Prabangių automobilių gamintojas „Packard“ iki Antrojo pasaulinio karo buvo rimtas varžovas tokiems milžinams, kaip „Cadillac“ ar „Lincoln“. Kompanija sugebėjo išgyventi abu pasaulinius karus bei krizę.
Tačiau „Packard“ gyvavimas po Antrojo pasaulinio karo neužsitęsė ir pažangus, prabangus ir modernus automobilių gamintojas nugrimzdo į istorijos puslapius.
Pirmasis „Packard“ automobilis buvo pagamintas dar 1899 metais, Vareno mieste, Ohajaus valstijoje. Šiame mieste kūrėsi daugelis pramonės įmonių, kurios priklausė „Packard" šeimai. Iš tiesų, pats miestas yra vadintas šeimos pradininko, Warren Packard, vardu. Tačiau į automobilių pramonę šeima žengė Ward Packard ir William Doud Packard dėka.
1900 metais broliai įkūrė „Ohio Automobile“ kompaniją ir pradėjo gaminti savo pirmąja - „Model A“ vardu padabintą mašiną. Vieno cilindro variklį turintis modelis buvo kiek brangesnis už savo konkurentus, tačiau jo surinkimo kokybė buvo išskirtinė.
Jau pirmaisiais kompanijos egzistavimo metais, „Pacard“ užpatentavo pirmuosius H formos bėgių perjungimo mechanizmus bei automatinį uždegimo paankstinimą. Vėliau gamintojas tapo pirmuoju, JAV, savo modeliuose montuojantis ne vairalazdę, o normalų vairą. Tais pačiais metais, „Packard“ gaminiai turėjo kojinį akceleratoriaus pedalą, kas leido automobilius vairuoti kiek paprasčiau. Tokių inovacijų kupiną mašiną įsigijo turtingas Detroito gyventojas, Henris Bornas, kuris buvo taip sužavėtas pirkiniu, jog sugebėjo įtikinti kitus investuotojus nupirkti „Ohio Automobile“ kompaniją ir perkelti ją į Detroitą.
Būtent laikotarpis nuo persikėlimo į Detroitą iki Antrojo pasaulinio karo tapo tikru „Packard“ pakilimu. 1915 metais gamintojas tapo pirmuoju pasaulyje į savo automobilius pradėjęs montuoti V12 formos variklius. Po to sekė iškilūs 1923-ieji, kuomet kompanija pristatė stabdžius visuose ratuose, naujo tipo diferencines pavaras, o Los Andžele įsikūręs „Packard“ salonas tapo pirmuoju JAV, turinčiu neoninę iškabą, kuri priversdavo žmones į ją ištisai spoksoti. Beje, 1919 metais gamintojui pavyko pasiekti naują greičio rekordą, naudojant lėktuvams skirtą variklį.
Gamintojui viskas klostėsi sėkmingai ir praėjusio amžiaus, trečiojo dešimtmečio pabaigoje, „Packard“ dominavo prabangių automobilių segmente, už savęs palikdamas net „Cadillac“. JAV užpuolusi Didžioji ekonominė krizė nuo žemės paviršiaus nušlavė daugelį „Packard“ konkurentų, įskaitant „Pierce-Arrow“, „Peerless“ ir net „Duesenberg“. Gamintojui išgyventi padėjo drastiška restrūkturizacija bei naujų modelių pasiūla, kuri buvo suskirstyta į dvi klases: „Senior“ modeliai buvo didžiuliai, prabangūs laineriai ant ratų, o „Junior“ mašinos tapo biudžetiniais „Packard“ gaminiais.
Prasidėjus Antrajam pasauliniam karui, gamintojas sugebėjo toliau puikiai gyvuoti, surinkdamas variklius „P-51 Mustang“ naikintuvams. Atrodė, kad ir pokaris „Packard“ žada gerą situaciją, tačiau kelios klaidos pradėjo gramzdinti kompaniją. Pirmiausia, įmonė po karo nesugebėjo sukurti modernaus tam laikmečiui automobilio, kuris pro gamyklos vartus iš riedėjo tik 1951 metais. Tuo metu konkurentai klientams siūlė jau po kelis šiuolaikiškus modelius, kas ne tik gadino gamintojo reputaciją, bet ir mažino pardavimus.
Pasirodžius naujam „Packard“ modeliui, kova prieš „Cadillac“ ir Lincoln“ buvo pralaimėta. Nors gamintojo situacija dar nebuvo tragiška, tačiau pokario metu smulkioms kompanijos darėsi vis sunkiau irtis į priekį ir 1954 metais buvo paskelbtas „Packard“, „Nash“, „Hudson“ ir „Studebaker“ susijungimas į „AMC“ koncerną. Po ilgų derybų sandėris neįvyko, o į „AMC“ susijungė tik „Nash“ su „Hudson“, palikdami kitus du gamintojus ant ledo. Pastarieji suformavo atskirą „SPC“ koncerną, kuris turėjo pasiekti „Packard“ tarpukario aukštumas.
„Studebaker“ turėjo gaminti vidutinės klasės automobilius, o „Packard“ – prabangius modelius. Ši idėja neišdegė, o situaciją dar pablogino „Studebaker“ finansinės problemos, privedusios prie „Packard“ gamyklos uždarymo 1959 metais. Praėjus dar keliems metams į ta patį kapą nugrimzdo ir „Studebaker“, taip ir nesugebėję išlipti iš skolų. Taigi, nors per savo gyvavimą „Packard“ pagamino ne vieną puikų automobilį, vos keletas blogų verslo sprendimų sugebėjo per ganėtinai trumpą laiko tarpą nuo žemės paviršiaus nušluoti šį nuostabų automobilių gamintoją.
