Pagrindinė taisyklė, į kurią visada reikia atsižvelgti, yra tinkamos alyvos pasirinkimas pagal gamintojo nurodymus ir jos keitimas bei tepimo sistemos aptarnavimas pagal serviso rekomendacijas.
Renkantis variklio alyvą, reikia atsižvelgti į kokybės ir klampumo klasifikacijas. Naudojamos dvi kokybės klasifikacijos:
a) API – Amerikos klasifikacija (American Petroleum Institute – Amerikos naftos institutas)
b) ACEA – Europos klasifikacija (Association des Constructeurs Europeens d’Automobiles – Europos automobilių gamintojų asociacija).
Alyvų klampumo klasifikacija sutrumpintai žymima SAE J300 (Society of Automotive Engineers – Automobilių inžinierių draugija).
Alyvos kokybės ir klampumo specifikacijų žymėjimai yra nurodyti pakuočių etiketėse.
Kitas svarbus tinkamo alyvos pasirinkimo kriterijus konkrečiai variklio versijai, yra automobilio gamintojo specifikacija, taip pat nurodyta pakuotės etiketėje. Apibūdinanti alyvą specifikacija yra naudojama kaip katalogo numeris, pavyzdžiui, alyvos klampumo specifikaciją SAE 5W-20 HC E-FO, („Febi“ 108350), atitinka tokios kokybės specifikacijos – ACEA A1/B1, C5, API SN, ir automobilių gamintojų specifikacijos – „Fiat“ 9.55535-CR1, „Ford“ WSS-M2C945-A, WSS-M2C948-B, „Chrysler“ MS 6395; „Jaguar“ STJLR.03.500.
Alyvos sistemos aptarnavimo rekomendacijų laikymasis visų pirma yra būtinas dėl šiuolaikinių vidaus degimo variklių konstrukcinių savybių. Alyva, be pirmiau minėtų pagrindinių funkcijų, taip pat yra naudojama paskirstymo sistemos darbo kontrolei. Todėl viena iš šios sistemos veikimo sutrikimo priežasčių yra sena alyva arba netinkamai parinkta alyvos specifikacija.
Alyvos senėjimas tiesiogiai įtakoja pagreitėjusį bendradarbiaujančių dalių nusidėvėjimą, kurį sukelia ribotas tepimas arba jo trūkumas, antikorozinės apsaugos nebuvimas, teršalų pernešimas alyvos magistralėje, sukeliantis jos pralaidumo sumažėjimą. Netinkamos specifikacijos alyva – tai visų pirma neteisingai pasirinkti alyvos parametrai, ypač jos klampumas, kuris kinta priklausomai nuo temperatūros.
Šiuolaikinių vidaus degimo variklių alyvos sistemų aptarnavimas daugiausia yra orientuotas į ekologiją, todėl kiekvienam vairuotojui nusprendus pakeisti variklio alyvą, iš pradžių reikėtų atkreipti dėmesį į du, ypatingai labai svarbius veiksnius: a) alyvos keitimo intervalą, b) alyvos specifikaciją.
Pirmąjį kriterijų serviso rekomendacijose įprastai nurodo automobilio gamintojas. Vis dėlto, lyginant su senesniais automobiliais ir jiems taikomomis rekomendacijomis, pastaruoju metu pastebima tendencija, jog gamintojai rekomenduoja variklio alyvą keisti kas 30 000 ar net 40 000 kilometrų, tačiau net ir ties šia rekomendacija reikėtų būti atidesniems.
Kiekvienas vairuotojas turėtų atkreipti dėmesį į gamintojo nurodymą, jog rekomenduojamas alyvos keitimo intervalas gali būti sutrumpintas. Retkarčiais – netgi perpus. Tokios rekomendacijos priežastis yra automobilio eksploatavimo sąlygos, dažnai apibūdinamos kaip sunkios ar sudėtingos.
