Dzūkijos sostinė Alytus apsuptas miškais, kurie pritraukia daugybę lietuvių pasimėgauti miško gėrybėmis. Tačiau šiuos miškus prižiūrintys girininkai su liūdesiu stebi, kaip gamta teršiama tonomis senų padangų. Panašu, kad atsakomybės dėl to nejaučia ne tik gamtą teršiantys gyventojai, bet ir vietiniai atliekų tvarkytojai.
Neatsakingų žmonių abejingumą pastebėti galima jau Alytaus prieigose – šalia vieno iš pagrindinių į miestą vedančių kelių, vos keliasdešimt metrų nuo Nemuno pakrantės, pasitinka senų padangų krūva. Daugelį tai nustebintų, tačiau Prienų regioninio padalinio gamtotvarkos specialistas Egidijus Markevičius sako, kad tokie vaizdai yra miškus prižiūrinčių girininkų kasdienybė.
„Mūsų pareiga prižiūrėti miškus, todėl surenkame išmestas padangas, kurių randame ir valstybinėse ir privačiose teritorijose. Dažniausiai randame po kelias ar po vieną padangą, retesniais atvejais nutinka „laimė“ aptikti ir didesnius kiekius. Stebina tai, kad atliekų randame ir tokiose vietose, kur fiziškai sunku privažiuoti ar net prieiti, labai sunku suprasti, kodėl žmonės renkasi tokį būdą, juo labiau, kad yra galimybių tomis padangomis atsikratyti civilizuotai ir tvarkingai,“ – situaciją apibūdina E. Markevičius.
Per metus Alytaus miškuose surenkama apie 5-6 tonas padangų. Rodydamas surinktą miškuose didelę padangų krūvą miškų priežiūros specialistas teigia, kad nors dabar jos bus išvežtos ir tvarkingai utilizuotos, netrukus čia ir vėl bus sukaupta ne ką mažesnė krūva atliekų, ypač atsižvelgiant į tai, kad balandis – padangų keitimo sezonas.
„Sunku suvokti tokį elgesį. Mums tai nesuvokiama, apskritai normaliems, civilizuotiems žmonėms tai sunkiai suvokiama. Juk yra visos sąlygos tas padangas išmesti tvarkingai, nuvežti į stambiagabaričių atliekų aikšteles, ten jas priima nemokamai, tų aikštelių daug. Kam važiuoti kažkur į miško gilumą, kenkti gamtai ir sau pačiam? Tikrai nerandame logiško paaiškinimo. Gal čia liga kažkokia, turi potraukį šiukšlinimui...“ – apgailestauja E. Markevičius.
Miškų prižiūrėtojai teigia, kad tokių atliekų utilizacija savo lėšomis rūpinasi patys arba sulaukia pagalbos iš atsakingai į problemą žvelgiančių organizacijų. Šį kartą daugiau nei penkias tonas atliekų savo lėšomis sutvarkė „Padangų importuotojų organizacija“. Nors tai situaciją palengvina, tačiau tuo pat metu parodo ir problemą, kuri kamuoja Alytaus miestą – tokiomis atliekomis rūpinasi ne tie, kurie turėtų.
Problemos nesprendžiamos metų metus
Atrodytų, Alytus tokiomis atliekomis kaip naudoti nebetinkamos padangos, turėtų rūpintis ypač atsakingai, nes būtent šiame mieste kilo viena didžiausių pastarųjų metų ekologinių katastrofų Lietuvoje – gaisras, kurio metu liepsnojo šimtai tonų padangų, o naikinant padarinius rūšiuojama ir vis dar tvarkoma daugiau nei 9 tūkst. tonų atliekų.
Tačiau liūdną situaciją Alytuje jau keletą metų stebinti „Padangų importuotojų organizacija“ teigia, kad visi bandymai kalbėtis apie Dzūkijos sostinės problemas atsimuša lyg į sieną.
„Visuomenė, ne tik gyventojai, bet ir verslo atstovai, šviečiami visais įmanomais būdais – rodomi reportažai televizijos laidose, spaudoje ir internete publikuojami straipsniai, gyventojus stengiamės pasiekti per socialinius tinklus, reklaminius LED stendus miestuose, konsultuojame telefonu ir pan.“ – apie gyventojų švietimą pasakoja „Padangų importuotojų organizacijos“ vadovė Jekaterina Volkė.
