Pavasario saulė ir šiluma ištirpdo ne tik sniegą, tačiau ir dyzelinių automobilių vairuotojų baimes dėl neužsivedančio automobilio. Visgi daug kartų girdėtos žieminės degalų charakteristikos šiltuoju metų laiku gali kelti klausimų – kuo vasarinis dyzelinas skiriasi nuo žieminio ir kuris dyzelinas geresnis?
Skirtumai – pagal temperatūrą
Dyzelinui didelę įtaką turi aplinkos temperatūra. Būtent atsižvelgiant į ją ir gaminami skirtingų rūšių dyzeliniai degalai, nes dar palyginti nežemoje temperatūroje dyzeline pradeda kristalizuotis parafinai. Jie gali užkimšti degalų filtrą, vamzdelius – sutrikdyti variklio darbą.
Pagal oro temperatūrą galima nubraižyti visą dyzelino vartojimo medį: vasarinis, tarpinis ir žieminis, kuris dar gali būti pirmos bei antros (arktinis) klasės. Vasarinis dyzelinas neužšąla iki –5° C, tarpinis iki –15° C, pirmos klasės arktinis iki –26° C, o antros klasės iki –32° C. Pagal naujausias patentuotas technologijas iš biomasės pagamintas dyzelinas atsparus netgi ypatingai žemai –37° C temperatūrai.
Kitokia sudėtis
Tobulėjant technologijoms, keičiasi ir dyzelinių degalų gamyba. Prieš kelerius metus vienintelis dyzelinų skirtumas buvo naudojami priedai, tačiau Suomijoje patentavus NEXBTL technologiją, 2012 m. buvo pradėtas gaminti dyzelinas iš biomasės. Degalų gamybos procesas pasikeitė iš esmės – dabar jie gali būti gaminami iš bet kokios biomasės, aukštoje temperatūroje apdorojant vandeniliu.
Pagal naujausią technologiją gaminamas dyzelinas taip pat yra vasarinis ir žieminis. Didžiausias skirtumas tarp šių klasių yra jų energetinė vertė ir eksploatacinės savybės žemoje temperatūroje – vasarinio dyzelino energetinė vertė yra kiek didesnė nei žieminio. Pagrindinės naujos kartos dyzelino savybės – ekonomija, didesnė galia ir mažesnė aplinkos tarša – išlieka visus metus.
Pagal standartinę technologiją pagaminto vasarinio, tarpinio ir žieminio dyzelino esminiai skirtumai taip pat yra temperatūros charakteristikos. Į vasarinį ir tarpinės klasės dyzeliną yra dedama 7% RRME (riebalų rūgščių metilo esterio), kuris gaminamas daugiausiai iš rapsų aliejaus. Pasaulio automobilių gamintojai Degalų Chartijoje (World Wide Fuel Charter Category 5) nurodo, kad neprieštarauja 7% RRME buvimui dyzeline, tačiau kaip svajonių dyzeliną jie mato dyzeliną be RRME, mat dėl jo susidaro nuodegos ant purkštukų, o tai didina degalų sąnaudas ir neleidžia automobiliui parodyti visų savo privalumų.
Vairuotojo rūpestis?
Snaigės prie produkto – pagrindinis indikatorius vairuotojui suprasti, kokį dyzeliną jis pila. Jeigu snaigių nėra, tai reiškia, kad į degalų baką liejasi vasarinis arba tarpinis dyzelinas. Toks produktų žymėjimas – privaloma degalinės atsakomybė, kartu arktinį pirmos klasės dyzeliną išskiriant viena, o antros klasės dviem snaigėmis. Tad iš esmės visus metus vairuotojai gali rinktis geriausią dyzeliną pagal gamybos technologiją ir poveikį automobiliui, o žieminės ir vasarinės charakteristikos lieka degalų pardavėjų rūpesčiu.
Vasarinio ir žieminio dyzelinų prekybą taip pat reguliuoja valstybė. Ji nustato, kada kokie degalai turi būti parduodami, o degalinės užtikrina, kad vairuotojai piltųsi reikiamus degalus. Tiesa, valstybė nereglamentuoja pirmos ir antros arktinės klasės naudojimo. Ji tik nurodo, kada turi būti prekiaujama arktiniu dyzelinu, o pirmos, antros ar abejomis pasirenka pačios degalinės.
Pabaigai vairuotojus galima nuraminti, kad netikėtai vasarą įsipylus žieminio dyzelino, jokios žalos automobiliui nebus. Na, o vasarinis dyzelinas žiemą automobilio bake – jau kita istorija, apie kurią reikės pradėti galvoti po kelių mėnesių.
