Daugiau nei dvidešimt metų gamyboje išbuvusi pirmoji „Fiat Panda“ modelio karta atrado net 4,5 mln. vairuotojų, kurie nekreipė dėmesio nei į atgrasią išvaizdą, nei stereotipus, supančius „Fiat“ markės automobilius. Tad kur slypėjo šio mažylio paslaptis?
„Fiat Panda“ projekto idėja gimė itin sudėtingu ekonominiu laikotarpiu – 1976-aisiais. Projekto iniciatoriai buvo įsitikinę, jog „Fiat“ turėtų sugrįžti prie mažų, itin pigų, visiems prieinamų automobilių gamybos. Ir jie buvo visiškai teisūs, nes Giorgetto Giugiaro sukurta dėžutė vien per 1980-ųjų vasario mėnesį sulaukė 70 tūkst. išankstinių užsakymų.
Nuolatinę „Panda“ paklausą „Fiat“ palaikė nuolatos atnaujindama ir modernizuodama mažytį itališką hečbeką. Pirmasis atnaujinimas buvo atliktas 1986-aisiais, antrasis – 1991-aisiais. Sulig kiekvienu atnaujinimu „Fiat“ mažajai suteikdavo naujų variklių, daugiau komforto įrangos. 1991-aisiais metais „Fiat Panda“ netgi buvo siūloma su bepakope automatine pavarų dėže, kuri anuomet buvo pakankamai retas reiškinys.
„Fiat“ netgi nepraleido progos atlikti eksperimentą ir sukūrė elektrinę „Fiat Panda“ versiją – „Fiat Panda Elettra“, kuri gamyboje išbuvo nuo 1990 iki 1998 metų. Atsižvelgiant į faktą, jog elektrinė „Panda“ versija tuomet kainavo tiek pat kaip ir naujutėlis „BMW 318i“ ir buvo laikomas absoliučia komercine nesėkme, italai turėjo stebėtinai daug kantrybės ir noro palaikyti elektrinės „Panda“ gyvybę.
Paskutinioji pirmos kartos „Panda“ nuo konvejerio nuriedėjo 2003-aisiais. Tuomet ją pakeitė gerokai modernesnis analogas, kuris, kartu su „Fiat 500“, pagal pardavimus, iki šiol dominuoja mažų, miesto automobilių segmente.