Prie problemos sprendimo neprisideda ir tie, kurie ją turėtų spręsti tiesiogiai. Pavyzdžiui, tokios padangos yra laikomos bešeimininkėmis, todėl jų utilizavimu turėtų pasirūpinti tos teritorijos, kurioje jos išmestos, savivaldybė.
„Alytaus regioninis atliekų tvarkymo centras yra atskaitingas savivaldybei ir, atrodo, taip pat nėra suinteresuotas, kadangi vietoje padangų atliekų sėkmingo tvarkymo, labiau linkęs investuoti į teismų procesus su organizacijomis kurios pasiruošusios šias atliekas tvarkyti,“ – problemą įvardija J. Volkė.
„Padangų importuotojų organizacija“ akcentuoja, kad Alytaus mieste ir rajone padangų pardavimo ir priežiūros paslaugas teikiančios įmonės atliekas tvarko atsakingai, o atsižvelgiant į miškuose randamus padangų kiekius ir vietas, kur jos paliekamos, galima daryti išvadą, kad tokį nusikaltimą daro patys gyventojai arba nelegaliai veiklą vykdantys „garažiukai“.
„Gauname informacijos apie tai, kad žmonės, atvykę į Alytuje ir jo rajone įrengtas stambiagabaričių atliekų tvarkymo aikšteles ir norintys padangas išmesti čia, iš jų išvažiuoja padangų taip ir nepalikę, nes jiems sakoma, jog už tai reikia mokėti arba siunčiami atiduoti ten kur jas pirko. Atkaklesni bando keliauti į kitas aikšteles, kiti, gal būt iš nežinojimo ką daugiau daryti, pasirenka neatsakingą ir neteisėtą būdą – padangas išmeta miškuose ar šalia jų.
Didesniais kiekiais padangomis nelegaliai atsikrato smulkūs padangų montuotojai, automobilių ardytojai. Esame girdėję apie atvejus, kai jie net surenka iš savo „klientų“ papildomą mokestį už padangų surinkimą, tačiau tas padangas paprasčiausiai išmeta,“ – akcentuoja J. Volkė.
Kiekvieno iš mūsų atsakomybė
Akivaizdu, kad situacija Dzūkijos sostinėje, kalbant apie naudoti netinkamų padangų atliekas, nėra normali. Tačiau E. Markevičius pabrėžia, jog padėti spręsti problemą gali kiekvienas iš mūsų.
„Jeigu matote, kad kažkas bando miške išmesti bet kokias atliekas, nepraeikime pro šalį, nelikime abejingi. Dabar juk kiekvienas turime telefonus, kurie ir fotografuoja ir filmuoja, todėl galima užfiksuoti tokius pažeidėjus. Jie labai bijo viešumo ir jei bus sudrausminti, tas padangas, tikėtina, susirinks atgal,“ – sako E. Markevičius.
Tokių žmonių laukia baudos, kurių dydis siekia net iki 2400 eurų, tad rizikuoti tikrai neverta, nes tokios atliekos ne tik daro žalą gamtai bei aplinkiniams, tačiau gali priversti ir gerokai patuštinti piniginę. Žinoma, nereikėtų pamiršti ir savo teisių, jei senomis padangomis norite atsikratyti civilizuotai.
„Į stambiagabaričių atliekų tvarkymo aikšteles vienas gyventojas per metus gali atiduoti iki penkių padangų ir jos turi būti priimamos nemokamai. Jei už tai prašoma sumokėti, būkite kategoriški ir žinokite savo teises. Tokia pati situacija ir kai perkate naujas padangas, o senas norite išmesti. Ten kur perkate naujas, turite teisę visiškai nemokamai palikti tokį patį kiekį senų padangų. Pavyzdžiui, jei perkate keturias padangas, tai galite atiduoti keturias senas, tokio pat dydžio bei paskirties padangas, ir nesutikite už tai mokėti papildomai, jei to prašo pardavėjas.
Montavimo paslaugas teikiančios įmonės, taip pat privalo priimti tiek pat senų padangų kiek montuojama. Jei permontuojate dvi padangas – dvi galite ir palikti. Tačiau skatiname vairuotojus domėtis tiek pardavėjų, tiek techninių paslaugų tiekėjų, ar jūsų paliekamos padangos bus tinkamai sutvarkytos, o kilus įtarimams visada galima kreiptis į Aplinkos apsaugos departamentą,“ – pabrėžia J. Volkė.
Būkime atsakingi – netoleruokime žmonių, kurie niokoja gamtą išmesdami senas padangas ir žinokite savo teises bei galimybes, kaip jomis atsikratyti tvarkingai bei civilizuotai.
