Tomas Bumblauskas
XX a. pradžioje, Henris Fordas, sukūręs automobilio modelį „T“, kaip papildomą įrangą pirmą kartą pasiūlė priekinį automobilio stiklą. Priekinis stiklas pirmiesiems automobiliams suteikė prabangos, bet pagrindinė jo funkcija buvo apsaugoti vairuotoją nuo vėjo.
Nuo šio modelio gamybos pradžios, stiklų paklausa nuolat augo, o tai skatino gamintojus tobulinti jų kokybę. Neilgai trukus, gamintojai pastebėjo tendenciją, kad automobiliams reikalingas ne tik priekinis stiklas, bet ir stogas, galinis bei šoniniai stiklai. 1919 metais jau 90% automobilių turėjo visus stiklus. Automobilį vairuoti tapo malonu bet kokiu oru, bet kokiu keliu.
Pagrindinės stiklų funkcijos: apsaugoti nuo vėjo, lietaus, dulkių, užtikrinti keleivių saugumą, garantuoti puikų matomumą. Šiuolaikiniuose automobiliuose stiklai privalo būti sertifikuoti, tikrinami stiklų atitikimo standartai, laboratorijose matuojamas jų mechaninis atsparumas ir optinė stiklo kokybė: laminuoto priekinio stiklo stiprumas, jo reakcija į smūgius bei praleidžiamos išorinės šviesos procentinis dydis (mažiausiai 75%). Stiklai padeda išlaikyti automobilio kėbulo standumą, pagerina aerodinamiką ir atlieka svarbia funkciją – avarijos metu apsaugo keleivius nuo iškritimo.
Transporto priemonių savininkai dažnai mano, kad stiklai įskyla, dūžta patys. Apie tai, kokie pažeidimai gresia automobilių stiklams, papasakos automobilių stiklų rinkoje daugiau nei du dešimtmečius dirbantis Auto stiklų Centro „Evelkas“ prezidentas, Evaldas Zasimauskas.
Dažniausiai pasitaikantys stiklo pažeidimai atsiranda nuo akmenukų, atskriejusių iš po kitų automobilių ratų. Būna, kad vairuotojai to iš karto nepastebi ir mano, kad stiklas įskilo savaime. Vis dėlto, yra keletas priežasčių, kodėl dūžta automobilių stiklai.
Korozija
Rūdys bei korozija ant kėbulo dažniausiai pasitaiko senesnių gamybos metų automobiliams. Korozijos židinius taip pat sukelia nekokybiškai atlikti kėbulo remonto darbai. Dėl sąlyčio su stiklu, rūdys ima jį kelti, taip palaikant trintį ir galiausiai stiklas įtrūksta savaime arba automobiliui stuktelėjus ratu į duobę“.
Keičiant stiklą ir pastebėjus aplink jį atsiradusius korozijos židinius, kvalifikuoti auto stiklų montuotojai visada praneš apie pažeistą kėbulą. Nedideliais korozijos pažeidimais jie pasirūpins patys, todėl automobilio savininkui nebereikės ieškoti kėbulų remonto serviso. Prieš montuojant naują stiklą, būtina sutvarkyti korozijos pažeistas kėbulo vietas.
Staigi temperatūros kaita
Staigus temperatūrų skirtumas šiltuoju ir šaltuoju metų laiku, lemia netikėtą automobilio priekinio ar galinio stiklo įskilimą.
Taip atsitinka karštą dieną, sumanius įkaitusį automobilį nuplauti šaltu vandeniu arba žiemą, norint greičiau nuvalyti apšalusius stiklus, užpylus karšto vandens. Tokiais atveju geriausia stiklus atitirpinti su tam skirta stiklų priežiūros priemone. Šaltuoju metų laiku pasitaiko dažnas galinių stiklų dužimas, o tam įtakos turi įjungtas šildymas. Patartina galinio stiklo šildymą įjungti tik tada, kai automobilis šiek tiek apšils.
Netaisyklinga kėbulo geometrija
Šaltą žiemos dieną stiklas gali sprogti ir dėl neteisingos automobilio kėbulo geometrijos. Taip atsitinka, jeigu automobilis buvo stipriai daužtas, o geometrija nebuvo iki galo atstatyta. Įjungus galinio stiklo šildymą, stiklas skirtingose vietose gauna nevienodą įtempimą ir veikiant fizikos jėgoms skyla.
Kelio duobės
Vairuotojui automobilio ratu pataikius į kelio duobę, stiprus smūgis gali sukelti stiklo skilimą. Tai pasitaiko ir vasarą, ir žiemą.
Stiklo valytuvai
Pasitaiko atvejų, kai stiklai skyla ir dėl netyčia paleidžiamų valytuvų tvirtinimų, kai keičiamos šluotelės, todėl šį darbą reikia atlikti atidžiai. Patartina valytuvų šluoteles keisti reguliariai, bent 2 kartų per metus, nes nusidėvėję valytuvai gali pažeisti stiklą, o atsiradę smulkūs įbrėžimai apsunkins matomumą saulėtą dieną.
