Mobiliosios technologijos ir mažesnė anglies dioksido tarša aplinkai neįsivaizduojama be ličio jonų baterijų. Auganti elektra varomų transporto priemonių paklausa didina ličio jonų baterijų poreikį, o kartu ir kelia iššūkių, kaip pakartotinai panaudoti ir perdirbti naudotas baterijas.
Prognozuojama, kad pasaulinė ličio jonų baterijų rinka, šiuo metu vertinama 65 mlrd. JAV dolerių, iki 2025 metų pasieks 100 mlrd. JAV dolerių. Augimui įtakos turės mobiliosios technologijos bei anglies dioksido taršos mažinimas, dėmesys atsinaujinantiems energijos šaltiniams ir elektra varomomis transporto priemonėms bei kitai įrangai, kuriai reikalingos ličio jonų baterijos.
Auganti paklausa ličio jonų baterijoms, ypač elektromobilių gamyboje, stipriai kelia žaliavų poreikį. Visgi ličio jonų baterijoms reikalingų žaliavų išgavimas susijęs su aplinkos tarša, nelegaliu darbu ir žmonių skurdu. Kobalto daugiausia išgaunama Kongo Demokratinėje Respublikoje, ličio – kai kuriose Pietų Amerikos, Afrikos šalyse, Australijoje ir kitose valstybėse.
„Retųjų metalų poreikį ypač skatina auganti elektrinio transporto, mobiliųjų technologijų ir duomenų centrų rinka – tai skatina šalių vyriausybes ieškoti būdų, kaip naudotas elektromobilių ličio jonų baterijas pakartotinai panaudoti ir perdirbti. Dalyvavimas žiedinėje ekonomikoje suteiktų daugiau galimybių taupyti žaliavas (mažiau jų importuoti bei išgauti) ir mažinti neigiamą įtaką klimato kaitai“, – sako Aplinkos apsaugos instituto, sukūrusio elektrinio transporto populiarinimui skirtą svetainę www.elv.lt, vadovas Alfredas Skinulis.
2018 metais elektromobilių skaičius pasaulyje pasiekė 4 mln., manoma, kad 2025-aisiais elektromobiliai užims ketvirtadalį pasaulinės automobilių rinkos. Vien iki 2020-ųjų pasaulyje eksploatuojamų automobilių, įskaitant elektra varomus, skaičius gali išaugti iki 1,2 milijardo.
Britų bendrovės „Creation Inn“ eksperto Hanso Erico Melino duomenimis, praėjusiais metais pasaulyje buvo daugiau kaip 1 mln. tonų ličio jonų baterijų elektronikoje, elektriniuose įrankiuose, elektromobiliuose ir elektriniuose autobusuose, paspirtukuose, duomenų centruose ir t.t., iš jų apie 180 tūkst. tonų – netinkamų eksploatavimui.
Anot eksperto, visgi toli gražu ne visos eksploatacijai netinkamos ličio jonų baterijos patenka į perdirbimą – pasaulyje buvo perdirbta tik apie 50 proc. visų ličio jonų baterijų. 2018 metais buvo perdirbta apie 100 tūkst. tonų naudojimui netinkamų baterijų, iš jų 67 tūkst. tonų turėjo būti perdirbta Kinijoje, 18 tūkst. tonų – Pietų Korėjoje. Baterijos neperdirbamos dėl įvairių priežasčių: jos yra laikomos arba kaupiamos, šalinamos, bet neperdirbamos arba pakartotinai naudojamos kitoms reikmėms.
Augant ličio jonų baterijų perdirbimo poreikiui, Vokietijos chemijos milžinė BASF neseniai paskelbė apie planus nuo kitų metų pradžios kartu su Prancūzijos kompanijomis „Eramet“ ir „Suez“ pradėti įgyvendinti elektromobiliuose montuojamų ličio jonų baterijų perdirbimo projektą. Projekto tikslas – sukurti novatorišką uždaro ciklo procesą nuo ličio jonų baterijų perdirbimo iki jų gamybos Europoje.
„Suez“ surinks ir išmontuos elektromobilių panaudotas ličio jonų baterijas, „Eramet“ perdirbs komponentus, o BASF gamins naujas katodines medžiagas.
„Tikimasi, kad iki 2027 metų Europoje bus perdirbta apie 50 tūkst. tonų baterijų, o iki 2035-ųjų jų kiekis gali išaugti beveik dešimteriopai", - prognozavo prancūzų vandens ir atliekų tvarkymo įmonės „Suez" generalinis direktorius Jeanas Marcas Boursieras.
Šiuo metu ličio jonų baterijų perdirbėjų yra keliose Europos šalyse, JAV, Kanadoje, Pietų Korėjoje, Japonijoje, fds5Kinijoje ir dar keliose šalyse visame pasaulyje.
Gamintojų ir importuotojų asociacijos (GIA) bei Elektronikos gamintojų ir importuotojų organizacijos (EGIO) vadovė Veronika Masalienė sako, kad populiarėjant elektriniam transportui ir Lietuvai anksčiau ar vėliau taps aktualus ličio jonų baterijų perdirbimas.
„Turime sukūrę infrastruktūrą ne tik vidaus degimo varikliais varomų automobilių akumuliatorių ir baterijų, bet ir elektromobiliuose montuojamų ličio jonų baterijų atliekoms surinkti bei perdirbti. Švino-rūgštiniai akumuliatoriai yra perdirbami Lietuvoje, tačiau ličio jonų baterijos Lietuvoje neperdirbamos“, – nurodo V. Masalienė.