Dzūkijos sostinė Alytus apsuptas miškais, kurie pritraukia daugybę lietuvių pasimėgauti miško gėrybėmis. Tačiau šiuos miškus prižiūrintys girininkai su liūdesiu stebi, kaip gamta teršiama tonomis senų padangų. Panašu, kad atsakomybės dėl to nejaučia ne tik gamtą teršiantys gyventojai, bet ir vietiniai atliekų tvarkytojai.
Neatsakingų žmonių abejingumą pastebėti galima jau Alytaus prieigose – šalia vieno iš pagrindinių į miestą vedančių kelių, vos keliasdešimt metrų nuo Nemuno pakrantės, pasitinka senų padangų krūva. Daugelį tai nustebintų, tačiau Prienų regioninio padalinio gamtotvarkos specialistas Egidijus Markevičius sako, kad tokie vaizdai yra miškus prižiūrinčių girininkų kasdienybė.
„Mūsų pareiga prižiūrėti miškus, todėl surenkame išmestas padangas, kurių randame ir valstybinėse ir privačiose teritorijose. Dažniausiai randame po kelias ar po vieną padangą, retesniais atvejais nutinka „laimė“ aptikti ir didesnius kiekius. Stebina tai, kad atliekų randame ir tokiose vietose, kur fiziškai sunku privažiuoti ar net prieiti, labai sunku suprasti, kodėl žmonės renkasi tokį būdą, juo labiau, kad yra galimybių tomis padangomis atsikratyti civilizuotai ir tvarkingai,“ – situaciją apibūdina E. Markevičius.
Per metus Alytaus miškuose surenkama apie 5-6 tonas padangų. Rodydamas surinktą miškuose didelę padangų krūvą miškų priežiūros specialistas teigia, kad nors dabar jos bus išvežtos ir tvarkingai utilizuotos, netrukus čia ir vėl bus sukaupta ne ką mažesnė krūva atliekų, ypač atsižvelgiant į tai, kad balandis – padangų keitimo sezonas.
„Sunku suvokti tokį elgesį. Mums tai nesuvokiama, apskritai normaliems, civilizuotiems žmonėms tai sunkiai suvokiama. Juk yra visos sąlygos tas padangas išmesti tvarkingai, nuvežti į stambiagabaričių atliekų aikšteles, ten jas priima nemokamai, tų aikštelių daug. Kam važiuoti kažkur į miško gilumą, kenkti gamtai ir sau pačiam? Tikrai nerandame logiško paaiškinimo. Gal čia liga kažkokia, turi potraukį šiukšlinimui...“ – apgailestauja E. Markevičius.
Miškų prižiūrėtojai teigia, kad tokių atliekų utilizacija savo lėšomis rūpinasi patys arba sulaukia pagalbos iš atsakingai į problemą žvelgiančių organizacijų. Šį kartą daugiau nei penkias tonas atliekų savo lėšomis sutvarkė „Padangų importuotojų organizacija“. Nors tai situaciją palengvina, tačiau tuo pat metu parodo ir problemą, kuri kamuoja Alytaus miestą – tokiomis atliekomis rūpinasi ne tie, kurie turėtų.
Problemos nesprendžiamos metų metus
Atrodytų, Alytus tokiomis atliekomis kaip naudoti nebetinkamos padangos, turėtų rūpintis ypač atsakingai, nes būtent šiame mieste kilo viena didžiausių pastarųjų metų ekologinių katastrofų Lietuvoje – gaisras, kurio metu liepsnojo šimtai tonų padangų, o naikinant padarinius rūšiuojama ir vis dar tvarkoma daugiau nei 9 tūkst. tonų atliekų.
Tačiau liūdną situaciją Alytuje jau keletą metų stebinti „Padangų importuotojų organizacija“ teigia, kad visi bandymai kalbėtis apie Dzūkijos sostinės problemas atsimuša lyg į sieną.
„Visuomenė, ne tik gyventojai, bet ir verslo atstovai, šviečiami visais įmanomais būdais – rodomi reportažai televizijos laidose, spaudoje ir internete publikuojami straipsniai, gyventojus stengiamės pasiekti per socialinius tinklus, reklaminius LED stendus miestuose, konsultuojame telefonu ir pan.“ – apie gyventojų švietimą pasakoja „Padangų importuotojų organizacijos“ vadovė Jekaterina Volkė.
