Pagal numatytąjį Europos Sąjungos reglamentą, degalų suvartojimo stebėjimo prietaisai į visas naujas transporto priemones buvo pradėtos diegti dar 2021 m. pradžioje, todėl visi tyrime panaudoti duomenys buvo gauti iš skirtingose Europos Sąjungos šalyse eksploatuotų transporto priemonių.
Kadangi šiuos duomenis turi rinkti ir apdoroti automobilių gamintojai, jie iš skirtingų automobilių buvo surinkti nuotoliniu būdu arba atliekant planinį aptarnavimą.
Išanalizavus duomenis, gautus iš daugiau nei 600 000 skirtingų transporto priemonių, paaiškėjo, jog benzininių ir dyzelinių variklių degalų sąnaudos ir CO2 emisijos realiame pasaulyje yra vidutiniškai 20 proc. didesnės už WLTP vertes, kurias galima išvysti prie gamintojo deklaruojamų charakteristikų.
Trumpai tariant – benzininiai ir dyzeliniai varikliai realiame pasaulyje suvartodavo 1-1,5 litro daugiau degalų ir išmesdavo 28-35 g/km CO2 daugiau emisijų.
Šiame tyrime labiausiai išsiskyrė iš tinklo įkraunami hibridai. Vadovaujantis tyrimo duomenimis, realios CO2 emisijos buvo 3,5 karto didesnės negu atliekant privalomą automobilių homologacijos testą.
Tokį didžiulį skirtumą galima labai lengvai paaiškinti. Tyrimas atskleidė, jog daugelis iš tinklo įkraunamų hibridų savininkų retai įkrauna išsikrovusias baterijas ir tiesiog naudoja benzininį arba dyzelinį variklį.
Europos Komisijos ekspertų nuomone, šiuo metu iš tinklo įkraunamų hibridinių transporto priemonių potencialas nėra išnaudojamas.
Atsižvelgusi į tyrimo rezultatus, Europos Komisija Komisija jau spėjo paruošti pakeitimus, kaip apskaičiuoti naudingumo koeficientą, naudojamą nustatant išmetamo CO2 kiekį atliekant automobilių homologacijos bandymus.
Šie pakeitimai įsigalios jau 2025 m.
