Daug keliaujantis ir įvairius automobilius ilgose distancijose bandantis žurnalo „Auto Bild Lietuva“ redaktorius Vitoldas Milius nenuspėjamais Indijos keliais automobiliu „Hyundai Tucson“ įveikė 4 tūkstančius kilometrų. Važiuodamas palei Gangą, vietos gyventojų švenčiausia laikomą Indijos upę, jis turėjo galimybę ne tik žavėtis besikeičiančia upės prieigų gamta, bet ir įvertinti naujojo miesto visureigio „Hyundai Tucson“ galimybes.
„Hyundai Tucson“, kuriuo V. Miliui teko važiuoti: 185 AG, 2 litrų darbinio tūrio dyzelinis variklis, 7 laipsnių pavarų dėžė su dviguba sankaba, automatinė keturių varomųjų ratų pavara, naujausios navigacijos bei saugumo sistemos, kitos moderniausios technologijos, įskaitant automatinę klimato kontrolę. Pastaroji puikiai veikė ir labai pravertė, mat orų sąlygos kelionėje pasitaikė labai permainingos: kalnuose buvo vėsu, o nusileidus – labai karšta (net 40 laipsnių Celsijaus).
Kelionės startas, iš kurio patraukta į 12 dienų nuotykį, įvyko Gangotri kaimelyje, įsikūrusiame apie 2,5 kilometro virš jūros lygio. Anot keliautojo, tai nėra labai aukštai, kad būtų jaučiamas koks nors atmosferos slėgio poveikis žmonėms ar automobiliui. Automobiliai paprastai reaguoja į 4 kilometrų virš jūros lygio aukštį.
Puikiai įveiktos visos kliūtys
„Didelių sunkumų kelyje nepatyrėme. Gal todėl, kad „Hyundai“ absoliučiai lengvai įveikė visas kliūtis. Jei netikėtai privažiuoji brastą, o Indijos kalnuose tai labai įprasta, važiuoji tiesiog per vandenį. Jei važiuotum automobiliu žemesne prošvaisa, greičiausiai liptum iš automobilio ir eitum žiūrėti, kokio gylio ta brasta. O su „Tucson“ važiuoji drąsiai, be sustojimo“, – pasakoja V. Milius.
Anot keliautojo, nuvažiuoti automobiliu galima bet kokį atstumą, tačiau važiuojant viena mašina tai būtų padaroma vienaip, o kita – kitaip. Vienu automobiliu gali jaustis nesaugiai, o kitu – gali būti užtikrintas, kad viską įveiksi. Koks jausmas važiuojant su „Hyundai Tucson“ Indijoje? Automobilis – vertas pasitikėjimo.
Na ir dar vienas pastebėtas niuansas – su „Hyundai Tucson“ Indijoje jautiesi turtingas. Jaučiasi aplinkinių pagarba gero automobilio savininkui. „Šis automobilis ten gerbiamas. Didmiesčiuose „Tucson“ nėra pats prašmatniausias, bet, išvažiavus už miesto, jis tampa ir didelis, ir prabangus. Be to, vietinius labai stebino baltas žmogus už vairo. Iš aplinkinių sulaukiau tikrai daug palankaus dėmesio“, – įspūdžiais dalijasi Vitoldas.
Išvaizda – klasikos ir modernumo mišinys
„Absoliučiai pakankamas automobilis visiems gyvenimo atvejams. Aktyvų gyvenimo būdą mėgstančiam žmogui, jei jis važiuoja vienas žvejoti – tinka, su šeima – taip pat, gale sėdėti pakankamai patogu, užtektinai vietos ir suaugusiems“, – teigia V. Milius, pridurdamas, kad jam asmeniškai patinka šio automobilio išvaizda. „Tucson“ yra šiuolaikiško dizaino, kuriant jį – „neperlenkta lazda“, išlaikyti klasikos elementai – tad jis gali daug kam patikti būtent dėl savo išvaizdos.
