Europos Sąjunga užsibrėžė aiškų ir ambicingą tikslą sumažinti transporto priemonių išmetamo CO2 kiekį. Vis dėlto, Karlsrūhės technologijos instituto profesorius įspėja, kad siekis įvesti automobilių, turinčių vidaus degimo variklį 2035 metais atrodo nerealistiškas ir nepagrįstas.
Mokslininkų bendruomenė vieningai pritaria, jog reikia mažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą. Tačiau vis dar neaišku, koks būdas yra ekologiškiausias visuomenei, ekonomikai ir, paradoksalu, aplinkai.
Bene garsiausiai už masinį perėjimą prie nulinės taršos transporto pasisako Europos Sąjunga, kuri nusprendė nuo 2035 m. uždrausti pardavinėti naujus iškastinį kurą naudojančius automobilius. Politikai teigia, kad elektromobilumas yra panacėja, tačiau mokslininkai turi ir priešingų nuomonių. Vienas iš jų – Karlsrūhės technologijos instituto profesorius Thomas Kochas, kuris savo nuomonę išsakė Vokietijos žurnalui „Focus“.
Jis labiausiai kritikuoja Europos politikus, kad jie savo vizijas grindžia nepatikrintais skaičiavimais dėl galimybės gaminti elektros energiją iš atsinaujinančių šaltinių. Iki 2035 m. Europos sąlygomis neįmanoma patenkinti elektros energijos poreikio, reikalingo milijonams elektromobilių maitinti. Todėl galiausiai Europos Sąjunga bus priversta didinti elektros energijos gamybą iš iškastinio kuro. Panašų paradoksą galima išvysti ir dabar, kai eilėje skirtingų Europos Sąjungos šalių elektromobiliai važiuodami neišmeta nei vieno gramo CO2, tačiau jų baterijos yra įkraunamos iš gamtai nedraugiškų šaltinių.
Profesorius įvardina ir kitą paradoksą – elektromobilių, ypač juose esančių baterijų gamybą. Atsižvelgiant į brangiųjų metalų kiekį, kurį reikia išgauti, akumuliatorių gamyba de facto tampa priklausoma nuo ribotų pirminių išteklių. Taigi, jei kas nors teigia, kad, atsiradus masiniam elektromobilių naudojimui, elektromobilių kaina sumažės, tai mažai tikėtinas scenarijus, kuris yra nuoroda į padidėjusią tauriųjų metalų, kurių kaina nuolat augs, paklausą.
Galiausiai, Thomas Kochas yra įsitikinęs, jog Europos Parlamente svarstomas pasiūlymas labiau pataikauja vizionieriams, kurie siekia sukurti fantazijų pasaulį, bet nesiremia realiomis šiandienos sąlygomis.
Priverstinis ekologiškesnio transporto skatinimas tik viena kryptimi yra rizikingas ir neapsieis be komplikacijų. Juk vien hibridai jau dabar gali gerokai sumažinti CO2 išmetimą, o aplinkai nekenksminga vandenilio ar sintetinių degalų gamyba taip pat galėtų tapti papildoma alternatyva tradiciniams elektromobiliams.
Europos Sąjunga užsibrėžė aiškų ir ambicingą tikslą sumažinti transporto priemonių išmetamo CO2 kiekį. Vis dėlto, Karlsrūhės technologijos instituto profesorius įspėja, kad siekis įvesti automobilių, turinčių vidaus degimo variklį 2035 metais atrodo nerealistiškas ir nepagrįstas.
Mokslininkų bendruomenė vieningai pritaria, jog reikia mažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą. Tačiau vis dar neaišku, koks būdas yra ekologiškiausias visuomenei, ekonomikai ir, paradoksalu, aplinkai.
Bene garsiausiai už masinį perėjimą prie nulinės taršos transporto pasisako Europos Sąjunga, kuri nusprendė nuo 2035 m. uždrausti pardavinėti naujus iškastinį kurą naudojančius automobilius. Politikai teigia, kad elektromobilumas yra panacėja, tačiau mokslininkai turi ir priešingų nuomonių. Vienas iš jų – Karlsrūhės technologijos instituto profesorius Thomas Kochas, kuris savo nuomonę išsakė Vokietijos žurnalui „Focus“.
Jis labiausiai kritikuoja Europos politikus, kad jie savo vizijas grindžia nepatikrintais skaičiavimais dėl galimybės gaminti elektros energiją iš atsinaujinančių šaltinių. Iki 2035 m. Europos sąlygomis neįmanoma patenkinti elektros energijos poreikio, reikalingo milijonams elektromobilių maitinti. Todėl galiausiai Europos Sąjunga bus priversta didinti elektros energijos gamybą iš iškastinio kuro. Panašų paradoksą galima išvysti ir dabar, kai eilėje skirtingų Europos Sąjungos šalių elektromobiliai važiuodami neišmeta nei vieno gramo CO2, tačiau jų baterijos yra įkraunamos iš gamtai nedraugiškų šaltinių.
Profesorius įvardina ir kitą paradoksą – elektromobilių, ypač juose esančių baterijų gamybą. Atsižvelgiant į brangiųjų metalų kiekį, kurį reikia išgauti, akumuliatorių gamyba de facto tampa priklausoma nuo ribotų pirminių išteklių. Taigi, jei kas nors teigia, kad, atsiradus masiniam elektromobilių naudojimui, elektromobilių kaina sumažės, tai mažai tikėtinas scenarijus, kuris yra nuoroda į padidėjusią tauriųjų metalų, kurių kaina nuolat augs, paklausą.
Galiausiai, Thomas Kochas yra įsitikinęs, jog Europos Parlamente svarstomas pasiūlymas labiau pataikauja vizionieriams, kurie siekia sukurti fantazijų pasaulį, bet nesiremia realiomis šiandienos sąlygomis.
Priverstinis ekologiškesnio transporto skatinimas tik viena kryptimi yra rizikingas ir neapsieis be komplikacijų. Juk vien hibridai jau dabar gali gerokai sumažinti CO2 išmetimą, o aplinkai nekenksminga vandenilio ar sintetinių degalų gamyba taip pat galėtų tapti papildoma alternatyva tradiciniams elektromobiliams.
