Automobilių remonto paslaugų paieškos platformos Motointegrator.com atstovas Mindaugas Šerėjus teigia, kad aušinimo skystis – tai pagrindinis elementas, užtikrinantis tinkamą transporto priemonės aušinimo sistemos darbą. Jis užtikrina optimalų variklio veikimą, sureguliuoja šilumą, susidarančią variklio eksploatacijos metu, ir užtikrina jam tinkamą temperatūrų diapazoną.
„Aušinimo skystis taip pat skirtas aušinimo sistemos apsaugai nuo korozijos dėl jame esančių korozijos inhibitorių. Jis sudaro aušinimo sistemoje savotišką apsauginę dangą, kuri pailgina visų aušinimo sistemos elementų naudojimo laiką. Be to, aušinimo skystis turi žemą užšalimo ir aukštą virimo temperatūrą. Tai reiškia, kad jis gali efektyviai dirbti ekstremaliomis sąlygomis – tiek karštomis, tiek šaltomis dienomis, nepriklausomai nuo regiono kuriame eksploatuojama transporto priemonė“, – sako M. Šerėjus.
Jo teigimu, papildomas šiuolaikinių aušinimo skysčių sudėties pranašumas – kalkių nuosėdų ir kavitacinės erozijos rizikos sumažinimas. Tinkama ir reguliari eksploatacinių skysčių būklės priežiūra užtikrina ilgalaikį ir efektyvų transporto priemonės veikimą. Todėl būtina laiku reaguoti - jei pastebėjote aušinimo skysčio nuotėkį kuo skubiau kreipkitės į profesionalų mechaniką, kuris nustatys problemos šaltinį.
Aušinimo skysčio nuotėkio požymiai
Šiuolaikiškuose automobiliuose yra sumontuoti jautrūs jutikliai, todėl kompiuteris beveik iš karto praneš apie nukritusį aušinimo skysčio lygį. Tačiau senesnių modelių atveju verta žinoti, kas automobilyje vyksta, kai yra aušinimo skysčio nutekėjimas, kad į problemos atsiradimą sureaguotumėte žymiai greičiau ir apribotumėte rimtesnių pažeidimų atsiradimo riziką.
„Kai prasisunkia aušinimo skystis, vienas paprasčiausių būdų nustatyti problemą yra tiesiogiai sekti jo pėdsakus už uždaros sistemos ribų. Nuotėkius dažniausiai galima pastebėti po transporto priemone, ypač po ilgesnio stovėjimo. Aušinimo skystis dažniausiai yra šviesios, ryškios spalvos – raudonos, rožinės, žalios, mėlynos arba geltonos. Todėl nesunkiai aptiksite aušinimo skysčio nuotėkį pastebėję po savo automobiliu susidariusią balą“ , – aiškina M. Šerėjus.
Pasak jo, aušinimo skysčio nuotėkis arba trūkumas sukelia ir variklio perkaitimą. Jei aušinimo skystis prasisunkia, skysčio lygis krenta, kol ilgainiui jo nebeužtenka varikliui aušinti. Tokiu atveju stebėdami temperatūros indikatorių prietaisų skydelyje, galime pastebėti staigų temperatūros šoktelėjimą. Tai sunerimti verčiantis signalas ir turėtų paskatinti kuo skubiau patikrinti aušinimo sistemos būklę.
Aušinimo skysčio nuotėkis taip pat gali pasireikšti ir važiavimo metu jaučiamais neįprastais kvapais. Pagrindinė skysčio sudedamoji dalis etilenglikolis turi būdingą saldų aromatą. Kai aušinimo skystis patenka ant karštų variklio dalių, jis pradeda garuoti – dėl to atsiranda dūmai arba garai. Jei pastebėjote tokių požymių, apsilankykite autoservise ir paprašykite kad meistras pašalintų aušinimo sistemoje atsiradusius nesandarumus. Taip išvengsite rimtesnių transporto priemonės aušinimo sistemos ar variklio pažeidimų.
Aušinimo skysčio nuotėkio priežastys
M. Šerėjus pabrėžia, kad aušinimo skysčio nuotėkis gali atsirasti dėl daugybės priežasčių. Dažniausios jų, be abejo, yra sistemos mechaniniai pažeidimai, dažnai atsirandantys dėl komponentų senėjimo ir susidėvėjimo. Bet priežastis taip pat gali būti išoriniai veiksniai, pavyzdžiui, į aušinimo radiatorių atskriejęs akmenėlis. Šiuo atveju aušinimo sistemoje gali atsirasti smulkių įtrūkimų, pro kuriuos prasisunks aušinimo skystis.
„Dažna aušinimo skysčio nuotėkio priežastis gali būti ir netinkamai sumontuotas, pažeistas arba susidėvėjęs radiatoriaus kamštis. Taip pat pasitaiko, kad nuotėkį lemia pažeisti sandarinimo elementai arba susidėvėjęs aušinimo sistemos siurblys. Verta atkreipti dėmesį ir į tai, kad nuotėkio priežastis gali būti net pats aušinimo skystis — jei jis yra sumaišytas nesilaikant gamintojo rekomendacijų, pavyzdžiui, vandens kiekis mišinyje su koncentratu yra per didelis, ilgainiui tai gali sukelti aušinimo sistemos elementų koroziją ir įtrūkimus“, – teigia M. Šerėjus.
