Kas lėmė tokį puikų pasirodymą?
Automobilių sporto varžybose lemia daug sudedamųjų dalių: vairuotojas, technika, avarijos bei gedimai..
Šį kartą man tiesiog labai pasisekė.. Nebuvau greičiausia. Be to, mano automobilis yra silpniausias toje klasėje. Aplinkybės susidėliojo taip, kad konkurentai turėjo daug gedimų bei avarijų. Taigi mano „Golfytis“ sėkmingai padėjo namo parsivežti garbingą 3 vietą.
Po dviejų etapų, čempionate užimu antrąją vietą galingiausiųjų automobilių klasėje. Tai puikus rezultatas, tačiau dar liko dvejos varžybos, todėl reikės labai pasistengti, kad šią poziciją išlaikyčiau.
Sekantis podiumas - „Eneos“ 1000 km lenktynėse?
Užlipti ant pakylos 1000 km lenktynėse nėra lengva. Tokioje ilgoje distancijoje labai svarbu technika. Šiemet šiose lenktynėse startuosiu patyrusių ir greitų vairuotojų komandoje - „Helios Sport“, todėl visi kartu labai tikimės, kad pavyks išvengti techninių nesklandumų.
Kaip susidėlios ir pasibaigs varžybos prižadėti negalime, bet stengsimės ir kovosime iki galo.
Kaip atsidūrei šioje komandoje?
Susėdome ir sutarėme (juokiasi). Pati komanda man visada atrodė, kaip nesibaigiančio juoko ir užtikrintumo derinys, taigi atstovauti tokiai komandai man bus itin džiugu. Kiti komandos nariai Karolis Gedgaudas, Vaidotas Mitkus bei Erikas Vaštakas yra daugkartiniai prizininkai ilgų distancijų lenktynėse ir ne tik, todėl labai džiaugiuosi, kad būsiu su jais vienoje ekipoje.
2014 metų 1000 km lenktynėse startavai merginų komandoje. Kuo skiriasi pilnai merginų komanda nuo mišrios komandos sudėties?
Pagrindinis skirtumas turbūt ir yra, kad „Helios Sport“ komandoje dauguma vyrai (juokiasi).
Manau, kad moterų komanda buvo puikus projektas, o visos jos narės siekė bendro tikslo, kovojo iki galo – tas pats bus ir mišrioje dabartinėje komandoje. Autosporte tiek merginos, tiek vaikinai gali būti labai greiti ir visi visuomet galvoja tik apie geriausią rezultatą, kurio ir susirenka siekti kartu.
Kaip patobulėjai nuo 2014 metų 1000 km lenktynių?
Dabar tai mano ketvirtas sezonas žiedinėse lenktynėse. Per pastaruosius du metus dalyvavau nemažai varžybų Lenkijoje, Estijoje, Latvijoje bei Lietuvoje. Pridėjau naujų pamokų ir žinių į savo, kaip vairuotojos bagažą. Viduje jaučiuosi drąsiau ir užtikrinčiau nei 2014 metais.
Kokių pamokų išmokai po pirmojo savo starto 1000 km lenktynėse?
Ilgų nuotolių lenktynėse važiavimo specifika kiek kitokia, nei tradicinėse žiedinėse lenktynėse. Reikia viską ramiau apgalvoti, sudaryti lenktynių strategiją bei visą dieną stengtis laikytis tvarkos bei disciplinos. Čia neužtenka laikyti nuspaudus akceleratoriaus pedalą iki dugno dešimt ar dvidešimt ratų. Čia nuolat reikia galvoti apie tempą, automobilio resursus, kuro užpylimo bei vairuotojų keitimosi strategijas. Kiekvienas startas tokio formato varžybose suteikia begalę naujų pamokų.
Kokios patirties tau suteikė dalyvavimas Baltijos šalių žiedinių lenktynių čempionate?
Čia gavau labai daug patirties - varžybos vyko trasose, kuriose nebuvau važiavusi anksčiau. Šiame čempionate buvo įveikta daug naujų posūkių, stabdymo taškų ir t.t. Visa tai dėjosi į mano anksčiau paminėtą žinių ir patirties bagažą. Be to, ten stiprūs konkurentai ir greitos mašinos.
Ar kaip nors specialiai ruošiesi būsimoms 1000 km lenktynėms?
Ruošiuosi fiziškai. Jau antrus metus sportuoju su fizinio parengimo treneriu Mindaugu Pociumi, kuris specializuojasi lenktynininkų fizinio parengimo srityje. Treneris parengė specialią programą, kuri pritaikyta dalyvaujant žiedinėse lenktynėse. Nemažai dirbu reakcijai, koordinacijai, ištvermei. Jaučiuosi fiziškai pasirengusi ir dėl to esu dėkinga tikslingam trenerio darbui.
Kokių „naujų vėjų“ ar idėjų atsineši į naują komandą?
Nebent moteriškų išdaigų… (juokiasi)
2013 metais vieno interviu metu sakei, kad prie bolido vairo esi protinga, bet kartu ir ekstremali. Kokia prie lenktyninio automobilio vairo esi dabar?
Liko tik protinga... juokauju (juokiasi).
Šiandien atsakyčiau tą patį. Protingai ekstremali. Esu iš tų, kurie pasveria galimybes ir jas apsvarsto. Rizika manau turi būti paskaičiuota ir įvertinta.