„Hyundai Tucson“ keliautojas vadina labai universaliu: didelė, talpi (bagažinės tūris 513 l) ir manevringa mašina. Be abejo – aprūpinta parkavimo sistemomis, tad idealiai tinka mieste. Vieno automobilio pageidaujančiai šeimai absoliučiai užtenka šios mašinos: vaikus veži į mokyklą, darželį, važiuoji į darbą, o, užsimanius atostogų, sėdi į tą patį automobilį ir leki už miesto.
Efektyvūs stabdžiai
Kelionės metu teko daug manevruoti, staiga stabdyti, tad ne kartą gelbėjo labai efektyvūs automobilio stabdžiai. Nors eismas Indijoje chaotiškas ir vairavimas yra pakankamai varginantis, visos kelionės metu niekur neatsitrenkta, nieko nepažeista. Iš tikrųjų, Indijos keliai nenuspėjami – važiuodamas lygioje vietoje gali pamatyti kliūtį per vėlai, tarkime, greičio koregavimo juostas liaudyje vadinamas „gulinčiais policininkais“.
„Indijoje „gulintys policininkai“ niekaip nėra pažymėti nei kelio ženklu, nei ryškiais dažais. Tik matai, kad jis prieš automobilį. Ir kalnelis gali būti labai aukštas. Todėl jie ten vadinami kalneliais-žudikais. Keletą kalnelių per tiek kilometrų tikrai pastebėjau per vėlai. „Tucson“ prošvaisa šuolį gerai „suvalgydavo“, – juokiasi Vitoldas.
Puikūs stabdžiai automobiliui Indijoje reikalingi ir dėl chaoso, kuris tvyro keliuose: gyvūnai, karvės laisvai eina ten, kur nori. Tad, norint išvengti susidūrimo, tenka daug stabdyti. Kai kuriuose Indijos regionuose už karvės nutrenkimą gresia kalėjimas – nelabai norėtųsi ten pakliūti.
Puikios šviesos
Ypatingą pagyrimą V. Milius taria „Hyundai Tucson“ šviesoms. Važiavimas naktį Indijoje yra be galo pavojingas, nes daugelis kelių neturi Europos keliams įprastų žymėjimų, atšvaitų, tad tenka važiuoti apgraibomis, o eismas yra intensyvus, gyvenimas ant kelio verda ir naktį, žmonės vaikšto be atšvaitų.
„Važiuoti, žinoma, galima ir naktį, tačiau toks chaotiškas važiavimas labai vargina, tad stengėmės baigti važiuoti temstant, o išvažiuoti apie 4 val. ryto, kada aušta. Ryte yra geriausias laikas startuoti, tuomet per dieną galima nuvažiuoti ilgesnį atstumą“, – teigia jis.
Automatinė pavara – tinka spūstyse
Didesniuose Indijos miestuose tenka nuolat stovėti spūstyse, o tai vargina. Indiškame eisme puikiai veikiantis „Tucson“ „automatas“ buvo vienas didesnių privalumų. Tokia pavara yra ideali ir Lietuvoje, kur kiekvieną dieną, važiuojant įprastu laiku į darbą, norom nenorom patenkama į didmiesčių spūstis.
Indijoje didelių greičių keliuose neišvystysi. Net greitkelyje iš priešingos juostos gali atvažiuoti automobilis, ant kelio išeiti karvės, išbėgti vaikai, eiti moterys su milžiniškais nešuliais ant galvos. Anot Vitoldo, 130 km/h greitis Indijoje – tas pat, kas Vokietijoje kokie 250 km/h.
Nors daug kelių Indijoje yra asfaltuoti, bet asfalto kokybė gali būti daug blogiau negu žvyrkelis. Kartais žvyrkeliu galima važiuoti 90 km/h greičiu, o asfaltuotu keliu tik 30 km/h, nes bijai, kad automobilis „išsiardys“. Ten duobės ant kelio gali būti labai gilios – Lietuvoje V. Miliui tokių neteko matyti. Tad Indijoje tenka ne tik nuolat signalizuoti, bet ir nuolat „minkyti pedalus“.
