Ramūnas Žilionis / Automanas.lt
Jau labai greitai sužinosime ar Lietuvos automobilių sporto federacijos (LASF) prezidento postas atiteks naujam šeimininkui, ar ne. Kiekvienas iš kandidatų prižarstė daug pažadų, o kiek iš jų bus įgyvendinta, sunku pasakyti ir, vargu, ar kas prisimins juos vėliau. Tačiau automanai nusprendė įvesti labai aiškų kriterijų, kuris parodytų, jog autosportas Lietuvoje progresuoja, ar regresuoja. Pagal jį pažadame vertinti ir būsimo prezidento rezultatus, kai baigsis jo kadencija.
Praeitų metų pabaigoje LASF paskelbė rinkos tyrimą, pagal kurio rezultatus autosportas Lietuvoje užima trečią vietą pagal populiarumą. Tyrimo rezultatus rasite
čia. Autosportu domisi 15 procentų visų apklaustųjų, o antroje vietoje esančiu Futbolu - 18 procentų. Taigi, naujos LASF prezidento kadencijos tikslas gali būti aplenkti futbolą pagal domėjimosi populiarumą. Atrodo pasiekiama? Tačiau jei norime, kad autosportas tvirtai įsitaisytų antroje populiariausių sporto šakų Lietuvoje vietoje, nepakaks tik kiekybinių pokyčių, teks imtis ir kokybinių. Norime pasidalinti keliomis savo įžvalgomis, kas padėtų populiarėti autosportui.
Žiedinių lenktynių reabilitacija
Juokaudami sakome, kad neretas autosporto fanas į garsiausias ne tik Lietuvoje 1000km lenktynes važiuoja pažiūrėti ralio. J Ir tiesa, kad žiedinės lenktynės nėra labai žinomos Lietuvoje. Paskutiniame praeitų metų Lietuvos žiedinių lenktynių etape dalyvavo mažiau lenktynininkų, nei toje pačioje vietoje vykusiame „Automanų susitikime“. Kodėl lenktynininkai nenori važiuoti į oficialias lenktynes? Ko reikia, kad čempionate lenktynininkų vis daugėtų? Tik trys atsakymai:
1. Leisti lenktynininkams lenktyniauti visose lenktynėse. Sportinio automobilio paruošimas ir eksploatacija tikrai nepigus dalykas. Tačiau ar verta investuoti pinigus, jei reikia rinktis: ar dalyvauti keturiuose „Fast Lap“ čempionato etapuose, ar ne ką daugiau kartų Lietuvos čempionate? Nemaža dalis susilaiko nuo tokios prabangos. Taigi, tik sudarius galimybę lenktynininkams dalyvauti visose lenktynėse galime tikėtis lenktynininkų skaičiaus didėjimo.
2. Taip pat reikia suvokti, kad automobilio paruošimas vienoms ar kitoms pirmenybėms yra investicija keliems metams, todėl lenktynių nuostatai turėtų keistis kuo rečiau. Turime nesenos patirties, kai buvo skatinama dalyvauti ilgų distancijų čempionate, o šį sezoną jos jau užmirštos. Tai rodo, kad lenktynininkas negali planuotis savo investicijų keliems metams į priekį. O tobulėjimas ir automobilio tobulinimas trunka ne vieną sezoną.
3. Net jei turi puikų bolidą, reikia kažkur ir treniruotis. Deja, sakome atvirai, iki šios dienos LASF nepajudino nė piršto, kad pagerintų treniravimosi sąlygas sportininkams. Dar daugiau, kiekvienais metais kaip koks trileris vyksta šios trasos licencijos išdavimo procedūra. Mielieji, galime svajoti apie trasą už milijonus eurų ateityje, tačiau treniruotis reikia jau dabar. Kitaip federacija praras dar vieną žiedo lenktynininkų kartą (viena karta jau pasirinko „Fast Lap“).