Prabangių automobilių gamintojas „Packard“ iki Antrojo pasaulinio karo buvo rimtas varžovas tokiems milžinams, kaip „Cadillac“ ar „Lincoln“. Kompanija sugebėjo išgyventi abu pasaulinius karus bei krizę.
Tačiau „Packard“ gyvavimas po Antrojo pasaulinio karo neužsitęsė ir pažangus, prabangus ir modernus automobilių gamintojas nugrimzdo į istorijos puslapius.
Pirmasis „Packard“ automobilis buvo pagamintas dar 1899 metais, Vareno mieste, Ohajaus valstijoje. Šiame mieste kūrėsi daugelis pramonės įmonių, kurios priklausė „Packard" šeimai. Iš tiesų, pats miestas yra vadintas šeimos pradininko, Warren Packard, vardu. Tačiau į automobilių pramonę šeima žengė Ward Packard ir William Doud Packard dėka.
1900 metais broliai įkūrė „Ohio Automobile“ kompaniją ir pradėjo gaminti savo pirmąja - „Model A“ vardu padabintą mašiną. Vieno cilindro variklį turintis modelis buvo kiek brangesnis už savo konkurentus, tačiau jo surinkimo kokybė buvo išskirtinė.
Jau pirmaisiais kompanijos egzistavimo metais, „Pacard“ užpatentavo pirmuosius H formos bėgių perjungimo mechanizmus bei automatinį uždegimo paankstinimą. Vėliau gamintojas tapo pirmuoju, JAV, savo modeliuose montuojantis ne vairalazdę, o normalų vairą. Tais pačiais metais, „Packard“ gaminiai turėjo kojinį akceleratoriaus pedalą, kas leido automobilius vairuoti kiek paprasčiau. Tokių inovacijų kupiną mašiną įsigijo turtingas Detroito gyventojas, Henris Bornas, kuris buvo taip sužavėtas pirkiniu, jog sugebėjo įtikinti kitus investuotojus nupirkti „Ohio Automobile“ kompaniją ir perkelti ją į Detroitą.
Būtent laikotarpis nuo persikėlimo į Detroitą iki Antrojo pasaulinio karo tapo tikru „Packard“ pakilimu. 1915 metais gamintojas tapo pirmuoju pasaulyje į savo automobilius pradėjęs montuoti V12 formos variklius. Po to sekė iškilūs 1923-ieji, kuomet kompanija pristatė stabdžius visuose ratuose, naujo tipo diferencines pavaras, o Los Andžele įsikūręs „Packard“ salonas tapo pirmuoju JAV, turinčiu neoninę iškabą, kuri priversdavo žmones į ją ištisai spoksoti. Beje, 1919 metais gamintojui pavyko pasiekti naują greičio rekordą, naudojant lėktuvams skirtą variklį.
Gamintojui viskas klostėsi sėkmingai ir praėjusio amžiaus, trečiojo dešimtmečio pabaigoje, „Packard“ dominavo prabangių automobilių segmente, už savęs palikdamas net „Cadillac“. JAV užpuolusi Didžioji ekonominė krizė nuo žemės paviršiaus nušlavė daugelį „Packard“ konkurentų, įskaitant „Pierce-Arrow“, „Peerless“ ir net „Duesenberg“. Gamintojui išgyventi padėjo drastiška restrūkturizacija bei naujų modelių pasiūla, kuri buvo suskirstyta į dvi klases: „Senior“ modeliai buvo didžiuliai, prabangūs laineriai ant ratų, o „Junior“ mašinos tapo biudžetiniais „Packard“ gaminiais.
Prasidėjus Antrajam pasauliniam karui, gamintojas sugebėjo toliau puikiai gyvuoti, surinkdamas variklius „P-51 Mustang“ naikintuvams. Atrodė, kad ir pokaris „Packard“ žada gerą situaciją, tačiau kelios klaidos pradėjo gramzdinti kompaniją. Pirmiausia, įmonė po karo nesugebėjo sukurti modernaus tam laikmečiui automobilio, kuris pro gamyklos vartus iš riedėjo tik 1951 metais. Tuo metu konkurentai klientams siūlė jau po kelis šiuolaikiškus modelius, kas ne tik gadino gamintojo reputaciją, bet ir mažino pardavimus.
Pasirodžius naujam „Packard“ modeliui, kova prieš „Cadillac“ ir Lincoln“ buvo pralaimėta. Nors gamintojo situacija dar nebuvo tragiška, tačiau pokario metu smulkioms kompanijos darėsi vis sunkiau irtis į priekį ir 1954 metais buvo paskelbtas „Packard“, „Nash“, „Hudson“ ir „Studebaker“ susijungimas į „AMC“ koncerną. Po ilgų derybų sandėris neįvyko, o į „AMC“ susijungė tik „Nash“ su „Hudson“, palikdami kitus du gamintojus ant ledo. Pastarieji suformavo atskirą „SPC“ koncerną, kuris turėjo pasiekti „Packard“ tarpukario aukštumas.
„Studebaker“ turėjo gaminti vidutinės klasės automobilius, o „Packard“ – prabangius modelius. Ši idėja neišdegė, o situaciją dar pablogino „Studebaker“ finansinės problemos, privedusios prie „Packard“ gamyklos uždarymo 1959 metais. Praėjus dar keliems metams į ta patį kapą nugrimzdo ir „Studebaker“, taip ir nesugebėję išlipti iš skolų. Taigi, nors per savo gyvavimą „Packard“ pagamino ne vieną puikų automobilį, vos keletas blogų verslo sprendimų sugebėjo per ganėtinai trumpą laiko tarpą nuo žemės paviršiaus nušluoti šį nuostabų automobilių gamintoją.