Prie problemos sprendimo neprisideda ir tie, kurie ją turėtų spręsti tiesiogiai. Pavyzdžiui, tokios padangos yra laikomos bešeimininkėmis, todėl jų utilizavimu turėtų pasirūpinti tos teritorijos, kurioje jos išmestos, savivaldybė.
„Alytaus regioninis atliekų tvarkymo centras yra atskaitingas savivaldybei ir, atrodo, taip pat nėra suinteresuotas, kadangi vietoje padangų atliekų sėkmingo tvarkymo, labiau linkęs investuoti į teismų procesus su organizacijomis kurios pasiruošusios šias atliekas tvarkyti,“ – problemą įvardija J. Volkė.
„Padangų importuotojų organizacija“ akcentuoja, kad Alytaus mieste ir rajone padangų pardavimo ir priežiūros paslaugas teikiančios įmonės atliekas tvarko atsakingai, o atsižvelgiant į miškuose randamus padangų kiekius ir vietas, kur jos paliekamos, galima daryti išvadą, kad tokį nusikaltimą daro patys gyventojai arba nelegaliai veiklą vykdantys „garažiukai“.
„Gauname informacijos apie tai, kad žmonės, atvykę į Alytuje ir jo rajone įrengtas stambiagabaričių atliekų tvarkymo aikšteles ir norintys padangas išmesti čia, iš jų išvažiuoja padangų taip ir nepalikę, nes jiems sakoma, jog už tai reikia mokėti arba siunčiami atiduoti ten kur jas pirko. Atkaklesni bando keliauti į kitas aikšteles, kiti, gal būt iš nežinojimo ką daugiau daryti, pasirenka neatsakingą ir neteisėtą būdą – padangas išmeta miškuose ar šalia jų.
Didesniais kiekiais padangomis nelegaliai atsikrato smulkūs padangų montuotojai, automobilių ardytojai. Esame girdėję apie atvejus, kai jie net surenka iš savo „klientų“ papildomą mokestį už padangų surinkimą, tačiau tas padangas paprasčiausiai išmeta,“ – akcentuoja J. Volkė.
Kiekvieno iš mūsų atsakomybė
Akivaizdu, kad situacija Dzūkijos sostinėje, kalbant apie naudoti netinkamų padangų atliekas, nėra normali. Tačiau E. Markevičius pabrėžia, jog padėti spręsti problemą gali kiekvienas iš mūsų.
„Jeigu matote, kad kažkas bando miške išmesti bet kokias atliekas, nepraeikime pro šalį, nelikime abejingi. Dabar juk kiekvienas turime telefonus, kurie ir fotografuoja ir filmuoja, todėl galima užfiksuoti tokius pažeidėjus. Jie labai bijo viešumo ir jei bus sudrausminti, tas padangas, tikėtina, susirinks atgal,“ – sako E. Markevičius.
Tokių žmonių laukia baudos, kurių dydis siekia net iki 2400 eurų, tad rizikuoti tikrai neverta, nes tokios atliekos ne tik daro žalą gamtai bei aplinkiniams, tačiau gali priversti ir gerokai patuštinti piniginę. Žinoma, nereikėtų pamiršti ir savo teisių, jei senomis padangomis norite atsikratyti civilizuotai.
„Į stambiagabaričių atliekų tvarkymo aikšteles vienas gyventojas per metus gali atiduoti iki penkių padangų ir jos turi būti priimamos nemokamai. Jei už tai prašoma sumokėti, būkite kategoriški ir žinokite savo teises. Tokia pati situacija ir kai perkate naujas padangas, o senas norite išmesti. Ten kur perkate naujas, turite teisę visiškai nemokamai palikti tokį patį kiekį senų padangų. Pavyzdžiui, jei perkate keturias padangas, tai galite atiduoti keturias senas, tokio pat dydžio bei paskirties padangas, ir nesutikite už tai mokėti papildomai, jei to prašo pardavėjas.
Montavimo paslaugas teikiančios įmonės, taip pat privalo priimti tiek pat senų padangų kiek montuojama. Jei permontuojate dvi padangas – dvi galite ir palikti. Tačiau skatiname vairuotojus domėtis tiek pardavėjų, tiek techninių paslaugų tiekėjų, ar jūsų paliekamos padangos bus tinkamai sutvarkytos, o kilus įtarimams visada galima kreiptis į Aplinkos apsaugos departamentą,“ – pabrėžia J. Volkė.
Būkime atsakingi – netoleruokime žmonių, kurie niokoja gamtą išmesdami senas padangas ir žinokite savo teises bei galimybes, kaip jomis atsikratyti tvarkingai bei civilizuotai.