Garsūs lenktynininkai
Paklaustas kokį Lietuvos lenktynininką žino, net darželio pyplys atsakys, kad Benediktą Vanagą. Ir gerai, kad bent vienas garsus Lietuvoje žmogus siejamas su autosportu. Deja, tai nėra greičiausias mūsų šalies lenktynininkas. Jau nekalbant apie tai, jog atvirai tvirtina, kad nėra automobilistas. L Tai iškreipia visuomenės požiūrį į autosportą, tiksliau į antrąją šio žodžio dalį. Kalbėdami apie sportą mes turime kalbėti apie rezultatą ir jo siekimą. Pasiekti rezultatą reikia daug treniruočių ir, deja, vien „Vyčio geno“ nepakanka.
Kad visuomenei neatrodytų, jog mūsų šalį autosporte garsina tik vienas žmogus, reikia kurti priemones, kurios pristatytų kitus Lietuvos pasiekimus autosporte. Ir žinomų vardų tikrai turime: Butvilas, Kupčikas, Gelžinis, Matijošaitis (kaip autosportininkas) ko gero geriau žinomi užsienio autsoprto mėgėjams, nei lietuviams. Neturi jie laiko „piarintis“, nes didžiąją jo dalį praleidžia ruošdamiesi lenktynėms ir siekdami geresnio rezultato. LASF, kaip autosportininkus vienijanti organizacija turėtų imtis iniciatyvos parodyti šio sporto virtuvę - kiek reikia įdėti jėgų, jog pasiektum rezultatą, ir kokia saldi pergalė. Tam tinka visos priemonės nuo susitikimų su sportininkais, labdaros akcijų iki veiksmų socialiniuose tinkluose. Tačiau ne tokių, kaip „parodyk su kokiu automobiliu važinėji“, kaip kad vyksta Facebook profilyje iki šiol. :)
Automanas.lt manymu, šių dviejų problemų kūrybingas sprendimas ilgam leistų autosportui įsitvirtinti kaip antram pagal populiarumą sportui Lietuvoje. O mes savo ruožtu stebėsime naujo LASF prezidento darbus ir, žinoma, rezultatus, bei tikėsimės, kad ledai pajudės.
Ramūnas Žilionis / Automanas.lt
Jau labai greitai sužinosime ar Lietuvos automobilių sporto federacijos (LASF) prezidento postas atiteks naujam šeimininkui, ar ne. Kiekvienas iš kandidatų prižarstė daug pažadų, o kiek iš jų bus įgyvendinta, sunku pasakyti ir, vargu, ar kas prisimins juos vėliau. Tačiau automanai nusprendė įvesti labai aiškų kriterijų, kuris parodytų, jog autosportas Lietuvoje progresuoja, ar regresuoja. Pagal jį pažadame vertinti ir būsimo prezidento rezultatus, kai baigsis jo kadencija.
Praeitų metų pabaigoje LASF paskelbė rinkos tyrimą, pagal kurio rezultatus autosportas Lietuvoje užima trečią vietą pagal populiarumą. Tyrimo rezultatus rasite
čia. Autosportu domisi 15 procentų visų apklaustųjų, o antroje vietoje esančiu Futbolu - 18 procentų. Taigi, naujos LASF prezidento kadencijos tikslas gali būti aplenkti futbolą pagal domėjimosi populiarumą. Atrodo pasiekiama? Tačiau jei norime, kad autosportas tvirtai įsitaisytų antroje populiariausių sporto šakų Lietuvoje vietoje, nepakaks tik kiekybinių pokyčių, teks imtis ir kokybinių. Norime pasidalinti keliomis savo įžvalgomis, kas padėtų populiarėti autosportui.
