Ralio pradžia – kelių parinkimas
Ralio organizavimas prasideda nuo greičio ruožų parinkimo. Labai svarbu, kad būsimi greičio ruožai turėtų tinkamą gruntą, ypač tada kai ralis organizuojamas rudenį, todėl kartais tam tikri ruožai važiuojami tik vieną kartą, nes keliai neatlaikytų antro važiavimo.
Visgi tai ne vienintelė priežastis, kodėl dalis ruožų važiuojami tik kartą. Kitas svarbus momentas yra saugos personalo, greitosios pagalbos, gaisrinės ir kito personalo persikėlimas į kitas lokacijas. Ši logistika primena sudėtingą voratinklį ir jį tinkamai sudaryti – didelis darbas.
Dokumentai, savivalda bei kiti niuansai
Vėliau sudaromas saugos planas bei maršrutinė kortelė. Pastarojoje atsispindi kada ir kur vyksta greičio ruožai, kuro užpylimo zonos, servisas, uždaras parkas ir dalyvių pergrupavimas bei sutraukimas, kad neliktų laiko tarpų dėl pasitraukusių iš ralio dalyvių.
Sudarius ralio planą laukia nemenkas darbas surasti visas raliui reikiamas pajėgas, kaip saugos darbuotojai, teisėjai, specialiosios tarnybos. Vyksta labai intensyvus darbas su vietų kuriose vyks greičio ruožai seniūnais bei savivaldybėmis dėl jiems priklausančių kelių bei kelių prieigose gyvenančių gyventojų, ieškoma partnerių bei rėmėjų. Visi šie procesai trunka mažiausiai puse metų, o nesibaigia net ir pasibaigus raliui. Išties yra didžiulės ūkio, spaudos, komunikacijos ir viešųjų ryšių darbų apimtys. Ypač darbų padaugėja jeigu yra naudojami nauji greičio ruožai.
Labai svarbų vaidmenį atlieka orai prieš ralį ir po ralio. Vienas svarbiausių darbų, kurio nepadarius ralio ateitis pakibtų ant plauko - greitas ir kokybiškas kelių sutvarkymas po varžybų. Privaloma seniūnijoms bei kitoms institucijoms parašyti garantinius raštus, kad įsipareigojame sutvarkyti kelius.
Darbas su seniūnais
Su seniūnais yra bendraujama apie tai, kad ralio datą jų valdose esančiuose keliuose vyks varžybos. Jie tuos kelius geriausiai žino bei pažįsta vietinius gyventojus. Nemažai jų džiaugiasi, kad vyks varžybos, bet žinoma ne visiems gyventojams patinka ralis ir kad jis vyks ties jų kiemu ar dirbamais laukais.
Daugiausiai nuogąstaujama dėl pažeistos kelio dangos. Ypač tai aktualu rudenį, kai oro sąlygos yra gerokai prastesnės, keliai ne taip greitai džiūna kaip vasarą ir būna lengviau pažeidžiami. Blogiausias variantas – lietus po ralio varžybų, nes tai labiausiai apsunkina kelio taisymą.
Visada stengiamės per 5 darbo dienas atstatyti kelius, o po kiek laiko vėl su seniūnais tikriname kaip laikosi keliai po remonto ir ar dar papildomai nereikia jų sutvarkyti t.y. pažvyruoti ar dar kart greideriuoti. Ši papildoma inspekcija dažniausiai daroma dvi savaites po ralio.
Ralio personalas
Ralio organizatorių komanda turi būti suburta pakankamai anksti, nes darbai prasideda iš anksto. Ralio organizatorius turi paskirti ralio direktorių, žiniasklaidos atstovą bei kitus oficialiuosius asmenis. Taip pat paskiriamas varžybų vadovas bei trasos saugos viršininkas.
Pastarasis pasirenka SAF darbuotojus, o varžybų vadovas parenka teisėjų komandas. Bendrai yra apsitariama kurie saugumo funkciją užtikrinantys saugos ekipažai („nulininukai“) dirbs renginyje ir kiek jų prireiks. Kaip įprasta - didžiausias iššūkis būna miestinis greičio ruožas, ypač naktį. Daug gyvenamųjų namų, o tai reiškia, tad reikia itin daug saugos darbuotojų bei tvorų.