Mobiliosios technologijos ir mažesnė anglies dioksido tarša aplinkai neįsivaizduojama be ličio jonų baterijų. Auganti elektra varomų transporto priemonių paklausa didina ličio jonų baterijų poreikį, o kartu ir kelia iššūkių, kaip pakartotinai panaudoti ir perdirbti naudotas baterijas.
Prognozuojama, kad pasaulinė ličio jonų baterijų rinka, šiuo metu vertinama 65 mlrd. JAV dolerių, iki 2025 metų pasieks 100 mlrd. JAV dolerių. Augimui įtakos turės mobiliosios technologijos bei anglies dioksido taršos mažinimas, dėmesys atsinaujinantiems energijos šaltiniams ir elektra varomomis transporto priemonėms bei kitai įrangai, kuriai reikalingos ličio jonų baterijos.
Auganti paklausa ličio jonų baterijoms, ypač elektromobilių gamyboje, stipriai kelia žaliavų poreikį. Visgi ličio jonų baterijoms reikalingų žaliavų išgavimas susijęs su aplinkos tarša, nelegaliu darbu ir žmonių skurdu. Kobalto daugiausia išgaunama Kongo Demokratinėje Respublikoje, ličio – kai kuriose Pietų Amerikos, Afrikos šalyse, Australijoje ir kitose valstybėse.
„Retųjų metalų poreikį ypač skatina auganti elektrinio transporto, mobiliųjų technologijų ir duomenų centrų rinka – tai skatina šalių vyriausybes ieškoti būdų, kaip naudotas elektromobilių ličio jonų baterijas pakartotinai panaudoti ir perdirbti. Dalyvavimas žiedinėje ekonomikoje suteiktų daugiau galimybių taupyti žaliavas (mažiau jų importuoti bei išgauti) ir mažinti neigiamą įtaką klimato kaitai“, – sako Aplinkos apsaugos instituto, sukūrusio elektrinio transporto populiarinimui skirtą svetainę www.elv.lt, vadovas Alfredas Skinulis.
2018 metais elektromobilių skaičius pasaulyje pasiekė 4 mln., manoma, kad 2025-aisiais elektromobiliai užims ketvirtadalį pasaulinės automobilių rinkos. Vien iki 2020-ųjų pasaulyje eksploatuojamų automobilių, įskaitant elektra varomus, skaičius gali išaugti iki 1,2 milijardo.
Britų bendrovės „Creation Inn“ eksperto Hanso Erico Melino duomenimis, praėjusiais metais pasaulyje buvo daugiau kaip 1 mln. tonų ličio jonų baterijų elektronikoje, elektriniuose įrankiuose, elektromobiliuose ir elektriniuose autobusuose, paspirtukuose, duomenų centruose ir t.t., iš jų apie 180 tūkst. tonų – netinkamų eksploatavimui.
Anot eksperto, visgi toli gražu ne visos eksploatacijai netinkamos ličio jonų baterijos patenka į perdirbimą – pasaulyje buvo perdirbta tik apie 50 proc. visų ličio jonų baterijų. 2018 metais buvo perdirbta apie 100 tūkst. tonų naudojimui netinkamų baterijų, iš jų 67 tūkst. tonų turėjo būti perdirbta Kinijoje, 18 tūkst. tonų – Pietų Korėjoje. Baterijos neperdirbamos dėl įvairių priežasčių: jos yra laikomos arba kaupiamos, šalinamos, bet neperdirbamos arba pakartotinai naudojamos kitoms reikmėms.
Augant ličio jonų baterijų perdirbimo poreikiui, Vokietijos chemijos milžinė BASF neseniai paskelbė apie planus nuo kitų metų pradžios kartu su Prancūzijos kompanijomis „Eramet“ ir „Suez“ pradėti įgyvendinti elektromobiliuose montuojamų ličio jonų baterijų perdirbimo projektą. Projekto tikslas – sukurti novatorišką uždaro ciklo procesą nuo ličio jonų baterijų perdirbimo iki jų gamybos Europoje.
„Suez“ surinks ir išmontuos elektromobilių panaudotas ličio jonų baterijas, „Eramet“ perdirbs komponentus, o BASF gamins naujas katodines medžiagas.
„Tikimasi, kad iki 2027 metų Europoje bus perdirbta apie 50 tūkst. tonų baterijų, o iki 2035-ųjų jų kiekis gali išaugti beveik dešimteriopai", - prognozavo prancūzų vandens ir atliekų tvarkymo įmonės „Suez" generalinis direktorius Jeanas Marcas Boursieras.
Šiuo metu ličio jonų baterijų perdirbėjų yra keliose Europos šalyse, JAV, Kanadoje, Pietų Korėjoje, Japonijoje, fds5Kinijoje ir dar keliose šalyse visame pasaulyje.
Gamintojų ir importuotojų asociacijos (GIA) bei Elektronikos gamintojų ir importuotojų organizacijos (EGIO) vadovė Veronika Masalienė sako, kad populiarėjant elektriniam transportui ir Lietuvai anksčiau ar vėliau taps aktualus ličio jonų baterijų perdirbimas.
„Turime sukūrę infrastruktūrą ne tik vidaus degimo varikliais varomų automobilių akumuliatorių ir baterijų, bet ir elektromobiliuose montuojamų ličio jonų baterijų atliekoms surinkti bei perdirbti. Švino-rūgštiniai akumuliatoriai yra perdirbami Lietuvoje, tačiau ličio jonų baterijos Lietuvoje neperdirbamos“, – nurodo V. Masalienė.