Tomas Bumblauskas
XX a. pradžioje, Henris Fordas, sukūręs automobilio modelį „T“, kaip papildomą įrangą pirmą kartą pasiūlė priekinį automobilio stiklą. Priekinis stiklas pirmiesiems automobiliams suteikė prabangos, bet pagrindinė jo funkcija buvo apsaugoti vairuotoją nuo vėjo.
Nuo šio modelio gamybos pradžios, stiklų paklausa nuolat augo, o tai skatino gamintojus tobulinti jų kokybę. Neilgai trukus, gamintojai pastebėjo tendenciją, kad automobiliams reikalingas ne tik priekinis stiklas, bet ir stogas, galinis bei šoniniai stiklai. 1919 metais jau 90% automobilių turėjo visus stiklus. Automobilį vairuoti tapo malonu bet kokiu oru, bet kokiu keliu.
Pagrindinės stiklų funkcijos: apsaugoti nuo vėjo, lietaus, dulkių, užtikrinti keleivių saugumą, garantuoti puikų matomumą. Šiuolaikiniuose automobiliuose stiklai privalo būti sertifikuoti, tikrinami stiklų atitikimo standartai, laboratorijose matuojamas jų mechaninis atsparumas ir optinė stiklo kokybė: laminuoto priekinio stiklo stiprumas, jo reakcija į smūgius bei praleidžiamos išorinės šviesos procentinis dydis (mažiausiai 75%). Stiklai padeda išlaikyti automobilio kėbulo standumą, pagerina aerodinamiką ir atlieka svarbia funkciją – avarijos metu apsaugo keleivius nuo iškritimo.
Transporto priemonių savininkai dažnai mano, kad stiklai įskyla, dūžta patys. Apie tai, kokie pažeidimai gresia automobilių stiklams, papasakos automobilių stiklų rinkoje daugiau nei du dešimtmečius dirbantis Auto stiklų Centro „Evelkas“ prezidentas, Evaldas Zasimauskas.
Dažniausiai pasitaikantys stiklo pažeidimai atsiranda nuo akmenukų, atskriejusių iš po kitų automobilių ratų. Būna, kad vairuotojai to iš karto nepastebi ir mano, kad stiklas įskilo savaime. Vis dėlto, yra keletas priežasčių, kodėl dūžta automobilių stiklai.
Korozija
Rūdys bei korozija ant kėbulo dažniausiai pasitaiko senesnių gamybos metų automobiliams. Korozijos židinius taip pat sukelia nekokybiškai atlikti kėbulo remonto darbai. Dėl sąlyčio su stiklu, rūdys ima jį kelti, taip palaikant trintį ir galiausiai stiklas įtrūksta savaime arba automobiliui stuktelėjus ratu į duobę“.
Keičiant stiklą ir pastebėjus aplink jį atsiradusius korozijos židinius, kvalifikuoti auto stiklų montuotojai visada praneš apie pažeistą kėbulą. Nedideliais korozijos pažeidimais jie pasirūpins patys, todėl automobilio savininkui nebereikės ieškoti kėbulų remonto serviso. Prieš montuojant naują stiklą, būtina sutvarkyti korozijos pažeistas kėbulo vietas.
Staigi temperatūros kaita
Staigus temperatūrų skirtumas šiltuoju ir šaltuoju metų laiku, lemia netikėtą automobilio priekinio ar galinio stiklo įskilimą.
Taip atsitinka karštą dieną, sumanius įkaitusį automobilį nuplauti šaltu vandeniu arba žiemą, norint greičiau nuvalyti apšalusius stiklus, užpylus karšto vandens. Tokiais atveju geriausia stiklus atitirpinti su tam skirta stiklų priežiūros priemone. Šaltuoju metų laiku pasitaiko dažnas galinių stiklų dužimas, o tam įtakos turi įjungtas šildymas. Patartina galinio stiklo šildymą įjungti tik tada, kai automobilis šiek tiek apšils.
Netaisyklinga kėbulo geometrija
Šaltą žiemos dieną stiklas gali sprogti ir dėl neteisingos automobilio kėbulo geometrijos. Taip atsitinka, jeigu automobilis buvo stipriai daužtas, o geometrija nebuvo iki galo atstatyta. Įjungus galinio stiklo šildymą, stiklas skirtingose vietose gauna nevienodą įtempimą ir veikiant fizikos jėgoms skyla.
Kelio duobės
Vairuotojui automobilio ratu pataikius į kelio duobę, stiprus smūgis gali sukelti stiklo skilimą. Tai pasitaiko ir vasarą, ir žiemą.
Stiklo valytuvai
Pasitaiko atvejų, kai stiklai skyla ir dėl netyčia paleidžiamų valytuvų tvirtinimų, kai keičiamos šluotelės, todėl šį darbą reikia atlikti atidžiai. Patartina valytuvų šluoteles keisti reguliariai, bent 2 kartų per metus, nes nusidėvėję valytuvai gali pažeisti stiklą, o atsiradę smulkūs įbrėžimai apsunkins matomumą saulėtą dieną.