SUV Indijoje yra būtinybė
Viena iš priežasčių, kodėl Lietuvoje žmonės galvodami apie automobilio įsigijimą, renkasi SUV – sėdėjimo padėtis: aukščiau sėdi, geriau matai, smagiau manevruoti mieste. Indijoje manevravimas kelių chaose yra labai svarbus, o su SUV lengviau manevruoti, matai geriau kampus ir visą bendrą situaciją. Be to, važiavimas per Indiją neišvengiamai susijęs su įvairia kelio danga. Niekur nenuvažiuosi važiuodamas tik geru keliu – visą laiką pasitaikys ir blogo kelio.
„SUV Indijoje yra, sakyčiau, kaip „Tėve mūsų“. Gali važiuoti puikiausiu keliu ir privažiuoti 20 kilometrų kelio atkarpą „visiškos nesąmonės“, pravažiuoti ją ir vėl turėti puikiausią kelią, o po kiek laiko – vėl blogą. Jei kas nors ruoštųsi keliauti į Indiją automobiliu ir galvotų, kokį automobilį reiktų išsinuomoti, vienareikšmiškai siūlyčiau rinktis SUV, kad būtų aukštesnė prošvaisa“, – pataria Indijos kelių senbūvis.
Anot keliautojo, „Hyundai Tucson“ buvo kaip tik toks automobilis, kokio reikėjo kelionėje. „Dažnai būna taip, kad perkami patys prabangiausi modeliai, o išnaudoti jų galimybių kasdienybėje – nepavyksta. Šioje mašinoje yra daug sąžiningumo, nėra per daug marketingo, nereikalingos įrangos. Automobilio pakaba puikiai tiko prastiems Indijos keliams, o dinamiškas ir gerai su automatine greičių dėže suderintas dyzelinis variklis leido sklandžiai manevruoti chaotiškiausiomis eismo sąlygomis pasaulyje“, – reziumuoja V. Milius.
Daug keliaujantis ir įvairius automobilius ilgose distancijose bandantis žurnalo „Auto Bild Lietuva“ redaktorius Vitoldas Milius nenuspėjamais Indijos keliais automobiliu „Hyundai Tucson“ įveikė 4 tūkstančius kilometrų. Važiuodamas palei Gangą, vietos gyventojų švenčiausia laikomą Indijos upę, jis turėjo galimybę ne tik žavėtis besikeičiančia upės prieigų gamta, bet ir įvertinti naujojo miesto visureigio „Hyundai Tucson“ galimybes.
„Hyundai Tucson“, kuriuo V. Miliui teko važiuoti: 185 AG, 2 litrų darbinio tūrio dyzelinis variklis, 7 laipsnių pavarų dėžė su dviguba sankaba, automatinė keturių varomųjų ratų pavara, naujausios navigacijos bei saugumo sistemos, kitos moderniausios technologijos, įskaitant automatinę klimato kontrolę. Pastaroji puikiai veikė ir labai pravertė, mat orų sąlygos kelionėje pasitaikė labai permainingos: kalnuose buvo vėsu, o nusileidus – labai karšta (net 40 laipsnių Celsijaus).
Kelionės startas, iš kurio patraukta į 12 dienų nuotykį, įvyko Gangotri kaimelyje, įsikūrusiame apie 2,5 kilometro virš jūros lygio. Anot keliautojo, tai nėra labai aukštai, kad būtų jaučiamas koks nors atmosferos slėgio poveikis žmonėms ar automobiliui. Automobiliai paprastai reaguoja į 4 kilometrų virš jūros lygio aukštį.
Puikiai įveiktos visos kliūtys
„Didelių sunkumų kelyje nepatyrėme. Gal todėl, kad „Hyundai“ absoliučiai lengvai įveikė visas kliūtis. Jei netikėtai privažiuoji brastą, o Indijos kalnuose tai labai įprasta, važiuoji tiesiog per vandenį. Jei važiuotum automobiliu žemesne prošvaisa, greičiausiai liptum iš automobilio ir eitum žiūrėti, kokio gylio ta brasta. O su „Tucson“ važiuoji drąsiai, be sustojimo“, – pasakoja V. Milius.
