Lietuvos autoparko vidutinis automobilio amžius siekia 15 metų, tačiau palengva jį papildo elektromobiliai, o netolimoje ateityje planuojama integruoti ir autonominius automobilius. Keičiantis technologijoms privalės keistis ir juos prižiūrintys autoservisai, automobilių priežiūros specialistai ir jų darbo standartai. Kokių artimiausių pokyčių galime tikėtis ir kur link pasuks automobilių priežiūros verslas?
Ieškoma universalių mechanikų
Kauno technikos kolegijos (KTK) doc. dr. Mariaus Mažeikos teigimu, tiek autoservisuose dirbančių automobilių priežiūros specialistų, tiek ir į juos atvežančių automobilius klientų laukia permainos, kurios prasidėjo jau dabar.
„Autoservisai iš darbuotojų pradėjo reikalauti universalumo. Šiandien yra reikalingi žmonės, kurie gali nustatyti gedimą ir jį patys suremontuoti. Anksčiau buvo priimta taip, kad vienas nustato gedimą, kitas – bando jį taisyti, tačiau pasirodo, kad gedimas yra kitoks, tada kviečiamas dar vienas kolega ir taip automobilis „perleidžiamas“ per 4-5 darbuotojus.
Universalumas padeda išspręsti kelias problemas iškart. Pirma – pinigų dalybos specialistams, kurie dirbo prie automobilio. Antra – atsakomybės klausimas. Kai vienas žmogus tvarko yra aišku, kas prisuko visus varžtus ir prijungė ar neprijungė atitinkamus laidus. Žinoma, universalių mechanikų kaina yra aukštesnė, nes jų kompetencijos daug didesnės. Anksčiau vienas galėjo mokėti sukti varžtus, o kitas virinti. Dabar geras automobilių priežiūros specialistas daro viską. Kitaip sakant, reikia jau ne šaltkalvių, o meistrų inžinierių, kurie moka dirbti ir kompiuteriais, diagnostikos sistemomis ir daryti įprastus remonto darbus“, - sako doc. dr. M. Mažeika.
Pasak mokslų daktaro, greta universalumo lygiagrečiai galima pažymėti ir kompiuterizacijos procesą.
„Didėja ir minėta kompiuterizacija. Šiuolaikiniuose autoservisuose niekas nevaikšto su popieriniu lapu, ant kurio surašyti gedimai. Specialistas kompiuterio ekrane gauna gedimų sąrašą, kuriuos jis vienas ar kartu su kolega tvarko. Atlikę darbus, jie pažymi, kas ką tvarkė ir kas buvo pakeista.
Taip pat daugelis esame įpratę pasitikėti vienu meistru ir tik jam leisti prižiūrėti automobilį. Tačiau ir mechanikai yra tik žmonės, kurie suserga. Kompiuterizacijos dėka bet kuris serviso darbuotojas mato visą automobilio remonto istoriją, todėl jam lengviau pratęsti darbus ir pakeisti kolegą. Žmogui nereikia aiškinti, ką jis prieš tai keitė ir tvarkė“, - sako jis.
Šiuolaikinius automobilius remontuoti - paprasčiau
Specialisto teigimu, nors meistrų inžinierių kompetencijos ir turi būti gerokai didesnės nei seniau, tačiau šiuolaikinio, naujo automobilio priežiūra ir remontas yra paprastesnis, bet brangesnis.
„Šiandieniniai automobiliai didelę dalį gedimų „pasiskundžia“ patys, tad, mokant naudotis specializuota diagnostine įranga, visas procesas yra paprastesnis. Pavyzdžiui, gamyklinėse programose būna nurodyti ne tik gedimai, bet ir rekomendacijos nuo ko pradėti taisyti ir kas gali sugesti ateityje. Yra vedama visa visų tos serijos automobilių statistika, todėl yra matomos pasikartojančios problemos, kurias pasiūloma išspręsti. Kadangi šios diagnostinės sistemos yra internete, tai, atvažiavus į „Audi“ centrą Lietuvoje, jo gedimus mato iškart ir Vokietijoje bei gali iš ten atlikti kai kurias korekcijas. Taip yra taupomas klientų laikas.
Žinoma, yra ir kita medalio pusė – naujausią diagnostinę įrangą turi ar ją gali įsigyti tik autorizuoti servisai, o ten remontuoti automobilį yra brangiau. Gamintojai nori ne tik parduoti automobilį, bet ir jo priežiūrą. Taip žymūs prekės ženklai nori užsitikrinti savo kokybės garantiją. Pavyzdžiui, nusiperkate „Mercedes“ markės automobilį ir jis jums genda. Tačiau jį tvarkote ne autorizuotame autoservise. Galbūt tai ir yra priežastis, kodėl jis genda? Viso šito ir nori išvengti gamintojai ir priežiūrą perimti į savo rankas“, - pasakoja M. Mažeika.
