Kaip nurodo Valstybės duomenų agentūra, 2022 metų pabaigoje Lietuvoje buvo fiksuota daugiau nei 45 tūkst. kilometrų žvyro kelių. Iš jų 5,4 tūkst. kilometrų sudarė valstybinės reikšmės žvyro keliai, o daugiau nei 39 tūkst. kilometrų – vietinės reikšmės žvyro keliai.
„Žvyro kelių mūsų šalyje galime atrasti važiuodami rajoniniais keliais, kurie jungia miestų ir kaimų gyvenamąsias vietoves su magistraliniais ir krašto keliais. O taip pat ir važiuodami viešaisiais keliais, jungiančiais rajoninius kelius, gyvenamąsias vietoves, lankomus gamtos objektus ar kultūros paminklus“, – pastebi Giedrius Petrikas, „Lietuvos draudimo“ Transporto žalų skyriaus vadovas.
Anot draudimo eksperto, tai išties didelė dalis, todėl nenuostabu, kad vairuotojai aktyviu kelionių sezonu vasarą susiduria su tokiais keliais, kai ilgesnę ar trumpesnę atkarpą tenka važiuoti žvyrkeliu.
„Visų pirma, pandemijos metu žmonės daugiau investavo į užmiesčio sodybas, sodo namelius, į kuriuos vyksta ilsėtis ar dirbti nuotoliu, o prie jų privažiuoti dažnai galima tik žvyrkeliu.
Taip pat populiarėja ir turizmas po Lietuvą, žemėlapiuose galima rasti daug lankomų vietų, įvairių sodybų, rašytojų ir kitų iškilių lietuvių gimtųjų namų, prie kurių privažiavimas irgi gana dažnai būna žvyro keliais. Todėl išties daug vairuotojų pastaraisiais metais nuvažiuoja bent keliolika kilometrų neasfaltuotais keliais“, – sako G. Petrikas.
Dulkių kamuoliai, duobės ir skriejantys akmenys
Kaip pastebi „Lietuvos draudimo“ atstovas, Kelių eismo taisyklėse (KET) nurodoma, kad vieškeliais leistinas maksimalus greitis yra 70 km/val.
„Itin svarbu laikytis leistino greičio ir tokį jį KET nurodo ne be reikalo. Važiuojant žvyrkeliu, labai lengvai galima sugadinti savo automobilį, nesuvaldyti jo ir patekti į eismo įvykį. Todėl saugus greitis yra esminis aspektas, ką turi žinoti važiuojantys tokia kelio danga.
Taip pat svarbu laikytis pakankamai saugaus atstumo nuo kitos transporto priemonės. Vasarą, kai kelio danga sausa, kitas automobilis sukelia didžiulį dulkių debesį, suprastėja matomumas ir atsiranda didelė tikimybė, jog laiku nepastebėsite kitų eismo dalyvių. Be to, ir stabdymo kelias ant neasfaltuotos dangos yra ilgesnis, lyginant su asfaltuota“, – dėmesį atkreipia G. Petrikas.
Kaip sako draudimo ekspertas, važiuojant žvyrkeliu didelių nuostolių pridaro ir duobės, kurias sunku pastebėti ar apvažiuoti.
„Net tos duobės, kurios iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti negilios, yra pavojingos. Vėlgi – labai svarbus yra greitis, kuriuo juda transporto priemonė. Didesniu greičiu atsitrenkus į aštresnę duobės briauną, nors ji ir nėra gili, nuostoliai neabejotinai bus dideli.
Automobiliui patekus į duobę, dažnai sugadinamos padangos, ratlankiai, važiuoklė. Jei vairuotojas nėra apdraudęs savo automobilio „Kasko“ draudimu, iš savo kišenės gali tekti susimokėti nemenką sumą, remontuojant transporto priemonę“, – pastebi G. Petrikas.
„Lietuvos draudimo“ duomenimis, praėjusiais metais vidutinė nuostolio suma įvažiavus į duobę viršijo 670 eurų.
Galiausiai, draudimo bendrovės atstovas akcentuoja, kad važiuojant neasfaltuotu keliu dideliu greičiu, nemenka tikimybė nepamatyti didesnių akmenų, kurie sugadina padangas, mažesni lekiantys akmenukai gali apgadinti patį automobilį, apdaužyti kėbulo dažus ar jį įlenkti.
Kaip nurodo Valstybės duomenų agentūra, 2022 metais didžiausią žvyro kelių ilgį sudarė keliai Šiaulių, Vilniaus ir Panevėžio apskrityse.