Anot keliautojo, nuvažiuoti automobiliu galima bet kokį atstumą, tačiau važiuojant viena mašina tai būtų padaroma vienaip, o kita – kitaip. Vienu automobiliu gali jaustis nesaugiai, o kitu – gali būti užtikrintas, kad viską įveiksi. Koks jausmas važiuojant su „Hyundai Tucson“ Indijoje? Automobilis – vertas pasitikėjimo.
Na ir dar vienas pastebėtas niuansas – su „Hyundai Tucson“ Indijoje jautiesi turtingas. Jaučiasi aplinkinių pagarba gero automobilio savininkui. „Šis automobilis ten gerbiamas. Didmiesčiuose „Tucson“ nėra pats prašmatniausias, bet, išvažiavus už miesto, jis tampa ir didelis, ir prabangus. Be to, vietinius labai stebino baltas žmogus už vairo. Iš aplinkinių sulaukiau tikrai daug palankaus dėmesio“, – įspūdžiais dalijasi Vitoldas.
Išvaizda – klasikos ir modernumo mišinys
„Absoliučiai pakankamas automobilis visiems gyvenimo atvejams. Aktyvų gyvenimo būdą mėgstančiam žmogui, jei jis važiuoja vienas žvejoti – tinka, su šeima – taip pat, gale sėdėti pakankamai patogu, užtektinai vietos ir suaugusiems“, – teigia V. Milius, pridurdamas, kad jam asmeniškai patinka šio automobilio išvaizda. „Tucson“ yra šiuolaikiško dizaino, kuriant jį – „neperlenkta lazda“, išlaikyti klasikos elementai – tad jis gali daug kam patikti būtent dėl savo išvaizdos.
„Hyundai Tucson“ keliautojas vadina labai universaliu: didelė, talpi (bagažinės tūris 513 l) ir manevringa mašina. Be abejo – aprūpinta parkavimo sistemomis, tad idealiai tinka mieste. Vieno automobilio pageidaujančiai šeimai absoliučiai užtenka šios mašinos: vaikus veži į mokyklą, darželį, važiuoji į darbą, o, užsimanius atostogų, sėdi į tą patį automobilį ir leki už miesto.
Efektyvūs stabdžiai
Kelionės metu teko daug manevruoti, staiga stabdyti, tad ne kartą gelbėjo labai efektyvūs automobilio stabdžiai. Nors eismas Indijoje chaotiškas ir vairavimas yra pakankamai varginantis, visos kelionės metu niekur neatsitrenkta, nieko nepažeista. Iš tikrųjų, Indijos keliai nenuspėjami – važiuodamas lygioje vietoje gali pamatyti kliūtį per vėlai, tarkime, greičio koregavimo juostas liaudyje vadinamas „gulinčiais policininkais“.
„Indijoje „gulintys policininkai“ niekaip nėra pažymėti nei kelio ženklu, nei ryškiais dažais. Tik matai, kad jis prieš automobilį. Ir kalnelis gali būti labai aukštas. Todėl jie ten vadinami kalneliais-žudikais. Keletą kalnelių per tiek kilometrų tikrai pastebėjau per vėlai. „Tucson“ prošvaisa šuolį gerai „suvalgydavo“, – juokiasi Vitoldas.
Puikūs stabdžiai automobiliui Indijoje reikalingi ir dėl chaoso, kuris tvyro keliuose: gyvūnai, karvės laisvai eina ten, kur nori. Tad, norint išvengti susidūrimo, tenka daug stabdyti. Kai kuriuose Indijos regionuose už karvės nutrenkimą gresia kalėjimas – nelabai norėtųsi ten pakliūti.
