Kalendorinei žiemai nenumaldomai artėjant, vairuotojai suskumba tinkamai pasirengti šaltajam sezonui ir jo keliamiems iššūkiams. Ruošiantis jiems automobilių savininkams pravartu ne tik žinoti, kaip paruošti transporto priemonę, bet ir ką daryti su nebereikalingomis jos dalimis ar kaip susigrąžinti dalį pinigų už remonto darbus.
Prieš žiemą – ypatingas dėmesys akumuliatoriui
Nuo lapkričio 10 dienos Lietuvoje draudžiama eksploatuoti automobilius su vasarinėmis padangomis, tad jų keitimas į žiemines yra pirmiausias darbas, kuriam dėmesį skiria didžioji dauguma vairuotojų. Prieš šaltąjį sezoną taip pat rekomenduojama patikrinti transporto priemonių eksploatacinius skysčius ir jų kiekį (aušinimo, langų plovimo), valytuvų darbo kokybę, stabdžių sistemos bei žibintų efektyvumą, įsigyti langų grandiklį bei šepetį, specialiomis priemonėmis sutepti durelių sandarinimo gumas.
Vienas svarbiausių darbų artėjant žiemai – akumuliatoriaus būklės patikrinimas, kurį galima atlikti bet kuriose remonto dirbtuvėse. Šie įrenginiai yra pakankamai jautrūs, ypač daugiausiai važinėjant trumpais atstumais, ir reikalaujantys savalaikės priežiūros – turi būti keičiami vidutiniškai kas 5 metus, o netinkamai prižiūrimi gali sugadinti nuotaiką labiausiai tam netinkamu metu – žiemos rytą nebeužvedant automobilio.
Didžiausios šalyje pavojingųjų ir nepavojingųjų atliekų tvarkymo bendrovės „Žalvaris“ plėtros direktorius Paulius Repšys sako, kad tinkama automobilio priežiūra padeda užtikrinti vairuotojo, keleivių ir aplinkinių saugumą, tačiau ne mažiau svarbi šio proceso dalis – pasirūpinti netinkamomis naudoti automobilių dalimis, ypač senaisiais akumuliatoriais. Dėl juose esančių kenksmingų medžiagų, automobilinių baterijų negalima išmesti ar palikti bet kur.
„Matome, kad sąmoningų vairuotojų daugėja ir senos padangos vis dažniau priduodamos padangų pardavėjams ar paliekamos atliekų surinkimo aikštelėse. Seno akumuliatoriaus taip pat jokiu būdu negalima išmesti su buitinėmis atliekomis ar tiesiog kur papuola. Automobilių akumuliatoriai yra daug pavojingų cheminių medžiagų – švino, sieros rūgšties, stibio ir kitų – turinčios atliekos, kurios turi būti surenkamos ir tik specializuotų atliekų tvarkytojų gali būti perdirbamos. Irdamos baterijos į aplinką išskiria sunkiuosius metalus ir elektrolitus, todėl yra labai taršios ir sveikatai bei aplinkai itin pavojingos“, – perspėja P. Repšys.
Nebenaudojamus akumuliatorius galima palikti transporto priemonių priežiūros ir remonto paslaugas teikiančiose įmonėse arba priduoti į savivaldybių didelių gabaritų atliekų surinkimo aikšteles. Abiem atvejais už priduotą seną akumuliatorių atliekų surinkėjas dar ir sumoka – priklausomai nuo situacijos rinkoje vidutiniškai apie 10 eurų.
Dažna klaida
P. Repšio pastebėjimu, dažnas vairuotojas prieš žiemą taip pat keičia variklio ar transmisijos alyvas, salono kilimėlius, žibintų lemputes. Visas šias nebereikalingas atliekas taip pat privalu tinkamai sutvarkyti – išmesti į buitinių atliekų konteinerį dėl jose esančių pavojingų medžiagų negalima net lempučių.
„Vairuotojui patogiausia palikti senas detales ir iš transporto priemonės išpiltus skysčius automobilių remonto dirbtuvėse, kuriose tvarkomas automobilis. Tam svarbu rinktis patikimus servisus, kurie yra sudarę sutartį su atliekų tvarkymo įmonėmis, – taip būsite tikri, kad automobilio atliekos neatguls nelegaliuose šiukšlynuose, bet bus tinkamai sutvarkytos ir perdirbtos“, – pažymi P. Repšys.
