Solidesnę patirtį turintys vairuotojai juokauja, kad nenaujo automobilio savininkas paprastai būna laimingas tik du kartus: kai mašiną nusiperka ir kai po kurio laiko parduoda. Pastarasis procesas kaip taisyklė generuoja kur kas daugiau teigiamų emocijų, nes rasti optimistą, besitikintį „ilgai ir laimingai“ eksploatuoti 15 metų senumo (tai statistinis „lietuviško“ automobilio amžiaus vidurkis) transporto priemonę netaškant pinigų nesibaigiantiems remontams, kasmet vis sunkiau. Žmonės atidžiau tikrina duomenis apie nusižiūrėtus nenaujus automobilius, kuriamos eksploatacijos istoriją patikrinti leidžiančios informacinės platformos, o straipsniai apie demaskuotus sukčius, iš „mirusių“ prikeltą mašiną siūliusius kaip gerą, kaskart sukelia piktų komentarų cunamius.
Deja, nors visos pastaraisiais metais valdžioje buvusios politinės jėgos yra deklaravusios siekius „skatinti saugių ir aplinką tausojančių transporto priemonių įsigijimą ir naudojimą“, per kelerius metus nenuveikė absoliučiai nieko, kad jis būtų įgyvendinamas. Pasiteiravus kada pajudės „ledai“, Susisiekimo misterijos specialistai patikino ieškantys būdų, kaip eliminuoti nesaugias transporto priemones iš viešojo eismo, pradedant garantijų reikalavimu iš serviso įmonių ir baigiant transporto parko atnaujinimo programa. Žadama, kad pastaroji bus parengta tik 2019-aisiais.
Kol kas į Lietuvą gabenamų nenaujų automobilių amžiaus vidurkis siekia 12 metų. Oficialiu valstybės požiūriu vienodai „geri“ yra tiek apynaujais, griežtus aplinkosaugos reikalavimus atitinkančios transporto priemonės, tiek eismo įvykiuose aplamdyti (tai viena pagrindinių priežasčių, dėl kurios sąlyginai „gerų metų“ ir „nedaug nuvažiavęs“ automobilis yra parduodamas) „senukai“.
Teoriškai tokios technikos importo srautas turėtų būti filtruojamas itin atidžiai, siekiant apsaugoti būsimuosius pirkėjus nuo ratuotų „frankenšteinų“, tačiau praktiškai daromos prielaidos kontrolei susilpninti. Šių metų gegužės 20-ąją įsigaliojo privalomąją techninę apžiūrą reglamentuojanti 45-oji ES direktyva (Europos Parlemento ir Tarybos direktyva 2014/45/ES dėl motorinių transporto priemonių ir jų priekabų periodinės techninės apžiūros), kurioje numatoma galimybė Europos ekonominės erdvės (EEE) šalims pripažinti kitose valstybėse narėse atliktą techninę apžiūrą. Pastarosios nuostatos privalo būti įgyvendintos ne vėliau kaip iki 2021-ųjų gegužės 20 d., bet Lietuvos Seimas atitinkamas „Saugaus eismo automobilių keliais“ įstatymo pataisas priėmė gerokai anksčiau. Užsienyje atliktos automobilių techninės apžiūros įgyvendinimo tvarką parengė Susisiekimo ministerijos bei Lietuvos transporto saugos administracijos (LTSA) specialistai.
Teisė pripažinti EEE šalyse atliktą techninę apžiūrą yra deleguota VĮ „Regitra“, kuri kol kas teigiamus spendimus priima tik registruodama sąlyginai nedidelę dalį pateikiamų automobilių. Komentuodami, kodėl yra būtent taip, „Regitra“ komunikacijos skyriaus specialistai atkreipė dėmesį, kad pripažinti užsienyje atliktą techninę apžiūrą galima tais atvejais, kai patikra atitinka visus Lietuvos transporto saugos administracijos nustatytus reikalavimus, o pateikiama techninės apžiūros pažyma būna tokios formos, kokią nurodo minėtoji ES direktyva.
Dokumente turi būti nurodyti tokie duomenys ir kodai:
1. transporto priemonės identifikavimo numeris (VIN arba važiuoklės numeris)
2. transporto priemonės valstybinis numeris ir registracijos valstybės ženklas
3. techninės apžiūros vieta ir data
4. ridos skaitiklio (jei yra) rodmenys tuo metu, kai buvo atliekama techninė apžiūra
5. transporto priemonės kategorija (jeigu nustatyta)
6. nustatyti trūkumai ir jų pavojingumo lygis
7. techninės apžiūros rezultatas
8. kitos techninės apžiūros data arba šios pažymos galiojimo laikotarpio pabaigos data (jeigu ši informacija nepateikiama kitu būdu)
9. techninę apžiūrą atlikusios organizacijos arba centro pavadinimas ir už apžiūrą atsakingo kontrolieriaus parašas arba tapatybės duomenys
Jei šalyje, iš kurios įvežama nenauja transporto priemonė, techninę apžiūrą atlikusios įmonės išduoda seno pavyzdžio TA protokolus, kuriuose nėra visų reikalingų kodų, Lietuvoje dokumentas nėra laikomas tinkamu. Tokios pat nuostatos laikosi visos Europos valstybės, į kurias atkeliauja nenauji automobiliai iš EEE šalių. Visgi numatytas trejų metų pereinamasis laikotarpis, 45-oji ES direktyvos nuostatoms įgyvendinti, dar tik prasideda, todėl natūralu, kad ne visos šalys ir ne visos jose esančios techninės apžiūros stotys suskubo įgyvendinti naujoves.
