Juk būna, kuomet vienas automobilis apsėda visą blaivų protą. Jo norisi labiau nei oro, nesvarbu, kaip jis atrodytų ar kainuotų. Būtent taip nutiko Džeisonui, kuris nuo vaikystės norėjo „Mazdos“ su rotoriniu varikliu. Prieš dešimtį metų į jo rankas pateko visiškai uždrožta pirmosios kartos „Mazda RX-7“, kuri per daugelį metų atgavo savo tikrąją, garbingą išvaizdą.
Kodėl prie vieno automobilio reikia dirbti tiek daug laiko? Džeisonas teisinasi, jog pradėjus ardyti ir restauruoti savo plieninį žirgą, jis matė, kaip gali patobulinti kiekvieną komponentą, o kuo toliau lendant į mašinos vidurius, tų darbų tik daugėjo. Visai, kaip sniego gniūžtė, kuri po truputi tik didėja. Darbų tiek daug, o rankos tik dvi, todėl galutinis produktas išriedėjo tik už dešimties metų.
Per paskutiniąją dekadą, „RX-7“ buvo išardyta ir vėl surinkta net penkis kartus. Norit tikėkit, norit ne, tačiau Džeisonas pats perdažė kėbulą ryškiai mėlyna spalva, dar prieš aštuonerius metus. Viskas būtų OK, jei darbas būtų atliktas profesionalo rankomis ir normalioje dažymo kameroje. Tačiau šis atvejis kiek kitoks – dar būdamas aštuoniolikos metų vaikinukas, niekad gyvenime savo rankose dažymo pistoleto, Džeisonas atliko puikų darbą savo tetos pašiūrėje. Galbūt tai užslėptas talentas?
Vaikinas turi sugebėjimų ne tik dažyme. Priekyje stovintis „Mazda 12A“ agregatas per daugelį metų buvo perrinktas, tobulintas, stiprintas, kol galiausiai pasiekė šiandieninę formą. Didžiulė „Garrett T45“ turbina, užpučianti vos vieną barą, leidžia 1,2 litro darbinio tūrio varikliui išvystyti 320 arklio galių. To pakanka, kad toną sveriantis automobilis ketvirtį mylios įveiktų per 11,2 sekundės. Visai neblogai, kaip trisdešimties metų senumo „Mazgotei“.
Mus žavi tai, jog Džeisonas augo kartu su automobiliu – viską gamindamas ir tobulindamas, daužydamasis nagus ir išmokdamas visko pats. Suklysdamas ir vėl viską pradėdamas iš naujo, vyrukas surinko ne tik variklį, bet ir pasigamino reikalingas važiuoklės dalis, taip tik parodydamas savo užsispyrimą ir meilę projektui.
Nors ši „Mazda“ yra skirta tik jos autoriui ir jį tenkinančioms dinaminėms savybėms, negalime paneigti, kad automobilis atrodo puikiai. Paprastas, klasiškai kampuotas kupė kėbulas puikiai dera ne tik su mėlyna spalva, bet ir juodais, septyniolikos colių „Rays Engeneering Lexion“ ratlankiais. Salone taipogi visiškas lenktyninis paprastumas – keletas prietaisų, sportinės sedynės ir saugos lankai.
Juk būna, kuomet vienas automobilis apsėda visą blaivų protą. Jo norisi labiau nei oro, nesvarbu, kaip jis atrodytų ar kainuotų. Būtent taip nutiko Džeisonui, kuris nuo vaikystės norėjo „Mazdos“ su rotoriniu varikliu. Prieš dešimtį metų į jo rankas pateko visiškai uždrožta pirmosios kartos „Mazda RX-7“, kuri per daugelį metų atgavo savo tikrąją, garbingą išvaizdą.
Kodėl prie vieno automobilio reikia dirbti tiek daug laiko? Džeisonas teisinasi, jog pradėjus ardyti ir restauruoti savo plieninį žirgą, jis matė, kaip gali patobulinti kiekvieną komponentą, o kuo toliau lendant į mašinos vidurius, tų darbų tik daugėjo. Visai, kaip sniego gniūžtė, kuri po truputi tik didėja. Darbų tiek daug, o rankos tik dvi, todėl galutinis produktas išriedėjo tik už dešimties metų.
Per paskutiniąją dekadą, „RX-7“ buvo išardyta ir vėl surinkta net penkis kartus. Norit tikėkit, norit ne, tačiau Džeisonas pats perdažė kėbulą ryškiai mėlyna spalva, dar prieš aštuonerius metus. Viskas būtų OK, jei darbas būtų atliktas profesionalo rankomis ir normalioje dažymo kameroje. Tačiau šis atvejis kiek kitoks – dar būdamas aštuoniolikos metų vaikinukas, niekad gyvenime savo rankose dažymo pistoleto, Džeisonas atliko puikų darbą savo tetos pašiūrėje. Galbūt tai užslėptas talentas?
Vaikinas turi sugebėjimų ne tik dažyme. Priekyje stovintis „Mazda 12A“ agregatas per daugelį metų buvo perrinktas, tobulintas, stiprintas, kol galiausiai pasiekė šiandieninę formą. Didžiulė „Garrett T45“ turbina, užpučianti vos vieną barą, leidžia 1,2 litro darbinio tūrio varikliui išvystyti 320 arklio galių. To pakanka, kad toną sveriantis automobilis ketvirtį mylios įveiktų per 11,2 sekundės. Visai neblogai, kaip trisdešimties metų senumo „Mazgotei“.
Mus žavi tai, jog Džeisonas augo kartu su automobiliu – viską gamindamas ir tobulindamas, daužydamasis nagus ir išmokdamas visko pats. Suklysdamas ir vėl viską pradėdamas iš naujo, vyrukas surinko ne tik variklį, bet ir pasigamino reikalingas važiuoklės dalis, taip tik parodydamas savo užsispyrimą ir meilę projektui.
Nors ši „Mazda“ yra skirta tik jos autoriui ir jį tenkinančioms dinaminėms savybėms, negalime paneigti, kad automobilis atrodo puikiai. Paprastas, klasiškai kampuotas kupė kėbulas puikiai dera ne tik su mėlyna spalva, bet ir juodais, septyniolikos colių „Rays Engeneering Lexion“ ratlankiais. Salone taipogi visiškas lenktyninis paprastumas – keletas prietaisų, sportinės sedynės ir saugos lankai.
