Praėjusi savaitė į Lietuvos gatves ir kelius atnešė visišką štilį. Jau pirmąją karantino savaitę, draudikų duomenimis, pagal privalomą draudimą eismo įvykių sumažėjo daugiau nei pusiau, o kovo 23-29 d. jų skaičius buvo dar dviem trečdaliais mažesnis nei įprasta.
„Pratęsus karantiną ir vis didesnei daliai žmonių suvokiant saviizoliacijos svarbą, tikėtina, kad „karo keliuose“ fronte bus galima skelbti bent jau laikinąsias paliaubas“, – prognozuoja draudimo bendrovės BTA Ekspertizių skyriaus vadovas Andrius Žiukelis.
Bendrovė pirmąją karantino savaitę, kovo 16-22 d., šalyje registravo 129 avarijas – tai 50 proc. mažiau už ankstesnių vasario ir kovo savaičių vidurkį. Tuo tarpu praėjusią savaitę, kovo 23-29 d., jų skaičius siekė vos 79.
„Pirmosiomis karantino dienomis neatrodė, kad šalies vairuotojai kardinaliai keičia savo įpročius. Tuomet dar buvo stengiamasi sustyguoti darbą ir kitus būtinus reikalus. Dalis žmonių vyko pasiimti darbui nuotoliniu būdu reikalingų priemonių, skubėjo pasipildyti maisto ar kitų prekių atsargas ar, neatmestina, iš esmės rimtai nežiūrėjo į būtinybę užsidaryti namuose. Tačiau jau pirmosios karantino savaitės viduryje situacija ėmė keistis. Prieš paskelbiant karantiną vidutiniškai fiksavome apie 36 eismo įvykius per dieną, paskelbus – 14, eismo įvykių skaičius sumažėjo daugiau nei pusiau.“, – sako A. Žiukelis.
Draudikai skaičiuoja, kad karantino metu kreipimųsi dėl pagalbos kelyje su Kasko draudimu poreikis sumažėjo net 18 kartų. To priežastis – pastebimai sumažėjęs tolimesnių kelionių skaičius, uždarytos valstybių sienos. Tai pat pastebima tendencija, jog šiuo metu įmonių darbuotojai dažniau nei pavieniai žmonės yra sutinkami kelyje.
Antrąją karantino savaitę transporto srautai dar labiau sumažėjo, o vidutinis BTA klientų registruojamų eismo įvykių skaičius sumažėjo iki 11 avarijų per dieną.
„Gerokai rečiau kursuojantis viešasis transportas, ryškus individualių vairuotojų srauto sumažėjimas – pokyčiai yra akivaizdūs. Paprastai daugiausiai eismo įvykių įvyksta viršijus saugų greitį, manevruojant, nesilaikant tinkamo atstumo. Pustuštėse gatvėse tiesiog objektyviai sumažėjo faktorių, kurie gyvenant įprastu ritmu tampa dažniausiomis eismo įvykių priežastimis“, – teigia ekspertas.
A. Žiukelio nuomone, Vyriausybei pratęsus karantiną, tikėtinas dar mažesnis eismo intensyvumas.
„Dalis įmonių ir įstaigų turėjo apriboti ar net laikinai sustabdyti savo veiklą, o veiklą tęsiančiose įmonėse vis labiau įprantama prie nuotolinio darbo sąlygų. Tuo tarpu apsipirkti maisto produktų, vaistų, kitų būtinų prekių vykstama vis rečiau – koronaviruso infekcijai plintant, vis daugiau gyventojų paklūsta raginimams viešose vietose lankytis tik būtiniausiais atvejais. Žinoma, tolesnė avaringumo situacija smarkiai priklausys ir nuo pačių vairuotojų, kurie ne be pagrindo savo automobilį šiuo metu laiko gerokai saugesne vieta nei viešasis transportas. Visgi atsižvelgiant į aplinkybes tikėtina greitai sulaukti to meto, kai galėsime fiksuoti žemiausią avaringumo lygį atkurtos nepriklausomos Lietuvos istorijoje“, – prognozuoja jis.
Tiems, kas ir šiuo metu patenka į eismo įvykį, rekomenduojama laikytis karantino metu nustatytų ribojimų: laikytis saugaus atstumo nuo kito vairuotojo, pildant popierinę eismo įvykio deklaraciją ar skolinantis rašiklį dezinfekuoti rankas, dar geriau – pildyti deklaraciją elektroniniu būdu.