Puikios šviesos
Ypatingą pagyrimą V. Milius taria „Hyundai Tucson“ šviesoms. Važiavimas naktį Indijoje yra be galo pavojingas, nes daugelis kelių neturi Europos keliams įprastų žymėjimų, atšvaitų, tad tenka važiuoti apgraibomis, o eismas yra intensyvus, gyvenimas ant kelio verda ir naktį, žmonės vaikšto be atšvaitų.
„Važiuoti, žinoma, galima ir naktį, tačiau toks chaotiškas važiavimas labai vargina, tad stengėmės baigti važiuoti temstant, o išvažiuoti apie 4 val. ryto, kada aušta. Ryte yra geriausias laikas startuoti, tuomet per dieną galima nuvažiuoti ilgesnį atstumą“, – teigia jis.
Automatinė pavara – tinka spūstyse
Didesniuose Indijos miestuose tenka nuolat stovėti spūstyse, o tai vargina. Indiškame eisme puikiai veikiantis „Tucson“ „automatas“ buvo vienas didesnių privalumų. Tokia pavara yra ideali ir Lietuvoje, kur kiekvieną dieną, važiuojant įprastu laiku į darbą, norom nenorom patenkama į didmiesčių spūstis.
Indijoje didelių greičių keliuose neišvystysi. Net greitkelyje iš priešingos juostos gali atvažiuoti automobilis, ant kelio išeiti karvės, išbėgti vaikai, eiti moterys su milžiniškais nešuliais ant galvos. Anot Vitoldo, 130 km/h greitis Indijoje – tas pat, kas Vokietijoje kokie 250 km/h.
Nors daug kelių Indijoje yra asfaltuoti, bet asfalto kokybė gali būti daug blogiau negu žvyrkelis. Kartais žvyrkeliu galima važiuoti 90 km/h greičiu, o asfaltuotu keliu tik 30 km/h, nes bijai, kad automobilis „išsiardys“. Ten duobės ant kelio gali būti labai gilios – Lietuvoje V. Miliui tokių neteko matyti. Tad Indijoje tenka ne tik nuolat signalizuoti, bet ir nuolat „minkyti pedalus“.
SUV Indijoje yra būtinybė
Viena iš priežasčių, kodėl Lietuvoje žmonės galvodami apie automobilio įsigijimą, renkasi SUV – sėdėjimo padėtis: aukščiau sėdi, geriau matai, smagiau manevruoti mieste. Indijoje manevravimas kelių chaose yra labai svarbus, o su SUV lengviau manevruoti, matai geriau kampus ir visą bendrą situaciją. Be to, važiavimas per Indiją neišvengiamai susijęs su įvairia kelio danga. Niekur nenuvažiuosi važiuodamas tik geru keliu – visą laiką pasitaikys ir blogo kelio.
„SUV Indijoje yra, sakyčiau, kaip „Tėve mūsų“. Gali važiuoti puikiausiu keliu ir privažiuoti 20 kilometrų kelio atkarpą „visiškos nesąmonės“, pravažiuoti ją ir vėl turėti puikiausią kelią, o po kiek laiko – vėl blogą. Jei kas nors ruoštųsi keliauti į Indiją automobiliu ir galvotų, kokį automobilį reiktų išsinuomoti, vienareikšmiškai siūlyčiau rinktis SUV, kad būtų aukštesnė prošvaisa“, – pataria Indijos kelių senbūvis.
Anot keliautojo, „Hyundai Tucson“ buvo kaip tik toks automobilis, kokio reikėjo kelionėje. „Dažnai būna taip, kad perkami patys prabangiausi modeliai, o išnaudoti jų galimybių kasdienybėje – nepavyksta. Šioje mašinoje yra daug sąžiningumo, nėra per daug marketingo, nereikalingos įrangos. Automobilio pakaba puikiai tiko prastiems Indijos keliams, o dinamiškas ir gerai su automatine greičių dėže suderintas dyzelinis variklis leido sklandžiai manevruoti chaotiškiausiomis eismo sąlygomis pasaulyje“, – reziumuoja V. Milius.
