Dakaro ralio naujokas E.Duoba po beveik bemiegės nakties ir itin sunkaus antrojo greičio ruožo pirmadienį, po trečiojo etapo vėl šypsojosi. Balti dantys švietė murziname veide, tačiau maratono debiutantui svarbiausia buvo, kad jų „Mebar“ pasiekė finišą.
Antradienio rytą startavę 86-ti, vakar A.Juknevičius ir E.Duoba už nugaros paliko 20 varžovų. Jei ne prakiurusios padangos, būtų palikę dar daugiau, nes tarpiniame finiše jau buvo beveik pasiekę 50-tuką.
Klastingoje ir sunkioje trasoje jų „Mebar“ skriejo greitai, o A.Juknevičius beveik nedarė klaidų. Dabar išdžiūvusios pavasarinės upės išgraužose automobilis galėjo tiesiog prasmegti, jo ratai daužėsi į slenksčius ir aštrius akmenis.
„Jei ne tie du sugadinti ratai, sakyčiau, kad mums sekėsi labai gerai. Juos keisdami sugaišome laiko. Tačiau ruožas man patiko, nes buvo greitas ir techniškas. Toks tikras dakarinis“, – sakė A.Juknevičius.
„Žalvario“ komandos mechanikai Juozas Čibiras ir Stasys Greičiūnas per kelias nakties valandas išsprendė problemas, dėl kurių „Mebar“ antrajame greičio ruože buvo įstrigęs kopoje: sutvarkė sankabą ir stabdžius.
Tačiau dėl to, kad labai skubėjo – likus valandai iki naujo starto automobilis dar buvo pakabintas ant kėbulo atramų – mechanikai nespėjo sutvarkyti kai kurių smulkmenų. Jos liko antradienio popietei – po trečiojo greičio ruožo A.Juknevičius ir E.Duoba į stovyklą grįžo gana anksti. Dėl to daugiau poilsio turėjo ir patys lenktynininkai, ir jų mechanikai.
Trečiadienį nusimato ilga diena: iš pradžių laukia sienos į Čilę kirtimas, paskui – dar 315 km jau šios šalies bekelėmis. Finišuos Dakaro dalyviai naujoje stovykloje Kopjapo.
