Tarp automobilių entuziastų egzistuoja tokia nerašyta, tačiau laiko patvirtinta taisyklė – netikėtas pirkinys visada atsipirks ir niekada nenuvils. Štai, kad ir ši „Audinė“, kuri visai netikėtai tapo vieno vyruko gyvenimo meile.
Susipažinkite su kaimyninėje Lenkijoje gyvenančiu Hubertu, kuris visą gyvenimą save laikė vokiškų automobilių entuziastu. Vyrutis jau senokai domisi mašinų tobulinimu ir pats bandė sukurti kiek per ilgai užsitęsusį pirmosios kartos „Golf“ projektą. Tačiau prieš gerą pusmetį pro Huberto akis neprasprūdo senučiukė moterėlė. 1981 metų „Audi 100“. Net ir pačiam nesuprantant, kaip viskas įvyko, „Šimtinė“ atsidūrė vyruko kieme.
Iš karto visos jėgos buvo permestos prie naujojo pirkinio. Hubertas nenorėjo persistengti, tai sugadindamas jau klasikinį sedano įvaizdį, o ir dalių šiai senai geldai nelabai surasi. Todėl buvo apsiribota specialiu amortizatorių ir spyruoklių komplektu, kuris leido „Audei“ prie asfalto priartėti 13 centimetrų. Yra dropas – reikia ratų – tokiu principu buvo surasti šešiolikos colių „Remotec A“ lengvo lydinio ratlankiai, kurie nuostabiai puošia šį sedaną.
Automobilis atrodo stilingai, o kartu nepraranda savo klasikinės auros. Ko daugiau reikia? Hubertas kol kas džiaugiasi galutiniu jo ir draugų vargo vaisiais, bandant prikelti šią „Šimtinę“ antram gyvenimui, bei neketina daugiau kišti nagų prie jos. Žinoma, būtų smagu išminkyti daugiau arklių iš penkių cilindrų „Audi“ variklio, bet tai jau kita istorija.
Tarp automobilių entuziastų egzistuoja tokia nerašyta, tačiau laiko patvirtinta taisyklė – netikėtas pirkinys visada atsipirks ir niekada nenuvils. Štai, kad ir ši „Audinė“, kuri visai netikėtai tapo vieno vyruko gyvenimo meile.
Susipažinkite su kaimyninėje Lenkijoje gyvenančiu Hubertu, kuris visą gyvenimą save laikė vokiškų automobilių entuziastu. Vyrutis jau senokai domisi mašinų tobulinimu ir pats bandė sukurti kiek per ilgai užsitęsusį pirmosios kartos „Golf“ projektą. Tačiau prieš gerą pusmetį pro Huberto akis neprasprūdo senučiukė moterėlė. 1981 metų „Audi 100“. Net ir pačiam nesuprantant, kaip viskas įvyko, „Šimtinė“ atsidūrė vyruko kieme.
Iš karto visos jėgos buvo permestos prie naujojo pirkinio. Hubertas nenorėjo persistengti, tai sugadindamas jau klasikinį sedano įvaizdį, o ir dalių šiai senai geldai nelabai surasi. Todėl buvo apsiribota specialiu amortizatorių ir spyruoklių komplektu, kuris leido „Audei“ prie asfalto priartėti 13 centimetrų. Yra dropas – reikia ratų – tokiu principu buvo surasti šešiolikos colių „Remotec A“ lengvo lydinio ratlankiai, kurie nuostabiai puošia šį sedaną.
Automobilis atrodo stilingai, o kartu nepraranda savo klasikinės auros. Ko daugiau reikia? Hubertas kol kas džiaugiasi galutiniu jo ir draugų vargo vaisiais, bandant prikelti šią „Šimtinę“ antram gyvenimui, bei neketina daugiau kišti nagų prie jos. Žinoma, būtų smagu išminkyti daugiau arklių iš penkių cilindrų „Audi“ variklio, bet tai jau kita istorija.