Garažai liks prie senesnių automobilių
KTK docento teigimu, greičiausiai, maži servisai, kurie neišgalės išsipirkti legalios programinės įrangos – specializuosis tik senesnių automobilių remonte.
„Manau, kad mažieji neturės kito pasirinkimo, kaip tik autorizuotis arba taisyti senesnius automobilius. Kol kas rinkoje dar daug kinų gamybos diagnostinių įrangų, kuriomis galima diagnozuoti klaidas ir jas šalinti, tačiau jose nėra matomos rekomendacijos. Pavyzdžiui, „Tesla“ visą užrakintą informaciją saugo automobilio valdymo bloke. Jei norima remontuoti automobilį, reikia susimokėti „Teslai“. Tada jie duoda prisijungimo kodus ir laiką atlikti remontui. Detales ši gamintoja parduota tik autorizuotam servisui. Tai savaime suprantama, kad tokių automobilių garažuose tvarkyti nebus galima arba tai bus labai sudėtinga.
Visa tai ves prie to, kad automobilių priežiūros specialistai taps geriau apmokami, dirbs geresniuose servisuose. Žinoma, gali kilti ir paslaugų kaina, bet pagerės bendra kokybė. Juk autorizuotas „Audi“ centras, atvažiavus klientui, jo prašymu tikrai neišpjaus DPF‘‘o ir neišprogramuos EGR‘o. Jam reikės juos keisti ir neteršti aplinkos“, - mano KTK atstovas.
M. Mažeika tikina, kad negalima pamiršti ir saugumo klausimo, nes galima rasti nemažai garažų, kur dirba „auksarankiai“ ir remontuoja neremontuotinus mazgus negalvodami, o gal net nesuprasdami apie eismo saugumą.
„Svarbu ir tai, kad autorizuotuose servisuose visi inžinieriai turi būti sertifikuoti, turėti išsilavinimą, įgūdžius patvirtinančius dokumentus. Baigę studijas ir įsidarbinę gamintojų atstovų servisuose, specialistai yra siunčiami tobulintis, gilinti žinias. Kasmet turi išklausyti ir atitinkamus kursus ir kelti kvalifikaciją. Garažuose tokie procesai nevyksta ir jokie dokumentai nereikalingi. Pavyzdžiui, keleiviniam ar mokykliniam autobusui ratus keisti gali bet kas. Tai reiškia, kad prakiurus padangai, šaltkalvių tikslas ją tiesiog užlopyti, neatsižvelgiant į padangos kordo sugadinimo lygmenį. Jiems svarbu, kad padanga neleistų oro ir paleisti į gatves. Čia iškyla saugumo klausimas. Manau, ateityje servisų kontrolės klausimai tikrai bus sprendžiami“, - sako jis.
Ateities automobiliai – daugiau atsakomybės mechanikams
Mokslininko manymu, ateities autonominiai automobiliai autoservisams ir automobilių priežiūros inžinieriams atneš daugiau atsakomybės už atliktą darbų kokybę.
„Kolegijoje rengiame studentus tiek šiandienai, tiek ir ateičiai. Automobilių techninės eksploatacijos studentai turi visus bazinius mokymus. Juk nesvarbu ar tai elektromobilis, įprastas automobilis ar autonominė mašina. Visi automobiliai turės važiuoklę, transmisiją, stabdžių ir elektronikos sistemą, kurių pagrindai panašūs. Pavyzdžiui, elektromobiliui dėmesio reikia mažiau, nes jo variklis nereikalauja tokios priežiūros kaip benzininis ar dyzelinis, kuriuos reikia nuolatos tikrinti.
Didesnis iššūkis laukia aptarnaujant autonominius automobilius. Dabar gedimus gali išgirsti vairuotojas. Kažkas barška rate - sustoji, pasižiūri. Kai bus pilnai autonominis automobilis, kas tada išgirs tokius gedimus, kada juos identifikuos. Taip pat ir atvažiavus į servisą, įprastai vairuotojas pasako, kur girdi, kad kažkas ne taip, ar vairas ne taip sukasi, ar dar kažkas. Autonominis automobilis šito nepasakys, todėl greičiausiai turės būti atliekamos dažnesnės pilnos mašinų patikros ties atitinkamomis eksploatavimo ribomis. Tai bus dar vienas iššūkis, ir jį išspręsti ir atsakomybę prisiimti turės mechanikai“, - ateities tendencijas pristato KTK doc. dr. Marius Mažeika.