Žiedinių lenktynių reabilitacija
Juokaudami sakome, kad neretas autosporto fanas į garsiausias ne tik Lietuvoje 1000km lenktynes važiuoja pažiūrėti ralio. J Ir tiesa, kad žiedinės lenktynės nėra labai žinomos Lietuvoje. Paskutiniame praeitų metų Lietuvos žiedinių lenktynių etape dalyvavo mažiau lenktynininkų, nei toje pačioje vietoje vykusiame „Automanų susitikime“. Kodėl lenktynininkai nenori važiuoti į oficialias lenktynes? Ko reikia, kad čempionate lenktynininkų vis daugėtų? Tik trys atsakymai:
1. Leisti lenktynininkams lenktyniauti visose lenktynėse. Sportinio automobilio paruošimas ir eksploatacija tikrai nepigus dalykas. Tačiau ar verta investuoti pinigus, jei reikia rinktis: ar dalyvauti keturiuose „Fast Lap“ čempionato etapuose, ar ne ką daugiau kartų Lietuvos čempionate? Nemaža dalis susilaiko nuo tokios prabangos. Taigi, tik sudarius galimybę lenktynininkams dalyvauti visose lenktynėse galime tikėtis lenktynininkų skaičiaus didėjimo.
2. Taip pat reikia suvokti, kad automobilio paruošimas vienoms ar kitoms pirmenybėms yra investicija keliems metams, todėl lenktynių nuostatai turėtų keistis kuo rečiau. Turime nesenos patirties, kai buvo skatinama dalyvauti ilgų distancijų čempionate, o šį sezoną jos jau užmirštos. Tai rodo, kad lenktynininkas negali planuotis savo investicijų keliems metams į priekį. O tobulėjimas ir automobilio tobulinimas trunka ne vieną sezoną.
3. Net jei turi puikų bolidą, reikia kažkur ir treniruotis. Deja, sakome atvirai, iki šios dienos LASF nepajudino nė piršto, kad pagerintų treniravimosi sąlygas sportininkams. Dar daugiau, kiekvienais metais kaip koks trileris vyksta šios trasos licencijos išdavimo procedūra. Mielieji, galime svajoti apie trasą už milijonus eurų ateityje, tačiau treniruotis reikia jau dabar. Kitaip federacija praras dar vieną žiedo lenktynininkų kartą (viena karta jau pasirinko „Fast Lap“).
Garsūs lenktynininkai
Paklaustas kokį Lietuvos lenktynininką žino, net darželio pyplys atsakys, kad Benediktą Vanagą. Ir gerai, kad bent vienas garsus Lietuvoje žmogus siejamas su autosportu. Deja, tai nėra greičiausias mūsų šalies lenktynininkas. Jau nekalbant apie tai, jog atvirai tvirtina, kad nėra automobilistas. L Tai iškreipia visuomenės požiūrį į autosportą, tiksliau į antrąją šio žodžio dalį. Kalbėdami apie sportą mes turime kalbėti apie rezultatą ir jo siekimą. Pasiekti rezultatą reikia daug treniruočių ir, deja, vien „Vyčio geno“ nepakanka.
Kad visuomenei neatrodytų, jog mūsų šalį autosporte garsina tik vienas žmogus, reikia kurti priemones, kurios pristatytų kitus Lietuvos pasiekimus autosporte. Ir žinomų vardų tikrai turime: Butvilas, Kupčikas, Gelžinis, Matijošaitis (kaip autosportininkas) ko gero geriau žinomi užsienio autsoprto mėgėjams, nei lietuviams. Neturi jie laiko „piarintis“, nes didžiąją jo dalį praleidžia ruošdamiesi lenktynėms ir siekdami geresnio rezultato. LASF, kaip autosportininkus vienijanti organizacija turėtų imtis iniciatyvos parodyti šio sporto virtuvę - kiek reikia įdėti jėgų, jog pasiektum rezultatą, ir kokia saldi pergalė. Tam tinka visos priemonės nuo susitikimų su sportininkais, labdaros akcijų iki veiksmų socialiniuose tinkluose. Tačiau ne tokių, kaip „parodyk su kokiu automobiliu važinėji“, kaip kad vyksta Facebook profilyje iki šiol. :)
Automanas.lt manymu, šių dviejų problemų kūrybingas sprendimas ilgam leistų autosportui įsitvirtinti kaip antram pagal populiarumą sportui Lietuvoje. O mes savo ruožtu stebėsime naujo LASF prezidento darbus ir, žinoma, rezultatus, bei tikėsimės, kad ledai pajudės.