Praėjusi savaitė į Lietuvos gatves ir kelius atnešė visišką štilį. Jau pirmąją karantino savaitę, draudikų duomenimis, pagal privalomą draudimą eismo įvykių sumažėjo daugiau nei pusiau, o kovo 23-29 d. jų skaičius buvo dar dviem trečdaliais mažesnis nei įprasta.
„Pratęsus karantiną ir vis didesnei daliai žmonių suvokiant saviizoliacijos svarbą, tikėtina, kad „karo keliuose“ fronte bus galima skelbti bent jau laikinąsias paliaubas“, – prognozuoja draudimo bendrovės BTA Ekspertizių skyriaus vadovas Andrius Žiukelis.
Bendrovė pirmąją karantino savaitę, kovo 16-22 d., šalyje registravo 129 avarijas – tai 50 proc. mažiau už ankstesnių vasario ir kovo savaičių vidurkį. Tuo tarpu praėjusią savaitę, kovo 23-29 d., jų skaičius siekė vos 79.
„Pirmosiomis karantino dienomis neatrodė, kad šalies vairuotojai kardinaliai keičia savo įpročius. Tuomet dar buvo stengiamasi sustyguoti darbą ir kitus būtinus reikalus. Dalis žmonių vyko pasiimti darbui nuotoliniu būdu reikalingų priemonių, skubėjo pasipildyti maisto ar kitų prekių atsargas ar, neatmestina, iš esmės rimtai nežiūrėjo į būtinybę užsidaryti namuose. Tačiau jau pirmosios karantino savaitės viduryje situacija ėmė keistis. Prieš paskelbiant karantiną vidutiniškai fiksavome apie 36 eismo įvykius per dieną, paskelbus – 14, eismo įvykių skaičius sumažėjo daugiau nei pusiau.“, – sako A. Žiukelis.
Draudikai skaičiuoja, kad karantino metu kreipimųsi dėl pagalbos kelyje su Kasko draudimu poreikis sumažėjo net 18 kartų. To priežastis – pastebimai sumažėjęs tolimesnių kelionių skaičius, uždarytos valstybių sienos. Tai pat pastebima tendencija, jog šiuo metu įmonių darbuotojai dažniau nei pavieniai žmonės yra sutinkami kelyje.
Antrąją karantino savaitę transporto srautai dar labiau sumažėjo, o vidutinis BTA klientų registruojamų eismo įvykių skaičius sumažėjo iki 11 avarijų per dieną.
„Gerokai rečiau kursuojantis viešasis transportas, ryškus individualių vairuotojų srauto sumažėjimas – pokyčiai yra akivaizdūs. Paprastai daugiausiai eismo įvykių įvyksta viršijus saugų greitį, manevruojant, nesilaikant tinkamo atstumo. Pustuštėse gatvėse tiesiog objektyviai sumažėjo faktorių, kurie gyvenant įprastu ritmu tampa dažniausiomis eismo įvykių priežastimis“, – teigia ekspertas.
A. Žiukelio nuomone, Vyriausybei pratęsus karantiną, tikėtinas dar mažesnis eismo intensyvumas.
„Dalis įmonių ir įstaigų turėjo apriboti ar net laikinai sustabdyti savo veiklą, o veiklą tęsiančiose įmonėse vis labiau įprantama prie nuotolinio darbo sąlygų. Tuo tarpu apsipirkti maisto produktų, vaistų, kitų būtinų prekių vykstama vis rečiau – koronaviruso infekcijai plintant, vis daugiau gyventojų paklūsta raginimams viešose vietose lankytis tik būtiniausiais atvejais. Žinoma, tolesnė avaringumo situacija smarkiai priklausys ir nuo pačių vairuotojų, kurie ne be pagrindo savo automobilį šiuo metu laiko gerokai saugesne vieta nei viešasis transportas. Visgi atsižvelgiant į aplinkybes tikėtina greitai sulaukti to meto, kai galėsime fiksuoti žemiausią avaringumo lygį atkurtos nepriklausomos Lietuvos istorijoje“, – prognozuoja jis.
Tiems, kas ir šiuo metu patenka į eismo įvykį, rekomenduojama laikytis karantino metu nustatytų ribojimų: laikytis saugaus atstumo nuo kito vairuotojo, pildant popierinę eismo įvykio deklaraciją ar skolinantis rašiklį dezinfekuoti rankas, dar geriau – pildyti deklaraciją elektroniniu būdu.