Be to, „Regitra“ tikrina informaciją, ar transporto priemonei nėra išduotas sunaikinimo pažymėjimas ir ar nėra pažeidimų, dėl kurių dalyvavimas eisme yra draudžiamas. Tam būtina patikrinti informaciją atitinkamose tarptautinėse duomenų bazėse, nes informacija apie avarijos metu patirtus automobilio konstrukcijos apgadinimus, turinčius įtakos saugiam eismui, techninės apžiūros pažymoje niekaip neatsispindi. Kitaip tariant, net oficialiai pripažintas „pavojinga atlieka“, tačiau automobilio išvaizdą atgavusi transporto priemonė Lietuvoje turi visas galimybes grįžti į eismą – tereikia pateikti minėtą galiojančią techninės apžiūros pažymą, kuri savaime neturi jokių apsaugos nuo klastojimo „saugiklių“ ir gali būti atspausdinama paprasčiausiu spausdintuvu.
Lietuvos techninės apžiūros įmonių asociacijos „Transeksta“ turimais duomenimis, šiuo metu atliekant į mūsų šalį įvežtų automobilių patikrą, teigiamą išvadą pirmuoju bandymu gaudavo apie 57 proc. transporto priemonių, turinčių galiojančias TA pažymas.
Atsižvelgiant į Lietuvą įvežamų ir pirmą kartą registruojamų transporto priemonių kiekį bei jų techninę būklę, manytume, kad techninės apžiūros, atliktos kitoje valstybėje narėje, galiojimo pilnavertis pripažinimas gali būti įgyvendintas tik susiejus esamas nacionalines informacines sistemas ir duomenų bazes, siekiant užtikrinti už transporto priemonių apžiūrą, registravimą ir patvirtinimą atsakingų valstybių narių kompetentingų institucijų, techninės apžiūros centrų keitimąsi su techninės apžiūros galiojimu susijusia informacija. Kol kas toks susiejimas nėra įgyvendintas.
Solidesnę patirtį turintys vairuotojai juokauja, kad nenaujo automobilio savininkas paprastai būna laimingas tik du kartus: kai mašiną nusiperka ir kai po kurio laiko parduoda. Pastarasis procesas kaip taisyklė generuoja kur kas daugiau teigiamų emocijų, nes rasti optimistą, besitikintį „ilgai ir laimingai“ eksploatuoti 15 metų senumo (tai statistinis „lietuviško“ automobilio amžiaus vidurkis) transporto priemonę netaškant pinigų nesibaigiantiems remontams, kasmet vis sunkiau. Žmonės atidžiau tikrina duomenis apie nusižiūrėtus nenaujus automobilius, kuriamos eksploatacijos istoriją patikrinti leidžiančios informacinės platformos, o straipsniai apie demaskuotus sukčius, iš „mirusių“ prikeltą mašiną siūliusius kaip gerą, kaskart sukelia piktų komentarų cunamius.
Deja, nors visos pastaraisiais metais valdžioje buvusios politinės jėgos yra deklaravusios siekius „skatinti saugių ir aplinką tausojančių transporto priemonių įsigijimą ir naudojimą“, per kelerius metus nenuveikė absoliučiai nieko, kad jis būtų įgyvendinamas. Pasiteiravus kada pajudės „ledai“, Susisiekimo misterijos specialistai patikino ieškantys būdų, kaip eliminuoti nesaugias transporto priemones iš viešojo eismo, pradedant garantijų reikalavimu iš serviso įmonių ir baigiant transporto parko atnaujinimo programa. Žadama, kad pastaroji bus parengta tik 2019-aisiais.
Kol kas į Lietuvą gabenamų nenaujų automobilių amžiaus vidurkis siekia 12 metų. Oficialiu valstybės požiūriu vienodai „geri“ yra tiek apynaujais, griežtus aplinkosaugos reikalavimus atitinkančios transporto priemonės, tiek eismo įvykiuose aplamdyti (tai viena pagrindinių priežasčių, dėl kurios sąlyginai „gerų metų“ ir „nedaug nuvažiavęs“ automobilis yra parduodamas) „senukai“.