Lietuvos autoparko vidutinis automobilio amžius siekia 15 metų, tačiau palengva jį papildo elektromobiliai, o netolimoje ateityje planuojama integruoti ir autonominius automobilius. Keičiantis technologijoms privalės keistis ir juos prižiūrintys autoservisai, automobilių priežiūros specialistai ir jų darbo standartai. Kokių artimiausių pokyčių galime tikėtis ir kur link pasuks automobilių priežiūros verslas?
Ieškoma universalių mechanikų
Kauno technikos kolegijos (KTK) doc. dr. Mariaus Mažeikos teigimu, tiek autoservisuose dirbančių automobilių priežiūros specialistų, tiek ir į juos atvežančių automobilius klientų laukia permainos, kurios prasidėjo jau dabar.
„Autoservisai iš darbuotojų pradėjo reikalauti universalumo. Šiandien yra reikalingi žmonės, kurie gali nustatyti gedimą ir jį patys suremontuoti. Anksčiau buvo priimta taip, kad vienas nustato gedimą, kitas – bando jį taisyti, tačiau pasirodo, kad gedimas yra kitoks, tada kviečiamas dar vienas kolega ir taip automobilis „perleidžiamas“ per 4-5 darbuotojus.
Universalumas padeda išspręsti kelias problemas iškart. Pirma – pinigų dalybos specialistams, kurie dirbo prie automobilio. Antra – atsakomybės klausimas. Kai vienas žmogus tvarko yra aišku, kas prisuko visus varžtus ir prijungė ar neprijungė atitinkamus laidus. Žinoma, universalių mechanikų kaina yra aukštesnė, nes jų kompetencijos daug didesnės. Anksčiau vienas galėjo mokėti sukti varžtus, o kitas virinti. Dabar geras automobilių priežiūros specialistas daro viską. Kitaip sakant, reikia jau ne šaltkalvių, o meistrų inžinierių, kurie moka dirbti ir kompiuteriais, diagnostikos sistemomis ir daryti įprastus remonto darbus“, - sako doc. dr. M. Mažeika.
Pasak mokslų daktaro, greta universalumo lygiagrečiai galima pažymėti ir kompiuterizacijos procesą.
„Didėja ir minėta kompiuterizacija. Šiuolaikiniuose autoservisuose niekas nevaikšto su popieriniu lapu, ant kurio surašyti gedimai. Specialistas kompiuterio ekrane gauna gedimų sąrašą, kuriuos jis vienas ar kartu su kolega tvarko. Atlikę darbus, jie pažymi, kas ką tvarkė ir kas buvo pakeista.
Taip pat daugelis esame įpratę pasitikėti vienu meistru ir tik jam leisti prižiūrėti automobilį. Tačiau ir mechanikai yra tik žmonės, kurie suserga. Kompiuterizacijos dėka bet kuris serviso darbuotojas mato visą automobilio remonto istoriją, todėl jam lengviau pratęsti darbus ir pakeisti kolegą. Žmogui nereikia aiškinti, ką jis prieš tai keitė ir tvarkė“, - sako jis.
Šiuolaikinius automobilius remontuoti - paprasčiau
Specialisto teigimu, nors meistrų inžinierių kompetencijos ir turi būti gerokai didesnės nei seniau, tačiau šiuolaikinio, naujo automobilio priežiūra ir remontas yra paprastesnis, bet brangesnis.
„Šiandieniniai automobiliai didelę dalį gedimų „pasiskundžia“ patys, tad, mokant naudotis specializuota diagnostine įranga, visas procesas yra paprastesnis. Pavyzdžiui, gamyklinėse programose būna nurodyti ne tik gedimai, bet ir rekomendacijos nuo ko pradėti taisyti ir kas gali sugesti ateityje. Yra vedama visa visų tos serijos automobilių statistika, todėl yra matomos pasikartojančios problemos, kurias pasiūloma išspręsti. Kadangi šios diagnostinės sistemos yra internete, tai, atvažiavus į „Audi“ centrą Lietuvoje, jo gedimus mato iškart ir Vokietijoje bei gali iš ten atlikti kai kurias korekcijas. Taip yra taupomas klientų laikas.
Žinoma, yra ir kita medalio pusė – naujausią diagnostinę įrangą turi ar ją gali įsigyti tik autorizuoti servisai, o ten remontuoti automobilį yra brangiau. Gamintojai nori ne tik parduoti automobilį, bet ir jo priežiūrą. Taip žymūs prekės ženklai nori užsitikrinti savo kokybės garantiją. Pavyzdžiui, nusiperkate „Mercedes“ markės automobilį ir jis jums genda. Tačiau jį tvarkote ne autorizuotame autoservise. Galbūt tai ir yra priežastis, kodėl jis genda? Viso šito ir nori išvengti gamintojai ir priežiūrą perimti į savo rankas“, - pasakoja M. Mažeika.