Ūkinė dalis
Daug žmogiškų resursų reikalauja ūkinė ralio dalis kaip greičio ruožų tvėrimai, visos infrastruktūros pastatymas, tvoros, tualetai, šiukšlių konteineriai, žiūrovų vietų įrengimas bei nušienavimas. Tačiau tie žmonės nėra prisirišę prie ralio, nes jie tai daro laisvu nuo jų pagrindinio darbo metu. Visa tai pagrinde vyksta savaitė iki ralio, kai viską reikia sudėti į vietas.
Labai įdomi detalė – kelio pakraščių šienavimas. Jeigu greičio ruožas kiek per greitas, stengiamasi neliesti žolės palei kelią, nes ji kaip natūralus barjeras šiek tiek stabdo lenktynininkų tempą. Taip pat nemažą dėmesį skiriame greičio ruožų parengimui, kaip didesnių akmenų pašalinimas nuo kelio, pavojingų vietų pažymėjimas raudonais dažais ar net lentelių su šauktukais pozicionavimas itin pavojingose vietose. Kai kurias vietas atitveriame tentais bei tvoromis, kad žvyras bei akmenys nepažeistų gyventojų gerbūvio ar statinių. Kai kurių posūkių vidines dalis apsaugome specialiais barjerais, kad sportininkai jų nekirstų ir negandintų šalikelės.
Saugos planas
Saugos planą sudarinėja bent keli žmonės, iš kurių vienas priklauso LASF saugumo ekspertų komisijai. Atsispausdinami žemėlapiai, važiuojama greičio ruožais bei braižoma ant tų žemėlapių kiek reikės „Stop“ juostų, pažymimos pavojingos vietos bei kur stovės saugos darbuotojai. Įprastai saugos darbuotojai stovi kas 500 metrų, bet tas atstumas gali kisti dėl greičio ruožų subtilybių.
Saugos plane yra suskaičiuojame kiek iš viso reikės saugos žmonių kiekviename ruože, kiek metrų „Stop“ juostos bus ištiesta, kur ir kokie bus ženklai sustatomi, numatomi evakuaciniai keliai, nurodomi visi kontaktai, kad komunikacija tarp teisėjų vyktų sklandžiai.
Panaši informacija sudedama ir į kelio knygą, kuria naudojasi lenktynių dalyviai. Saugos planas yra vienas iš didžiausių darbų dokumentų prasme ir tai yra pagrindinis dokumentas, be kurio varžybos negalėtų vykti. Jį padarius jis yra papildomai sutikrinimas su saugumo ekspertu, o viską pabaigus ir sutikrinus dokumentai paleidžiami spaudai.
Ralio metu dirbantys žmonės
Arvydas Petkevičius sako, jog jau eilę metų yra bendraujama su tais pačiais žmonėmis, kuriais yra pasitikima t.y. varžybų vadovu bei jo pavaduotoju, trasos ir saugumo viršininku. Jis pats yra nemažą dalį atidavęs automobilių sportui teisėjaujant, šįmet netgi dirbo „WRC Rally Latvia“ varžybose, kas leido dar labiau patobulinti įgūdžius.
Specialistas tvirtina, jog nors mažą dalį Pasaulio ralio čempionato praktikos bus bandoma įgyvendinti ir „Samsonas Rally Utena“ varžybų metu, tačiau kuomet ralio organizatorius atiduoda dokumentus prieš administracinę komisiją, nuo to momento organizatorius nebeturi jokios įtakos jokiems sprendimams.
Visą darbą daro oficialūs ralio asmenys esantys štabe bei teisėjai greičio ruožuose. Jis, kaip organizatorius, štabe ralio metu būna retai, nes visuomet tenka važinėti po greičio ruožus ir tikrinti ar viskas taisyklingai sudėta bei paruošta.
Varžybų metu taip pat naudojami organizaciniai automobiliai, važiuojantys trasa, pagal saugos ir oficialių asmenų automobilių starto laikus, kurio ekipažus sudaro ralio organizacinio komiteto žmonės turintys organizacinių įgūdžių ir teisėjų licencijas. Važiuodami greičio ruožais žiūrovai raginami elgtis saugiai, radijo ryšiu pranešama kur galbūt reiktų pastiprinti apsaugos pajėgas.
Atskiras dėmesys kreipiamas vietoms šalia vandens telkinių – ten visada budi naras. Netgi ralio apyrankės, kurios uždedamos nusipirkus ralio pasą atlieka labiau ne piniginiais sumetimas, o dėl žmonių identifikavimo, nes žmogus norintis būti greičio ruože privalo tą apyrankę turėti ir būti susipažinęs su pagrindiniais saugumo aspektais.