Vairuotojas, kuris yra tiesiogiai atsakingas už alyvos keitimą, tokį sąlygų interpretavimą turėtų per asmeninę prizmę. Praktikoje dažniausiai taikomos rekomendacijos, skirtos įprastoms eksploatavimo sąlygoms, t. y. nurodoma viršutinė alyvos sistemos aptarnavimo intervalo riba, išreikšta ridos kilometrais, tačiau šiuo atveju taip pat yra svarbi atsižvelgti kaip automobilis yra eksploatuojamas.
Antrasis kriterijus, lemiantis tinkamą alyvos sistemos aptarnavimo atlikimą, yra tiesiogiai susijęs su pačios alyvos savybėmis. Alyva, kaip variklio tepimo sistemų darbo veiksnys, turi vykdyti tris pagrindines užduotis: a) sumažinti trintį tarp bendradarbiaujančių dalių,b) priimti šilumą,c) išvalyti alyvos magistralę ir apsaugoti nuo korozijos. Šios užduotys yra vienodos visų rūšių alyvoms. Variklio alyvos, naudojamos atsižvelgiant į variklio tipą (uždegimo suspaudimu ar kibirkštinio uždegimo) – tai produktai, kurių kokybė yra tiksliai apibrėžta pagal taikomas klasifikacijas ir privalo atitikti jų nuostatas.
Šiuolaikinių vidaus degimo variklių alyvos sistemų aptarnavimas daugiausia yra orientuotas į ekologiją, todėl kiekvienam vairuotojui nusprendus pakeisti variklio alyvą, iš pradžių reikėtų atkreipti dėmesį į du, ypatingai labai svarbius veiksnius: a) alyvos keitimo intervalą, b) alyvos specifikaciją.
Pirmąjį kriterijų serviso rekomendacijose įprastai nurodo automobilio gamintojas. Vis dėlto, lyginant su senesniais automobiliais ir jiems taikomomis rekomendacijomis, pastaruoju metu pastebima tendencija, jog gamintojai rekomenduoja variklio alyvą keisti kas 30 000 ar net 40 000 kilometrų, tačiau net ir ties šia rekomendacija reikėtų būti atidesniems.
Kiekvienas vairuotojas turėtų atkreipti dėmesį į gamintojo nurodymą, jog rekomenduojamas alyvos keitimo intervalas gali būti sutrumpintas. Retkarčiais – netgi perpus. Tokios rekomendacijos priežastis yra automobilio eksploatavimo sąlygos, dažnai apibūdinamos kaip sunkios ar sudėtingos.
Vairuotojas, kuris yra tiesiogiai atsakingas už alyvos keitimą, tokį sąlygų interpretavimą turėtų per asmeninę prizmę. Praktikoje dažniausiai taikomos rekomendacijos, skirtos įprastoms eksploatavimo sąlygoms, t. y. nurodoma viršutinė alyvos sistemos aptarnavimo intervalo riba, išreikšta ridos kilometrais, tačiau šiuo atveju taip pat yra svarbi atsižvelgti kaip automobilis yra eksploatuojamas.
Antrasis kriterijus, lemiantis tinkamą alyvos sistemos aptarnavimo atlikimą, yra tiesiogiai susijęs su pačios alyvos savybėmis. Alyva, kaip variklio tepimo sistemų darbo veiksnys, turi vykdyti tris pagrindines užduotis: a) sumažinti trintį tarp bendradarbiaujančių dalių,b) priimti šilumą,c) išvalyti alyvos magistralę ir apsaugoti nuo korozijos. Šios užduotys yra vienodos visų rūšių alyvoms. Variklio alyvos, naudojamos atsižvelgiant į variklio tipą (uždegimo suspaudimu ar kibirkštinio uždegimo) – tai produktai, kurių kokybė yra tiksliai apibrėžta pagal taikomas klasifikacijas ir privalo atitikti jų nuostatas.