Pavasario saulė ir šiluma ištirpdo ne tik sniegą, tačiau ir dyzelinių automobilių vairuotojų baimes dėl neužsivedančio automobilio. Visgi daug kartų girdėtos žieminės degalų charakteristikos šiltuoju metų laiku gali kelti klausimų – kuo vasarinis dyzelinas skiriasi nuo žieminio ir kuris dyzelinas geresnis?
Skirtumai – pagal temperatūrą
Dyzelinui didelę įtaką turi aplinkos temperatūra. Būtent atsižvelgiant į ją ir gaminami skirtingų rūšių dyzeliniai degalai, nes dar palyginti nežemoje temperatūroje dyzeline pradeda kristalizuotis parafinai. Jie gali užkimšti degalų filtrą, vamzdelius – sutrikdyti variklio darbą.
Pagal oro temperatūrą galima nubraižyti visą dyzelino vartojimo medį: vasarinis, tarpinis ir žieminis, kuris dar gali būti pirmos bei antros (arktinis) klasės. Vasarinis dyzelinas neužšąla iki –5° C, tarpinis iki –15° C, pirmos klasės arktinis iki –26° C, o antros klasės iki –32° C. Pagal naujausias patentuotas technologijas iš biomasės pagamintas dyzelinas atsparus netgi ypatingai žemai –37° C temperatūrai.
Kitokia sudėtis
Tobulėjant technologijoms, keičiasi ir dyzelinių degalų gamyba. Prieš kelerius metus vienintelis dyzelinų skirtumas buvo naudojami priedai, tačiau Suomijoje patentavus NEXBTL technologiją, 2012 m. buvo pradėtas gaminti dyzelinas iš biomasės. Degalų gamybos procesas pasikeitė iš esmės – dabar jie gali būti gaminami iš bet kokios biomasės, aukštoje temperatūroje apdorojant vandeniliu.
Pagal naujausią technologiją gaminamas dyzelinas taip pat yra vasarinis ir žieminis. Didžiausias skirtumas tarp šių klasių yra jų energetinė vertė ir eksploatacinės savybės žemoje temperatūroje – vasarinio dyzelino energetinė vertė yra kiek didesnė nei žieminio. Pagrindinės naujos kartos dyzelino savybės – ekonomija, didesnė galia ir mažesnė aplinkos tarša – išlieka visus metus.
Pagal standartinę technologiją pagaminto vasarinio, tarpinio ir žieminio dyzelino esminiai skirtumai taip pat yra temperatūros charakteristikos. Į vasarinį ir tarpinės klasės dyzeliną yra dedama 7% RRME (riebalų rūgščių metilo esterio), kuris gaminamas daugiausiai iš rapsų aliejaus. Pasaulio automobilių gamintojai Degalų Chartijoje (World Wide Fuel Charter Category 5) nurodo, kad neprieštarauja 7% RRME buvimui dyzeline, tačiau kaip svajonių dyzeliną jie mato dyzeliną be RRME, mat dėl jo susidaro nuodegos ant purkštukų, o tai didina degalų sąnaudas ir neleidžia automobiliui parodyti visų savo privalumų.
Vairuotojo rūpestis?
Snaigės prie produkto – pagrindinis indikatorius vairuotojui suprasti, kokį dyzeliną jis pila. Jeigu snaigių nėra, tai reiškia, kad į degalų baką liejasi vasarinis arba tarpinis dyzelinas. Toks produktų žymėjimas – privaloma degalinės atsakomybė, kartu arktinį pirmos klasės dyzeliną išskiriant viena, o antros klasės dviem snaigėmis. Tad iš esmės visus metus vairuotojai gali rinktis geriausią dyzeliną pagal gamybos technologiją ir poveikį automobiliui, o žieminės ir vasarinės charakteristikos lieka degalų pardavėjų rūpesčiu.
Vasarinio ir žieminio dyzelinų prekybą taip pat reguliuoja valstybė. Ji nustato, kada kokie degalai turi būti parduodami, o degalinės užtikrina, kad vairuotojai piltųsi reikiamus degalus. Tiesa, valstybė nereglamentuoja pirmos ir antros arktinės klasės naudojimo. Ji tik nurodo, kada turi būti prekiaujama arktiniu dyzelinu, o pirmos, antros ar abejomis pasirenka pačios degalinės.
Pabaigai vairuotojus galima nuraminti, kad netikėtai vasarą įsipylus žieminio dyzelino, jokios žalos automobiliui nebus. Na, o vasarinis dyzelinas žiemą automobilio bake – jau kita istorija, apie kurią reikės pradėti galvoti po kelių mėnesių.
