Lietuvos eismo dalyviai gerokai mažiau rūpinasi savo saugumu tamsiuoju metų laikotarpiu nei Estijos gyventojai. Pastarojoje šalyje, kaip ir Skandinavijoje, didžioji dalis žmonių rudens ir žiemos mėnesiais nekelia kojos iš namų be atšvaito, šviesą atspindinčios liemenės ar kitų žmonių matomumą tamsoje gerinančių priemonių.
Draudimo bendrovės „Gjensidige” užsakymu „NielsenIQ” atlikta reprezentatyvi Lietuvos, Latvijos ir Estijos gyventojų apklausa atskleidė Baltijos šalių gyventojų atšvaitų naudojimo įpročius.
Tyrimo duomenys rodo, kad eismo dalyvių požiūris į saugumą tamsiuoju metų laikotarpiu Baltijos šalyse itin skiriasi. Estijoje 48 proc. gyventojų visada dėvi atšvaitus ir neina į gatvę be šios matomumą gerinančios priemonės. Lietuvoje atšvaitus visada naudoja 35 proc., o Latvijoje – mažiau nei trečdalis (27 proc.) žmonių.
„Šios eismo nelaimės riziką mažinančios priemonės svarba mūsų šalyje yra neįvertinta, nes minimalus šviesą atspindintis daiktas kelyje neretai apsaugo pėsčiųjų ir dviratininkų gyvybes. Šiais priemones galime palyginti su gyvenamosiose patalpose privalomais dūmų detektoriais – regis, nereikšmingais įrenginiais namuose, kurie, gaisro atvejais, taip pat gelbsti žmonių gyvybes bei sumažina potencialius nuostolius. Tokį patį vaidmenį keliuose atlieka ir atšvaitai. Deja, didelė dalis visuomenės juos dar suvokia ne kaip apsaugos priemonę, o kaip vaikų pramogoms skirtą daiktą”, – kalba draudimo bendrovės „Gjensidige” Žalų departamento vadovė Baltijos šalims Viktorija Katilienė.
Pasak draudimo bendrovės atstovės, nuo mažų dienų būtina diegti tinkamus atšvaitų dėvėjimo įpročius: privalu, kad šis daiktas tarnautų pagal paskirtį ir saugotų gyvybes ir net patys mažiausi eismo dalyviai suprastų šią atšvaitų paskirtį.
„Žmonės žiemą mėgsta rengtis tamsiomis spalvomis, todėl nesegėdami atšvaito vairuotojams jie tampa visiškai nematomais. Verta vilkėti drabužius su jau integruotais atšvaitais. Apie atšvaitą taip pat reikėtų pagalvoti renkantis kuprines sau bei atžaloms”, – pataria V. Katilienė.
Pasak draudikės, vynioti atšvaitą ant rankinės ne visada yra geras sprendimas, nes dažnai užvynioto atšvaito plotas gali būti nepakankamas, kad automobilio žibintai jį apšviestų. „Jei rankinė ar kuprinė dėvima ant kairiojo peties, iš dešinės pusės atvažiuojančiam vairuotojui, atšvaitas nėra matomas. Turint tik vieną atšvaitą, jį reikėtų tvirtinti prie drabužių dešinėje pusėje. Naudojant nedidelius juostinius atšvaitus pėsčiasis geriausiai matomas, kai dėvi juos ant riešo ar blauzdos – tada vairuotojas pastebi judantį objektą ir turi galimybę laiku pristabdyti“, – pataria draudimo bendrovės atstovė.
Apklausos duomenimis, gerokai daugiau estų, lyginant su mūsų šalies gyventojais bei latviais, atšvaitus segasi sezoniškai. Rudens ir žiemos mėnesiais taip elgiasi ketvirtadalis Estijos, penktadalis Latvijos ir 16 proc. Lietuvos gyventojų.
„Tamsoje, esant blogam matomumui, neapšviestu keliu einančius žmones vairuotojai dažniausiai pastebi tik transporto priemonei visai prie jų priartėjus. Jau prasidėjo laikotarpis, kai pėstiesiems dažniausiai tenka eiti, o dviratininkas – važiuoti tamsoje ar prieblandoje, vairuotojams – dėl šlapios kelio dangos ilgėja automobilio stabdymo kelias, todėl laiku sustabdyti automobilį”, – pabrėžia V. Katilienė.
Nepaisant to, kad bendra eismo nelaimių statistika pastaraisiais mėnesiais nepasižymi ryškiu augimu, tačiau kasmet nuo lapkričio stebima avarijų, kuriose nukenčia pėstieji ir dviratininkai, aiški didėjimo tendencija. „Kiekvienais metais lapkritis, gruodis ir sausis pareikalauja daugiausia pėsčiųjų gyvybių. Norėdami gerinti statistiką, turime keisti įpročius ir išmokti saugoti save tamsiosiomis paros valandomis”, – pabrėžia draudimo bendrovės atstovė.
V. Katilienė atkreipia dėmesį, kad tamsiuoju paros metu, net ir esant geroms oro sąlygoms, vairuotojas, važiuodamas su įjungtomis artimosiomis šviesomis, pėsčiąjį be atšvaito pastebi iki jo likus 50 metrų. Esant prastoms oro sąlygoms šis atstumas pailgėja kelis kartus.
Reprezentatyvi Lietuvos, Latvijos ir Estijos gyventojų apklausa buvo atlikta apklausiant 4800 įvairiose trijų Baltijos valstybių vietose gyvenančių žmonių.
