Šis „300 SL“ modelis ne visada priklausė „Mercedes Benz“ kompanijai. Prieš keturiasdešimt metų jis priklausė autoritetingam automobilių kolekcionieriui, vėliau jis perėjo per keletos skirtingų entuziastų rankas, kol galiausiai jis vėl sugrįžo į gimtąjį miestą.
Įspūdingiausia yra tai, jog net ir po keletos dešimtmečių, „300 SL“ kėbulas buvo pavydėtinai geros būklės, tačiau restauraciją atlikinėjusiems „Mercedes Benz“ specialistams tai nelabai rūpėjo. „300 SL“ buvo išrinktas, o kėbulas buvo paruoštas dažymui.
Kadangi „300 SL“ kėbulas buvo pagamintas iš aliuminio ir magnio mišinio, jis buvo pakankamai plonas, todėl nenuostabu, jog kruopštūs „Mercedes Benz“ specialistai kėbulą dažymui ruošė net penkis mėnesius.
Net ir būdami pačios aukščiausios kvalifikacijos specialistais, tačiau „Mercedes Benz“ darbuotojai restauruodami „300 SL“ negalėjo naudoti tų pačių, identiškų komponentų kaip ir jų kolegos 1952 metais. Pakabos, variklio ir pavarų dėžės komponentai buvo pagaminti naudojant visiškai kitokius prietaisus. Apie kėbulo dažymo technologiją net neverta kalbėti, nes anuomet automobilių dažymo procesas buvo kur kas paprastesnis ir ne toks kruopštus kaip dabar.
Į „300 SL“ montuotas 3.0 litrų darbinio tūrio benzininis variklis taip pat sulaukė nemažai „Mercedes Benz“ specialistų dėmesio. Variklis buvo išimtis, išrinktas ir naudojant visiškai naujas detales iš naujo surinktas. Be to, benzininis variklis iš pradžių turėjo atlaikyti 10 valandų ištvermės testą, tik jį išlaikęs, tik ką surinktas motoras galėjo patekti į „300 SL“ variklio skyrių.
Galutinis rezultatas - įspūdingas, nepriekaištingas ir vertas daugybės aplodismentų. „Mercedes Benz“ atstovų teigimu, daugybės pastangų pareikalavęs „300 SL“ pasiliks šio modelio gimtajame mieste ir niekada nebus atiduotas į svetimas rankas. Net jeigu už jį kas nors ir siūlytų keletą milijonų eurų.
