Bendrą automobilio būklę dažnai atspindi jo rida, tačiau tai neretai yra pamirštama arba į tai žiūrima pro pirštus. Naudotų automobilių pirkėjai kartais nė nenumano, jog dėl suklastotos ridos jie gali sumokėti daug daugiau, nei automobilis iš tiesų vertas.
Tyrimo metodika
Automobilių istorijos patikros platforma „carVertical“ atliko tyrimą, kad išsiaiškintų, kokiems automobiliams yra dažniausiai atsukamos ridos. Duomenys buvo surinkti iš bendrovės duomenų bazės. Statistika parodė, kiek procentų automobilių iš visų analizuotų modelių buvo su suklastota rida.
Tyrimo rezultatams gauti buvo išanalizuota daugiau nei pusė milijono ataskaitų (nuo 2019-ųjų spalio iki 2020-ųjų spalio mėn.). „carVertical” duomenis rinko iš skirtingų pasaulio rinkų: Lenkijos, Rumunijos, Vengrijos, Prancūzijos, Slovėnijos, Slovakijos, Čekijos, Latvijos, Bulgarijos, Ukrainos, Serbijos, Vokietijos, Kroatijos, Rusijos, Lietuvos ir Jungtinių Amerikos Valstijų.
Dažniausiai klastojamos vokiškų modelių ridos
Prieš pradėdami sandorį naudotų automobilių pirkėjai turėtų patikrinti jų ridą. Tačiau kokių markių automobilių odometrai atsukami dažniausiai – kokių modelių pirkėjai gali labiausiai nusvilti, susigundę mažesnės kainos etikete?
Rezultatai atskleidė, kad dažniausiai klastojamos vokiškų automobilių ridos. Kitas įdomus faktas yra susijęs su automobilių segmentais. „Premium“ klasės automobilių ridos klastojamos daug dažniau nei ekonominės klasės modelių.
Remiantis tyrimo duomenimis, pastebima, jog nesąžiningi pardavėjai koreguoja prabangių 7 serijos BMW ir „X5“ modelių ridą. Tokių automobilių pirkėjai gali susidurti su didelėmis finansinėmis problemomis, jei jų pirkto automobilio rida buvo sumažinta.
Kokio amžiaus automobiliams rida klastojama dažniausiai?
Automobilių rida ir amžius turi didelę priklausomybę. Dažniau klastojami senesnių automobilių odometrų rodmenys. Tačiau „carVertical” tyrimas parodė, jog dažniausiai „ridos korekcijos” atliekamos senesniems „Premium” klasės modeliams bei naujesniems naudotiems ekonominės klasės automobiliams.
Populiariausių „BMW“ markės modelių rida yra klastojama, kai automobilių amžius pasiekia 10 iki 15 metų. „Mercedes-Benz” E klasės modelių atveju, odometrai yra koreguojami dar senesniems automobiliams – ypač gamintiems tarp 2002 ir 2004 metų.
Ekonominės klasės automobilių odometrai suklastojami būdami pastebimai jaunesni nei prabangūs modeliais. „Volkswagen Passat“, „Škoda Superb“ ir „Škoda Octavia“ modelių statistika rodo, jog šių automobilių ridos dažniausiai „atsukamos“ per pirmąjį jų eksploatacijos dešimtmetį
Ridų klastojimo ir degalų tipo priklausomybė
Kiekvienas vairuotojas supranta, jog dyzelinės transporto priemonės yra sukurtos daugiau laiko kelyje praleidžiantiems vairuotojams. Tai reiškia, kad šiais degalais varomi automobiliai per savo eksploatacijos laikotarpį įveikia didesnį atstumą.
Dėl to dyzelinių automobilių rida yra dažniau klastojama. Iš vakarų Europos šalių importuotų transporto priemonių, nuvažiavusių daugiau kaip 400 tūkst. kilometrų vertė dažniausiai būna nedidelė. Tačiau vos už kelis šimtus eurų suklastojus odometro rodmenis, šių automobilių kaina gali nepagrįstai bei labai stipriai paaugti.
Automobilių istorijos patikrų platformos tyrimo duomenys atspindi specifinį automobilių pirkėjų pasirinkimą centrinėje-rytų Europoje. Vakarų šalių vairuotojai parduoda dyzelines transporto priemones su didelėmis ridomis – tokių transporto priemonių išlaikymas būna ekonomiškai per brangus. Tačiau tokie automobiliai su sumažintais odometro rodmenimis dažniausiai atkeliauja iki rytų Europos rinkų.
Tokių modelių, kaip „Audi A6”, „Volkswagen Touareg” ir E klasės „Mercedes-Benz” ridos klastojamos dažniausiai tik dyzelinėms jų versijoms. Benzininės versijos su nelegaliai atliktomis ridos korekcijomis sudaro vos kelis procentus iš visų šių modelių istorijos ataskaitų. Toks didelis skirtumas tarp skirtingų degalų rūšių reiškia, jog tikimybė įsigyti benzinu varomą automobilį su suklastota rida yra žymiai mažesnė.
Kur ridos klastojamos dažniausiai?
Ridos klastojimo atvejai dažniausiai fiksuojami centrinėje-rytų Europoje. Vakarų šalys nuo šios automobilių rinką sukausčiusios problemos kenčia mažiau.
Kas dešimtas naudotas automobilis Latvijoje bei Rumunijoje, remiantis „carVertical” tyrimu, gali būti su suklastotais odometro rodmenimis. Dvigubai mažiau ridos klastojimo atvejų fiksuojama Lenkijoje, Vengrijoje, Ukrainoje.
Nesąžiningi naudotų automobilių pardavėjai rečiausiai ridos korekcijomis užsiima Prancūzijoje, Slovakijoje, Bulgarijoje, Slovėnijoje bei Jungtinėse Amerikos Valstijose.
Išvados
Ridos klastojimas yra gerai žinoma problema visose automobilių rinkose. Kiekvienais metais tai išpučia šimtų tūkstančių naudotų automobilių kainas.
Labiausiai nuo to nukenčia patiklūs naudotų automobilių pirkėjai, sumokėdami ženkliai didesnę sumą už transporto priemonę nei ši iš tiesų yra verta. Negana to, didesnių išlaidų reikalauja ne tik tokių automobilių pirkimas, bet ir eksploatacija.
Ridos klastojimas – sąlyginai pigi priemonė dirbtinai padidinti automobilio vertę. Perpardavėjams vos už kelių šimtų eurų paslaugą tai leidžia stipriai išpūsti kainą. Tačiau automobilio istorijos patikroje užfiksuotas ridos klastojimo faktas gali palenkti derybinį pranašumą į pirkėjo pusę arba išvengti blogo automobilio pirkimo.