Lietuvos eismo dalyviai gerokai mažiau rūpinasi savo saugumu tamsiuoju metų laikotarpiu nei Estijos gyventojai. Pastarojoje šalyje, kaip ir Skandinavijoje, didžioji dalis žmonių rudens ir žiemos mėnesiais nekelia kojos iš namų be atšvaito, šviesą atspindinčios liemenės ar kitų žmonių matomumą tamsoje gerinančių priemonių.
Draudimo bendrovės „Gjensidige” užsakymu „NielsenIQ” atlikta reprezentatyvi Lietuvos, Latvijos ir Estijos gyventojų apklausa atskleidė Baltijos šalių gyventojų atšvaitų naudojimo įpročius.
Tyrimo duomenys rodo, kad eismo dalyvių požiūris į saugumą tamsiuoju metų laikotarpiu Baltijos šalyse itin skiriasi. Estijoje 48 proc. gyventojų visada dėvi atšvaitus ir neina į gatvę be šios matomumą gerinančios priemonės. Lietuvoje atšvaitus visada naudoja 35 proc., o Latvijoje – mažiau nei trečdalis (27 proc.) žmonių.
„Šios eismo nelaimės riziką mažinančios priemonės svarba mūsų šalyje yra neįvertinta, nes minimalus šviesą atspindintis daiktas kelyje neretai apsaugo pėsčiųjų ir dviratininkų gyvybes. Šiais priemones galime palyginti su gyvenamosiose patalpose privalomais dūmų detektoriais – regis, nereikšmingais įrenginiais namuose, kurie, gaisro atvejais, taip pat gelbsti žmonių gyvybes bei sumažina potencialius nuostolius. Tokį patį vaidmenį keliuose atlieka ir atšvaitai. Deja, didelė dalis visuomenės juos dar suvokia ne kaip apsaugos priemonę, o kaip vaikų pramogoms skirtą daiktą”, – kalba draudimo bendrovės „Gjensidige” Žalų departamento vadovė Baltijos šalims Viktorija Katilienė.
Pasak draudimo bendrovės atstovės, nuo mažų dienų būtina diegti tinkamus atšvaitų dėvėjimo įpročius: privalu, kad šis daiktas tarnautų pagal paskirtį ir saugotų gyvybes ir net patys mažiausi eismo dalyviai suprastų šią atšvaitų paskirtį.
„Žmonės žiemą mėgsta rengtis tamsiomis spalvomis, todėl nesegėdami atšvaito vairuotojams jie tampa visiškai nematomais. Verta vilkėti drabužius su jau integruotais atšvaitais. Apie atšvaitą taip pat reikėtų pagalvoti renkantis kuprines sau bei atžaloms”, – pataria V. Katilienė.
Pasak draudikės, vynioti atšvaitą ant rankinės ne visada yra geras sprendimas, nes dažnai užvynioto atšvaito plotas gali būti nepakankamas, kad automobilio žibintai jį apšviestų. „Jei rankinė ar kuprinė dėvima ant kairiojo peties, iš dešinės pusės atvažiuojančiam vairuotojui, atšvaitas nėra matomas. Turint tik vieną atšvaitą, jį reikėtų tvirtinti prie drabužių dešinėje pusėje. Naudojant nedidelius juostinius atšvaitus pėsčiasis geriausiai matomas, kai dėvi juos ant riešo ar blauzdos – tada vairuotojas pastebi judantį objektą ir turi galimybę laiku pristabdyti“, – pataria draudimo bendrovės atstovė.
Apklausos duomenimis, gerokai daugiau estų, lyginant su mūsų šalies gyventojais bei latviais, atšvaitus segasi sezoniškai. Rudens ir žiemos mėnesiais taip elgiasi ketvirtadalis Estijos, penktadalis Latvijos ir 16 proc. Lietuvos gyventojų.
„Tamsoje, esant blogam matomumui, neapšviestu keliu einančius žmones vairuotojai dažniausiai pastebi tik transporto priemonei visai prie jų priartėjus. Jau prasidėjo laikotarpis, kai pėstiesiems dažniausiai tenka eiti, o dviratininkas – važiuoti tamsoje ar prieblandoje, vairuotojams – dėl šlapios kelio dangos ilgėja automobilio stabdymo kelias, todėl laiku sustabdyti automobilį”, – pabrėžia V. Katilienė.
Nepaisant to, kad bendra eismo nelaimių statistika pastaraisiais mėnesiais nepasižymi ryškiu augimu, tačiau kasmet nuo lapkričio stebima avarijų, kuriose nukenčia pėstieji ir dviratininkai, aiški didėjimo tendencija. „Kiekvienais metais lapkritis, gruodis ir sausis pareikalauja daugiausia pėsčiųjų gyvybių. Norėdami gerinti statistiką, turime keisti įpročius ir išmokti saugoti save tamsiosiomis paros valandomis”, – pabrėžia draudimo bendrovės atstovė.
V. Katilienė atkreipia dėmesį, kad tamsiuoju paros metu, net ir esant geroms oro sąlygoms, vairuotojas, važiuodamas su įjungtomis artimosiomis šviesomis, pėsčiąjį be atšvaito pastebi iki jo likus 50 metrų. Esant prastoms oro sąlygoms šis atstumas pailgėja kelis kartus.
Reprezentatyvi Lietuvos, Latvijos ir Estijos gyventojų apklausa buvo atlikta apklausiant 4800 įvairiose trijų Baltijos valstybių vietose gyvenančių žmonių.