Specialistas atkreipia dėmesį, kad kartu su buitinėmis atliekomis negalima atsikratyti ir panaudotų talpų nuo įvairių eksploatacinių automobilių skysčių.
„Tiek langų ploviklių, tiek aušinimo ir kitų skysčių panaudotų plastikinių talpų negalima mesti nei į mišrių atliekų, nei į rūšiavimo konteinerius. Tai dažna vairuotojų klaida, taip pat kelianti pavojų aplinkai. Paprastai šiose talpose lieka pavojingų cheminių medžiagų likučių, todėl jos taip pat turėtų būti išmetamos tik specialiai tam skirtose vietose – pavyzdžiui, degalinėse“, – akcentuoja P. Repšys.
Galimybė susigrąžinti dalį pinigų
Specialistas primena, kad naudotis skaidriai dirbančių servisų paslaugomis vairuotojams naudinga ir dėl dar vienos priežasties – galimybės susigrąžinti dalį sumokėtų pinigų už automobilio remonto paslaugas ir skatinti legaliai ir atsakingai veikiantį verslą.
Praėjusiais metais įsigaliojusi tvarka leidžia gyventojams, sumokėjusiems už automobilio remontą ir išsaugojusiems apmokėjimą patvirtinantį dokumentą, kitais metais deklaruojant pajamas ir užpildant PRC912 formą susigrąžinti iki 400 Eur sumokėto gyventojų pajamų mokesčio (GPM).
„Jeigu ruošiant automobilį žiemai paaiškėjo, kad reikalingi ir remonto – mechaniniai, kėbulo, elektronikos, įpurškimo sistemų ar kiti stambesni – darbai, dalį sumokėto GPM vairuotojai gali susigrąžinti. Tam būtina gauti ir išsaugoti paslaugų atlikimą pagrindžiantį dokumentą: pirkimo-pardavimo kvitą, skenuotą arba nufotografuotą sąskaitą ar PVM sąskaitą-faktūrą. Šiuos dokumentus už praėjusius metus reikia pateikti iki kitų metų vasario 15 dienos“, – sako P. Repšys.
Svarbiausi vairuotojo darbai prie žiemą:
Kalendorinei žiemai nenumaldomai artėjant, vairuotojai suskumba tinkamai pasirengti šaltajam sezonui ir jo keliamiems iššūkiams. Ruošiantis jiems automobilių savininkams pravartu ne tik žinoti, kaip paruošti transporto priemonę, bet ir ką daryti su nebereikalingomis jos dalimis ar kaip susigrąžinti dalį pinigų už remonto darbus.
Prieš žiemą – ypatingas dėmesys akumuliatoriui
Nuo lapkričio 10 dienos Lietuvoje draudžiama eksploatuoti automobilius su vasarinėmis padangomis, tad jų keitimas į žiemines yra pirmiausias darbas, kuriam dėmesį skiria didžioji dauguma vairuotojų. Prieš šaltąjį sezoną taip pat rekomenduojama patikrinti transporto priemonių eksploatacinius skysčius ir jų kiekį (aušinimo, langų plovimo), valytuvų darbo kokybę, stabdžių sistemos bei žibintų efektyvumą, įsigyti langų grandiklį bei šepetį, specialiomis priemonėmis sutepti durelių sandarinimo gumas.
Vienas svarbiausių darbų artėjant žiemai – akumuliatoriaus būklės patikrinimas, kurį galima atlikti bet kuriose remonto dirbtuvėse. Šie įrenginiai yra pakankamai jautrūs, ypač daugiausiai važinėjant trumpais atstumais, ir reikalaujantys savalaikės priežiūros – turi būti keičiami vidutiniškai kas 5 metus, o netinkamai prižiūrimi gali sugadinti nuotaiką labiausiai tam netinkamu metu – žiemos rytą nebeužvedant automobilio.
Didžiausios šalyje pavojingųjų ir nepavojingųjų atliekų tvarkymo bendrovės „Žalvaris“ plėtros direktorius Paulius Repšys sako, kad tinkama automobilio priežiūra padeda užtikrinti vairuotojo, keleivių ir aplinkinių saugumą, tačiau ne mažiau svarbi šio proceso dalis – pasirūpinti netinkamomis naudoti automobilių dalimis, ypač senaisiais akumuliatoriais. Dėl juose esančių kenksmingų medžiagų, automobilinių baterijų negalima išmesti ar palikti bet kur.