Garažai liks prie senesnių automobilių
KTK docento teigimu, greičiausiai, maži servisai, kurie neišgalės išsipirkti legalios programinės įrangos – specializuosis tik senesnių automobilių remonte.
„Manau, kad mažieji neturės kito pasirinkimo, kaip tik autorizuotis arba taisyti senesnius automobilius. Kol kas rinkoje dar daug kinų gamybos diagnostinių įrangų, kuriomis galima diagnozuoti klaidas ir jas šalinti, tačiau jose nėra matomos rekomendacijos. Pavyzdžiui, „Tesla“ visą užrakintą informaciją saugo automobilio valdymo bloke. Jei norima remontuoti automobilį, reikia susimokėti „Teslai“. Tada jie duoda prisijungimo kodus ir laiką atlikti remontui. Detales ši gamintoja parduota tik autorizuotam servisui. Tai savaime suprantama, kad tokių automobilių garažuose tvarkyti nebus galima arba tai bus labai sudėtinga.
Visa tai ves prie to, kad automobilių priežiūros specialistai taps geriau apmokami, dirbs geresniuose servisuose. Žinoma, gali kilti ir paslaugų kaina, bet pagerės bendra kokybė. Juk autorizuotas „Audi“ centras, atvažiavus klientui, jo prašymu tikrai neišpjaus DPF‘‘o ir neišprogramuos EGR‘o. Jam reikės juos keisti ir neteršti aplinkos“, - mano KTK atstovas.
M. Mažeika tikina, kad negalima pamiršti ir saugumo klausimo, nes galima rasti nemažai garažų, kur dirba „auksarankiai“ ir remontuoja neremontuotinus mazgus negalvodami, o gal net nesuprasdami apie eismo saugumą.
„Svarbu ir tai, kad autorizuotuose servisuose visi inžinieriai turi būti sertifikuoti, turėti išsilavinimą, įgūdžius patvirtinančius dokumentus. Baigę studijas ir įsidarbinę gamintojų atstovų servisuose, specialistai yra siunčiami tobulintis, gilinti žinias. Kasmet turi išklausyti ir atitinkamus kursus ir kelti kvalifikaciją. Garažuose tokie procesai nevyksta ir jokie dokumentai nereikalingi. Pavyzdžiui, keleiviniam ar mokykliniam autobusui ratus keisti gali bet kas. Tai reiškia, kad prakiurus padangai, šaltkalvių tikslas ją tiesiog užlopyti, neatsižvelgiant į padangos kordo sugadinimo lygmenį. Jiems svarbu, kad padanga neleistų oro ir paleisti į gatves. Čia iškyla saugumo klausimas. Manau, ateityje servisų kontrolės klausimai tikrai bus sprendžiami“, - sako jis.
Ateities automobiliai – daugiau atsakomybės mechanikams
Mokslininko manymu, ateities autonominiai automobiliai autoservisams ir automobilių priežiūros inžinieriams atneš daugiau atsakomybės už atliktą darbų kokybę.
„Kolegijoje rengiame studentus tiek šiandienai, tiek ir ateičiai. Automobilių techninės eksploatacijos studentai turi visus bazinius mokymus. Juk nesvarbu ar tai elektromobilis, įprastas automobilis ar autonominė mašina. Visi automobiliai turės važiuoklę, transmisiją, stabdžių ir elektronikos sistemą, kurių pagrindai panašūs. Pavyzdžiui, elektromobiliui dėmesio reikia mažiau, nes jo variklis nereikalauja tokios priežiūros kaip benzininis ar dyzelinis, kuriuos reikia nuolatos tikrinti.
Didesnis iššūkis laukia aptarnaujant autonominius automobilius. Dabar gedimus gali išgirsti vairuotojas. Kažkas barška rate - sustoji, pasižiūri. Kai bus pilnai autonominis automobilis, kas tada išgirs tokius gedimus, kada juos identifikuos. Taip pat ir atvažiavus į servisą, įprastai vairuotojas pasako, kur girdi, kad kažkas ne taip, ar vairas ne taip sukasi, ar dar kažkas. Autonominis automobilis šito nepasakys, todėl greičiausiai turės būti atliekamos dažnesnės pilnos mašinų patikros ties atitinkamomis eksploatavimo ribomis. Tai bus dar vienas iššūkis, ir jį išspręsti ir atsakomybę prisiimti turės mechanikai“, - ateities tendencijas pristato KTK doc. dr. Marius Mažeika.
