„Euro 7“ taršos reikalavimui šiandien nepritaria ne tik tokios didžiulės šalys kaip Italija, Prancūzija ar Lenkija. Šiems taršos reikalavimams taip pat prieštarauja Bulgarija, Čekija, Rumunija, Slovakija ir Vengrijos vyriausybės.
Europos Komisijai skirtame dokumente rašoma, jog šių šalių vyriausybės prieštarauja dabartiniam „Euro 7“ taršos reglamentui bei jo įvedimo datai. Pagal dabartinį sumanymą, „Euro 7“ taršos reglamentas turėtų įsigalioti nuo 2025 m. liepos mėn.
Mažesnė tarša – tik teorijoje
„Euro 7“ taršos reglamentui nepritariančios šalys teigia, jog „Euro 7“ taršos reglamentas niekaip neprisidės prie efektyvesnės taršos mažinimo. Atvirkščiai – dėl keliamų reikalavimų, automobilių gamintojai privalės imtis priemonių, kurios kaip tik padidins netiesioginę automobilio CO2 emisiją.
„Euro 7“ reglamentas numato, jog naujuose automobiliuose būtų įdiegta teršalų matavimo sistema, dėl kurios, neabejotinai, išaugs visų automobilių kainos. Galiausiai, dėl sudėtingesnių išmetimo sistemų, automobilių gamintojai privalės naudoti gausybę brangių medžiagų, pavyzdžiui, platinos ar rodžio. Ir vėlgi – tai dar kartą išpūs automobilio kainas.
Pasak Italijos infrastruktūros ir transporto ministro Matteo Salvini, prieš priimant galutinį sprendimą, iš pradžių reikėtų atlikti atitinkamą „Euro 7“ taršos reglamento poveikį.
„Tik gerai subalansuotas reglamentas užtikrins, jog nustatytos taisyklės suteiktų teigiamą indėlį į aplinkos apsaugą, nekeldamas pavojaus Europos automobilių pramonės sektoriui ir jo konkurencingumui. Galiausiai, turime nepamiršti Europos Sąjungos piliečių noro išlaikyti individualų mobilumą, o išbrangusios transporto priemonės tik dar labiau paskatins naudoti senesnę, labiau teršiančią transporto priemonę“, – sakė jis.
Griežtos priemonės kritikuojamos ne pirmą kartą
Europos Sąjungos siekis radikaliai sumažinti taršą visuomet sulaukdavo griežtesnio atsako iš įvairiausių pramonės šakų atstovų. Dar prieš porą mėnesių Vokietija, su anksčiau minėtomis šalimis, paskelbė, jog nesiruošia pritarti automobilių, turinčių vidaus degimo variklį, draudimui, jeigu Europos Sąjunga nepadarys išimties sintetiniams degalams, kuriuos ateityje galėtų naudoti bet koks automobilis, turintis benzininį ar dyzelinį variklį.
Vokietijai iškėlus ultimatumą, Europos Komisija galiausiai nusileido ir pritarė, jog nuo 2035 m. nauji, vidaus degimo variklį turintys, automobiliai galės būtų registruojami Europos Sąjungos šalyse, jeigu jie gali naudoti tik sintetinius degalus.
Tuo tarpu Italija, kuri yra priklausoma nuo tūkstančius darbo vietų sukuriančios automobilių pramonės, siekia užtikrinti, jog „Euro 7“ reglamentas būtų atidėtas arba pakoreguotas taip, jog automobilių gamintojai turėtų daugiau laiko prisitaikyti.
Svarbiausi „Euro 7“ taršos standarto pakeitimai
- Važiavimo sąlygos, kuriomis atliekami taršos bandymai, bus išplėstos. Bandymai bus atliekami esant aukštai, iki 45 °C temperatūrai, ir bus padidintas trumpų kelionių, būdingų kasdieniam važinėjimui į darbą ir atgal, skaičius.
