Ar vienatūris gali būti naudojamas reprezentacinėms reikmėms? Iki penktos „Renault Espace“ modelio kartos pasirodymo į šį klausimą daugelis atsakytų neigiamai, tačiau 1992 metais, Italijoje įsikūrusi automobilių dizaino įmonė „Italdesign“ pristatė futuristiškai atrodančią koncepciją, kuri turėjo nušluostyti nosį net ir patiems geriausiems limuzinams.
Beveik šešių metrų ilgio automobilis buvo kuriamas vadovaujantis prabangių sedanų taisyklėmis. Beveik šešių metrų ilgio „Columbus“ turėjo iš anglies pluošto pagamintą kėbulą, 5.0 litrų darbinio tūrio 12 cilindrų benzininį variklį, keturių varančiųjų ratų pavarą ir galinius ratus, kurie gali pasisukti net 15 laipsnių.
Atvėrus gigantiškas vienatūrio duris, išvysite odines sėdynes, kurios atrodo buvo paimtos iš aukščiausio klasės lėktuvo. Tai ne sėdynės, o patogūs foteliai, tačiau tai nėra šio automobilio išskirtinumas. Išskirtiniausia šio automobilio savybė - sėdynių išdėstymas. Priekinėje „Columbus“ dalyje buvo sumontuotos trys sėdynės, kurios gali būti pasuktos bet kuria kryptimi. Tuo tarpu galinėje mašinos dalyje buvo dar keturi patogūs krėslai, kuriuose galėtų įsitaisyti valstybės vadovas su savo patarėjais ar pasaulinio lygio žvaigždė su savo gerbėjomis.
Vairuotojo vieta taip pat neprimena tradicinių vienatūrių. Per vidurį sumontuota vairuotojo sėdynė ir aukšta sėdėsena užtikrindavo puikų matymo lauką ir leisdavo vairuotojui jaustis lyg sėdėtų už komercinėms reikmėms skirto automobilio vairo.
Kol priekyje esantis vairuotojas rūpinasi keleivių transportavimu iš taško A į tašką B, gale sėdintys žmonės gali mėgautis televizijos teikiamais džiaugsmais.
Kad ir kaip įspūdingai atrodo ši koncepcija, tačiau „Columbus“ nebuvo lemta patekti į serijinę gamybą. „Italdesign“ specialistų atlikti skaičiavimai parodė, jog „Columbus“ kaina būtų siekusi net 100 tūkst. eurų, tad net ir suradus noro pradėti šio modelio gamybą, vargu ar pasaulyje atsirastų pakankamai daug turtingų žmonių, kurie norėtų įsigyti 100 tūkst. eurų kainuojantį miniveną.
GALERIJA
