„Facel“ - vienas iš tų nedaugelio automobilių gamintojų, kurie yra žinomi ne tik europiečiams, bet ir amerikiečiams. Nors kompanija egzistavo neilgai, tačiau jos trumpa istorija yra išties didinga. Taip pat „Facel“ pavyzdys parodo, jog ne visi kėbulų meistrai gali tapti pilnaverčiais automobilių gamintojais.
Savo veiklą metalurgijos pramonėje „Facel“ pradėjo dar 1939 metais ir labai greitai persiorientavo į automobilių kėbulų gamybą, tokiems prabangiems gamintojams kaip „Bentley“. Tačiau kompanija pradėjo dėti pirmus žingsnius link savarankiško modelio tik 1951 metais, kuomet „Ford“ užsakė gaminti kėbulus, 1951-54 metais gamintai, „Comete“ mašinai. Tai buvo nedidelis, 2+2 sportinis modelis, kurio priekyje žibėjo „Ford“ arba „Simca“ markės ženklai. Šis produktas buvo skirtas Prancūzijos rinkai, tačiau nereikia pamiršti, jog šeštojo praėjusio amžiaus dešimtmečio pradžioje ši šalis sunkiai stojosi ant kojų po ją nusiaubusiu Antrojo pasaulinio karo.
Tačiau tai nesutrukdė - ganėtinai brangiam „Comete“ automobiliui rinkoje sekėsi neblogai ir jis sukrovė didelius turtus jo kėbulą gaminusiai „Facel“ kompanijai. Taigi, pastarieji nusprendė tą pelną investuoti į savo mašinos kūrimą. Nors „Comete“ buvo gaminama amerikiečių, tačiau tai buvo labai europietiškas automobilis, bet to prancūzams nepakako ir jie nusprendė savo tautiečiams pasiūlyti tikrą amerikietišką kupė – dar didesnį, galingesnį ir ekstravagantiškesnį.
Taip pasaulį 1954 metais išvydo „Facel Vega“ – prancūziškai amerikietiškas automobilis, kuris tapo populiariu visuomenės elito pasirinkimu. Kėbulas derino abiems žemynams būdingus stilistinius bruožus, o po variklio dangčiu slėpėsi, „Chrysler“, aštuonių cilindrų, 4,5 litro darbinį tūrį turintis agregatas. Veliau, „Facel“ iš amerikiečių pirko bei montavo garsiuosius 6,3 litro kubatūros „Hemi“ žvėrius. Per visą modelio istoriją, „Vega“ sulaukė keletą atnaujinimų, kurie automobilį darė tik egzotiškesniu ir brangesniu. Tai nestabdė pardavimų ir leido prancūzams plėstis.
Geri „Vega“ pardavimai jau 1960 metais leido „Facel“ pristatyti antrąjį kompanijos modelį „Facelia“, kuris buvo labai panašus į „Mercedes-Benz 190SL“. Deja, prancūzai šiam automobiliui nusprendė sumontuoti tėvynainių sukurtą, nedidelį keturių cilindrų variklį. Šis, nedidelės „Pont-a-Mousson“ firmos suprojektuotas, variklis turėjo radikalų dizainą – jo alkūninis velenas bloke rėmėsi vos dvejais taškais (kai 3 arba 5 taškai yra normalu). Šis sprendimas tik išryškino prancūzų aroganciją ir ambicijas viską daryti savaip.
Jau turėjote suprasti, kad toks revoliucinis variklis turėjo bėdų. Dėl vibracijų ir išsibalansavimo viens po kito lūžo velenai, o jų keitimas naujais „Facel“ kainavo didžiulius pinigus, bei gadino gamintojo reputaciją. Kuomet prancūzai nusprendė problematišką agregatą pakeisti „Volvo P1800“ varikliu, jau buvo per vėlu ir „Facel“ bankrutavo 1964 metais.
„Facel“ - vienas iš tų nedaugelio automobilių gamintojų, kurie yra žinomi ne tik europiečiams, bet ir amerikiečiams. Nors kompanija egzistavo neilgai, tačiau jos trumpa istorija yra išties didinga. Taip pat „Facel“ pavyzdys parodo, jog ne visi kėbulų meistrai gali tapti pilnaverčiais automobilių gamintojais.
Savo veiklą metalurgijos pramonėje „Facel“ pradėjo dar 1939 metais ir labai greitai persiorientavo į automobilių kėbulų gamybą, tokiems prabangiems gamintojams kaip „Bentley“. Tačiau kompanija pradėjo dėti pirmus žingsnius link savarankiško modelio tik 1951 metais, kuomet „Ford“ užsakė gaminti kėbulus, 1951-54 metais gamintai, „Comete“ mašinai. Tai buvo nedidelis, 2+2 sportinis modelis, kurio priekyje žibėjo „Ford“ arba „Simca“ markės ženklai. Šis produktas buvo skirtas Prancūzijos rinkai, tačiau nereikia pamiršti, jog šeštojo praėjusio amžiaus dešimtmečio pradžioje ši šalis sunkiai stojosi ant kojų po ją nusiaubusiu Antrojo pasaulinio karo.
Tačiau tai nesutrukdė - ganėtinai brangiam „Comete“ automobiliui rinkoje sekėsi neblogai ir jis sukrovė didelius turtus jo kėbulą gaminusiai „Facel“ kompanijai. Taigi, pastarieji nusprendė tą pelną investuoti į savo mašinos kūrimą. Nors „Comete“ buvo gaminama amerikiečių, tačiau tai buvo labai europietiškas automobilis, bet to prancūzams nepakako ir jie nusprendė savo tautiečiams pasiūlyti tikrą amerikietišką kupė – dar didesnį, galingesnį ir ekstravagantiškesnį.
Taip pasaulį 1954 metais išvydo „Facel Vega“ – prancūziškai amerikietiškas automobilis, kuris tapo populiariu visuomenės elito pasirinkimu. Kėbulas derino abiems žemynams būdingus stilistinius bruožus, o po variklio dangčiu slėpėsi, „Chrysler“, aštuonių cilindrų, 4,5 litro darbinį tūrį turintis agregatas. Veliau, „Facel“ iš amerikiečių pirko bei montavo garsiuosius 6,3 litro kubatūros „Hemi“ žvėrius. Per visą modelio istoriją, „Vega“ sulaukė keletą atnaujinimų, kurie automobilį darė tik egzotiškesniu ir brangesniu. Tai nestabdė pardavimų ir leido prancūzams plėstis.
Geri „Vega“ pardavimai jau 1960 metais leido „Facel“ pristatyti antrąjį kompanijos modelį „Facelia“, kuris buvo labai panašus į „Mercedes-Benz 190SL“. Deja, prancūzai šiam automobiliui nusprendė sumontuoti tėvynainių sukurtą, nedidelį keturių cilindrų variklį. Šis, nedidelės „Pont-a-Mousson“ firmos suprojektuotas, variklis turėjo radikalų dizainą – jo alkūninis velenas bloke rėmėsi vos dvejais taškais (kai 3 arba 5 taškai yra normalu). Šis sprendimas tik išryškino prancūzų aroganciją ir ambicijas viską daryti savaip.
Jau turėjote suprasti, kad toks revoliucinis variklis turėjo bėdų. Dėl vibracijų ir išsibalansavimo viens po kito lūžo velenai, o jų keitimas naujais „Facel“ kainavo didžiulius pinigus, bei gadino gamintojo reputaciją. Kuomet prancūzai nusprendė problematišką agregatą pakeisti „Volvo P1800“ varikliu, jau buvo per vėlu ir „Facel“ bankrutavo 1964 metais.