Teoriškai tokios technikos importo srautas turėtų būti filtruojamas itin atidžiai, siekiant apsaugoti būsimuosius pirkėjus nuo ratuotų „frankenšteinų“, tačiau praktiškai daromos prielaidos kontrolei susilpninti. Šių metų gegužės 20-ąją įsigaliojo privalomąją techninę apžiūrą reglamentuojanti 45-oji ES direktyva (Europos Parlemento ir Tarybos direktyva 2014/45/ES dėl motorinių transporto priemonių ir jų priekabų periodinės techninės apžiūros), kurioje numatoma galimybė Europos ekonominės erdvės (EEE) šalims pripažinti kitose valstybėse narėse atliktą techninę apžiūrą. Pastarosios nuostatos privalo būti įgyvendintos ne vėliau kaip iki 2021-ųjų gegužės 20 d., bet Lietuvos Seimas atitinkamas „Saugaus eismo automobilių keliais“ įstatymo pataisas priėmė gerokai anksčiau. Užsienyje atliktos automobilių techninės apžiūros įgyvendinimo tvarką parengė Susisiekimo ministerijos bei Lietuvos transporto saugos administracijos (LTSA) specialistai.
Teisė pripažinti EEE šalyse atliktą techninę apžiūrą yra deleguota VĮ „Regitra“, kuri kol kas teigiamus spendimus priima tik registruodama sąlyginai nedidelę dalį pateikiamų automobilių. Komentuodami, kodėl yra būtent taip, „Regitra“ komunikacijos skyriaus specialistai atkreipė dėmesį, kad pripažinti užsienyje atliktą techninę apžiūrą galima tais atvejais, kai patikra atitinka visus Lietuvos transporto saugos administracijos nustatytus reikalavimus, o pateikiama techninės apžiūros pažyma būna tokios formos, kokią nurodo minėtoji ES direktyva.
Dokumente turi būti nurodyti tokie duomenys ir kodai:
1. transporto priemonės identifikavimo numeris (VIN arba važiuoklės numeris)
2. transporto priemonės valstybinis numeris ir registracijos valstybės ženklas
3. techninės apžiūros vieta ir data
4. ridos skaitiklio (jei yra) rodmenys tuo metu, kai buvo atliekama techninė apžiūra
5. transporto priemonės kategorija (jeigu nustatyta)
6. nustatyti trūkumai ir jų pavojingumo lygis
7. techninės apžiūros rezultatas
8. kitos techninės apžiūros data arba šios pažymos galiojimo laikotarpio pabaigos data (jeigu ši informacija nepateikiama kitu būdu)
9. techninę apžiūrą atlikusios organizacijos arba centro pavadinimas ir už apžiūrą atsakingo kontrolieriaus parašas arba tapatybės duomenys
Jei šalyje, iš kurios įvežama nenauja transporto priemonė, techninę apžiūrą atlikusios įmonės išduoda seno pavyzdžio TA protokolus, kuriuose nėra visų reikalingų kodų, Lietuvoje dokumentas nėra laikomas tinkamu. Tokios pat nuostatos laikosi visos Europos valstybės, į kurias atkeliauja nenauji automobiliai iš EEE šalių. Visgi numatytas trejų metų pereinamasis laikotarpis, 45-oji ES direktyvos nuostatoms įgyvendinti, dar tik prasideda, todėl natūralu, kad ne visos šalys ir ne visos jose esančios techninės apžiūros stotys suskubo įgyvendinti naujoves.
Be to, „Regitra“ tikrina informaciją, ar transporto priemonei nėra išduotas sunaikinimo pažymėjimas ir ar nėra pažeidimų, dėl kurių dalyvavimas eisme yra draudžiamas. Tam būtina patikrinti informaciją atitinkamose tarptautinėse duomenų bazėse, nes informacija apie avarijos metu patirtus automobilio konstrukcijos apgadinimus, turinčius įtakos saugiam eismui, techninės apžiūros pažymoje niekaip neatsispindi. Kitaip tariant, net oficialiai pripažintas „pavojinga atlieka“, tačiau automobilio išvaizdą atgavusi transporto priemonė Lietuvoje turi visas galimybes grįžti į eismą – tereikia pateikti minėtą galiojančią techninės apžiūros pažymą, kuri savaime neturi jokių apsaugos nuo klastojimo „saugiklių“ ir gali būti atspausdinama paprasčiausiu spausdintuvu.
Lietuvos techninės apžiūros įmonių asociacijos „Transeksta“ turimais duomenimis, šiuo metu atliekant į mūsų šalį įvežtų automobilių patikrą, teigiamą išvadą pirmuoju bandymu gaudavo apie 57 proc. transporto priemonių, turinčių galiojančias TA pažymas.
Atsižvelgiant į Lietuvą įvežamų ir pirmą kartą registruojamų transporto priemonių kiekį bei jų techninę būklę, manytume, kad techninės apžiūros, atliktos kitoje valstybėje narėje, galiojimo pilnavertis pripažinimas gali būti įgyvendintas tik susiejus esamas nacionalines informacines sistemas ir duomenų bazes, siekiant užtikrinti už transporto priemonių apžiūrą, registravimą ir patvirtinimą atsakingų valstybių narių kompetentingų institucijų, techninės apžiūros centrų keitimąsi su techninės apžiūros galiojimu susijusia informacija. Kol kas toks susiejimas nėra įgyvendintas.