„Matome, kad sąmoningų vairuotojų daugėja ir senos padangos vis dažniau priduodamos padangų pardavėjams ar paliekamos atliekų surinkimo aikštelėse. Seno akumuliatoriaus taip pat jokiu būdu negalima išmesti su buitinėmis atliekomis ar tiesiog kur papuola. Automobilių akumuliatoriai yra daug pavojingų cheminių medžiagų – švino, sieros rūgšties, stibio ir kitų – turinčios atliekos, kurios turi būti surenkamos ir tik specializuotų atliekų tvarkytojų gali būti perdirbamos. Irdamos baterijos į aplinką išskiria sunkiuosius metalus ir elektrolitus, todėl yra labai taršios ir sveikatai bei aplinkai itin pavojingos“, – perspėja P. Repšys.
Nebenaudojamus akumuliatorius galima palikti transporto priemonių priežiūros ir remonto paslaugas teikiančiose įmonėse arba priduoti į savivaldybių didelių gabaritų atliekų surinkimo aikšteles. Abiem atvejais už priduotą seną akumuliatorių atliekų surinkėjas dar ir sumoka – priklausomai nuo situacijos rinkoje vidutiniškai apie 10 eurų.
Dažna klaida
P. Repšio pastebėjimu, dažnas vairuotojas prieš žiemą taip pat keičia variklio ar transmisijos alyvas, salono kilimėlius, žibintų lemputes. Visas šias nebereikalingas atliekas taip pat privalu tinkamai sutvarkyti – išmesti į buitinių atliekų konteinerį dėl jose esančių pavojingų medžiagų negalima net lempučių.
„Vairuotojui patogiausia palikti senas detales ir iš transporto priemonės išpiltus skysčius automobilių remonto dirbtuvėse, kuriose tvarkomas automobilis. Tam svarbu rinktis patikimus servisus, kurie yra sudarę sutartį su atliekų tvarkymo įmonėmis, – taip būsite tikri, kad automobilio atliekos neatguls nelegaliuose šiukšlynuose, bet bus tinkamai sutvarkytos ir perdirbtos“, – pažymi P. Repšys.
Specialistas atkreipia dėmesį, kad kartu su buitinėmis atliekomis negalima atsikratyti ir panaudotų talpų nuo įvairių eksploatacinių automobilių skysčių.
„Tiek langų ploviklių, tiek aušinimo ir kitų skysčių panaudotų plastikinių talpų negalima mesti nei į mišrių atliekų, nei į rūšiavimo konteinerius. Tai dažna vairuotojų klaida, taip pat kelianti pavojų aplinkai. Paprastai šiose talpose lieka pavojingų cheminių medžiagų likučių, todėl jos taip pat turėtų būti išmetamos tik specialiai tam skirtose vietose – pavyzdžiui, degalinėse“, – akcentuoja P. Repšys.
Galimybė susigrąžinti dalį pinigų
Specialistas primena, kad naudotis skaidriai dirbančių servisų paslaugomis vairuotojams naudinga ir dėl dar vienos priežasties – galimybės susigrąžinti dalį sumokėtų pinigų už automobilio remonto paslaugas ir skatinti legaliai ir atsakingai veikiantį verslą.
Praėjusiais metais įsigaliojusi tvarka leidžia gyventojams, sumokėjusiems už automobilio remontą ir išsaugojusiems apmokėjimą patvirtinantį dokumentą, kitais metais deklaruojant pajamas ir užpildant PRC912 formą susigrąžinti iki 400 Eur sumokėto gyventojų pajamų mokesčio (GPM).
„Jeigu ruošiant automobilį žiemai paaiškėjo, kad reikalingi ir remonto – mechaniniai, kėbulo, elektronikos, įpurškimo sistemų ar kiti stambesni – darbai, dalį sumokėto GPM vairuotojai gali susigrąžinti. Tam būtina gauti ir išsaugoti paslaugų atlikimą pagrindžiantį dokumentą: pirkimo-pardavimo kvitą, skenuotą arba nufotografuotą sąskaitą ar PVM sąskaitą-faktūrą. Šiuos dokumentus už praėjusius metus reikia pateikti iki kitų metų vasario 15 dienos“, – sako P. Repšys.
Svarbiausi vairuotojo darbai prie žiemą:
