotus" inžinieriai pasiėmė „Opel" sukurtą 3 litrų, šešių cilindrų agregatą ir jo darbo tūrį padidino iki 3,6 litro. „Lotus" vyrukai taip pat pridėjo du „Garrett T25" turbo kompresorius, kurie visu pajėgumu pradėdavo veikti jau ties 1500 sūkių riba. Be to, buvo pakeista visa aušinimo sistema, kuri sugebėdavo labai greitai ataušinti variklį net ir esant aukštai variklio temperatūrai.
Patobulinus variklį, reikėjo išspręsti standartinės pavarų dėžės problemą, kuri nebūtų atlaikiusi tokių apkrovų. Net nedvejoję, „Lotus" inžinieriai pasiskolino šešių bėgių pavarų dėžę iš „Chevrolet Corvette ZR1". Jeigu dar to neužtenka, „Lotus" sumontavo riboto praslydimo diferencialą iš „Holden Commodore".
Rezultatai buvo daugiau negu stulbinantys. „Lotus Omega" variklis išvystė 382 arklio galias ir 568 NM sukimo momentą. Automobilis galėdavo iki 100 km/h įsibėgėti per 5,2 sekundės, o 160 km/h greitį galėjo pasiekti per mažiau negu 17 sekundžių. Pasak „Opel" kompanijos atstovų šis sedanas galėdavo pasiekti maksimalų 310 km/h greitį, tačiau norint, jog didelį krūvį atlaikytų daugelis techninių komponentų, maksimalus greitis buvo apribotas ties 289 km/h.
Serijinė „Lotus Omega" gamyba prasidėjo 1990 metais, lygiai po ketverių metų, kai prekyboje pasirodė pirmosios kartos „Opel Omega" modelis. „Opel" iš viso tikėjosi pagaminti maždaug 1100 automobilių, tačiau dėl prastos ekonominės padėties Vakarų Europoje, „Lotus" pagamino 950 automobilių.
Dėl pakankamai aukštos kainos ir patikimumo problemų, beveik 200,000 litų tuo metu kainavusio automobilio gamyba buvo nutraukta 1992 metų gruodį.