- Bus sugriežtintos sunkvežimių ir autobusų išmetamų teršalų ribos; lengviesiems automobiliams ir lengvosioms komercinėms transporto priemonėms ir toliau bus taikomos dabartinės ribos, tačiau jos bus vienodos nepriklausomai nuo transporto priemonės naudojamų degalų. Naujosiose taisyklėse taip pat nustatomos anksčiau nereglamentuotų teršalų, pavyzdžiui, sunkiasvorių transporto priemonių išmetamo azoto oksido, emisijos ribos. Konkrečiai: lengvųjų automobilių ir furgonų atveju pradiniu atskaitos tašku laikytos griežčiausios galiojančios „Euro 6“ ribinės vertės, kurios buvo taikomos visoms technologijoms. Pavyzdžiui, benzininiams automobiliams nustatyta 60 mg/km, o dyzeliniams – 80 mg/km NOx riba. Pagal standartines „Euro 7“ taisykles ši riba bus 60 mg/km, nepriklausomai nuo technologijos. Sunkvežimiams ir autobusams nustatytos mažesnės išmetamųjų teršalų ribos nei ankstesniuose „Euro 6“ standartuose.
- Taip pat nustatytos stabdžių ir padangų išmetamų teršalų ribos. „Euro 7“ standartas bus pirmasis ES standartas, kuris neapsiribos tik išmetamųjų dujų kiekio reguliavimu. Jame nustatytos papildomos ribos ir taisyklės dėl stabdžių kaladėlių išmetamų mikrodalelių ir padangų išmetamų mikroplastiko dalelių. Šie apribojimai ir taisyklės bus taikomi visoms transporto priemonėms, įskaitant elektrines transporto priemones.
- Šiuo metu sunkvežimių ir autobusų azoto oksidų (NOx), anglies monoksido (CO), kietųjų dalelių, angliavandenilių, metano ir amoniako ribinės vertės kontroliuojamos pagal „Euro VI“. Naujame pasiūlyme taip siekiama lengviesiems automobiliams ir lengviesiems komerciniams automobiliams taikyti amoniako (medžiagos, kuris atlieka svarbų vaidmenį miesto smoge) ribinės vertės. Pasiūlymu taip pat keičiamos sunkvežimiams ir autobusams taikomos formaldehido (dirginančių, kancerogeninių dujų) ir azoto oksido ribinės vertės. Šis medžiaga yra stipriai veikiančios šiltnamio efektą sukeliančios dujos, kurios pirmą kartą reguliuojamos taršos standartais. Galiausiai, kaip minėta, „Euro 7“ bus pirmasis standartas pasaulyje, kuriame bus reglamentuojamos mažiausios itin smulkios dalelės (iki 10 nanometrų).
- Transporto priemonės taip pat turės neviršyti nustatytų teršalų kiekio ilgesnį laikotarpį. Lengviesiems automobiliams ir lengvosioms komercinėms transporto priemonėms šis terminas būtų prailgintas iki 200 000 kilometrų arba 10 metų amžiaus. Tai yra dvigubai ilgesnis laikotarpis negu dabar – 5 metai arba 100 000 kilometrų.
- Nustatomos taisyklės, taikomos elektromobilių baterijoms. Naujosiomis taisyklėmis bus reglamentuojamas elektromobiliuose ir furgonuose įmontuotų baterijų eksploatavimo laikas, siekiant padidinti vartotojų pasitikėjimą elektromobiliais. Taip pat sumažės poreikis keisti baterijas palyginti ankstyvuoju elektromobilio gyvavimo ciklo etapu, todėl sumažės naujų svarbių žaliavų, reikalingų baterijoms gaminti, kiekis.
- Naujosiomis „Euro 7“ taisyklėmis bus užtikrinta, kad atliekant patikras transporto priemonės nebūtų nepagrįstai modifikuojamos, o institucijos galės lengvai patikrinti išmetamųjų teršalų kiekį, rinkdamos duomenis iš transporto priemonėje esančių jutiklių, kad būtų galima išmatuoti išmetamųjų teršalų kiekį per visą transporto priemonės eksploatavimo laikotarpį.
- 2035 m. pagal „Euro 7“ išmetamųjų teršalų standartą, lengvųjų automobilių ir lengvųjų komercinių transporto priemonių išmetamų NOx kiekis sumažės 35 %, palyginti su „Euro 6“ standartu. Autobusų ir sunkvežimių – 56 %. Kietųjų dalelių, išmetamų iš lengvųjų automobilių ir lengvųjų komercinių transporto priemonių, kiekis sumažės 13 %, o autobusų ir sunkvežimių – 39 %.
