Net ir mažiau ekstremaliais atvejais be specialiųjų priemonių vežami gyvūnai gali patys susižaloti krisdami, atsitrenkdami ar išsiskleidus oro pagalvėms. Be to, juk pavojinga net ir po visai nedidelės avarijos atidaryti automobilio dureles: gyvūnas iš išgąsčio sprukdamas gali sukelti kitą eismo įvykį, žūti pats.
Skaičiuojama, kad apie 25 proc. visų avarijų kyla dėl vairuotojo dėmesio blaškymo, todėl kelionės metu gyvūnai negali nevaržomai judėti automobilio salone, sėdėti ant priekinės sėdynės ar net, kas dar vis pasitaiko, vairuotojui ant kelių.
Didesni šunys su specialiomis petnešomis, prisegti saugos diržais, turėtų būti vežami ant galinės sėdynės ar automobilio universalo kėbulu bagažinėje, atskirtoje nuo salono grotelėmis arba tinkleliu, dar geriau – specialiai bagažinėje gyvūno vežimui įrengtame narve. Mažesnį gyvūną saugiausia gabenti narvelyje, kurį reiktų pritvirtinti automobilyje taip, kad šis nejudėtų (pvz., saugos diržais) arba bent jau pastatyti jį priekinėje keleivio vietoje ant grindų.
„Transeksta“ specialistai atkreipia šunų šeimininkų dėmesį, kad ne visos mūsų parduotuvėse siūlomos saugos priemonės gyvūnams vienodai gerai atlieka savo funkciją, nes kol kas jų sertifikavimas gamintojams yra ne privalomas, o tik savanoriškas. Naujausi saugos testų rezultatai rodo, kad saugiausios priemonės (petnešos su diržais) šunims yra tos, kurios turi tritaškį tvirtinimą: pasitelkiant „Isofix“ sistemą (ji naudojama ir vaikiškų kėdučių tvirtinimui) iš abiejų pusių pritvirtinama sėdinčio šuns apatinė kūno dalis, o vienas tvirtinimas skiriamas nugarai. Su tokio tvirtinimo pagalba išvengiama rimtesnių sužalojimų, nes šuo išlieka stabilus automobilį net labai staigiai stabdant. Renkantis kelioninius narvelius taip pat reiktų pasidomėti, kiek jie tvirti. Be to, narvelis turėtų būti pakankamo dydžio, kad gyvūnas jame jaustųsi patogiai, bet jokiu būdu ne gerokai per didelis – tai taip pat svarbu šuns saugumui.
