Šiemet prie varžybų prisidėjo ir Lietuvos automobilių sporto federacija (ALSF) su didžiausia Lietuvoje ralio komanda „N40-NARVESEN“. Tai naujovė tokio pobūdžio renginyje, todėl medikai imituodami autoįvyki su sportiniu automobiliu šį kartą nesivaržo kas geriau ir greičiau išgelbės tariamąjį nukentėjusįjį, jie tiesiog susipažįsta su sportine technika ir mokosi suteikti pagalbą jei nelaimė ištiktų automobilių sporto varžybų metu. Greitosios medicinos pagalbos ekipažai budi kiekvienų automobilių sporto varžybų metu, tad medikams tenka susidurti su specifinių žinių reikalaujančiais iššūkiais. LASF ir „N40-NARVESEN“ ralio komandos atstovai parodė medikams, kuo automobiliais lenktyniaujančių sportininkų šalmai skiriasi nuo motociklininkų ir kaip taisyklingai ištraukti nukentėjusiuosius iš avariją patyrusio sportinio automobilio.
„Kiekvienose automobilių sporto varžybose budi greitosios medicininės pagalbos ekipažas, kuris suteikia pirmąją medicininę pagalbą, ištikus nelaimei. Visgi, darbas lenktynių trasoje skiriasi nuo įprasto darbo kasdieninėse situacijose. Lenktynininkų šalmai yra kitokie nei, pavyzdžiui, gatvėje sutinkamų motociklininkų. Taip pat lenktynininkus vaduoti iš sportinio automobilio reikia naudojant visiškai kitokią metodiką, nei tai darant iš įprastų automobilių – čia medikai susiduria su sportininkus saugančiais apsauginiais rėmais, kitokia saugos diržų sistema bei „Hansa“ galvos apsaugos sistema, sportiniais kostiumais ir t.t. Tad LASF labai džiaugiasi galėdama prisidėti prie šio renginio ir taip padėti mūsų medikams kelti savo kompetenciją bei užtikrinti didesnį saugumą trasose“, – džiaugiasi LASF prezidentas R. Austinskas.
Varžybų metu dauguma medikų pirmą kartą iš arti susipažino su sportinio automobilio saugumo įrangą, nors ankščiau yra tekę budėti automobilių sporto varžybose. Kelmės atstovas pasakojo, kad budėdamas Žemaitijos ralyje net neįtarė, kad auto sportininko šalmas yra prisegtas prie „Hansa“ sistemos o ši per pečius diržais prispausta prie sportininko.
„Visa sportinio automobilio saugumo įranga yra sukonstruota taip, kad maksimaliai apsaugotų ekipažą nuo sužalojimų. Saugos reikalavimai yra „parašyti krauju“, t.y. ilgametės patirties pasėkoje Pasaulio automobilių sporto federacija yra nustačiusi tokius reikalavimus saugai, kad auto sportininko sužalojimo galimybė būtų kuo mažesnė. Bet, visa įranga kuri apsaugo žmogų, gali trukdyti tuo atveju jei vis tik kuris nors iš ekipažo narių stipriai susižalotų. Mažiausiai apsaugota sportinio automobilio vieta yra dugnas. Štai šiemet Talsi rally metu vienas iš Estijos ekipažų vertėsi ir trenkėsi dugnu į medį ko pasėkoje šturmano sėdynė buvo tiesiog sutrobuota iki automobilio lubų, atitinkamai nukentėjo šturmanas, medikai turėjo per saugos lankus ištraukti sužeistą žmogų, o tai tikrai nepaprasta operacija. Šių varžybų metu vykstančio medikų ir sportininkų bendradarbiavimo dėka, bent jau tie medikai kurie dalyvauja varžybose, jau turės praktikos kaip sužeistąjį maksimaliai saugiai ištraukti iš geležinių spąstų“ – pasakojo „N40-NARVESEN“ ralio komandos pilotas A. Kazlauskas.
Sportinių automobilių gelbėjimo operacijos varžybų dalyviams suteikė daug naujų žinių. Pirmieji bandymai ištraukti žmogų iš sportinio automobilio nesujudinus kaklo buvo nesėkmingi, bet treniruotės davė savo, ir jau po keleto bandymų šis veiksmas nebeatrodė toks neįmanomas.
„Džiugu, kad pagaliau auto sportininkai ir medikai surado bendrą kalbą. Nors sportiniai automobiliai yra aprūpinti tikrai rimta saugumo įranga, vis tiek kartais nepavyksta išvengti nelaimės, todėl toks bendradarbiavimas kokį matome šiandien, yra tiesiog būtinas. Būtų šaunu, kad ir auto sporto entuziastų klubai prisijungtų prie tokių mokymų, juk greitosios pagalbos atvykimą iki trasoje įvykusios nelaimės komplikuoja kiti saugumo elementai, t.y. greitoji pagalba į trasą gali pajudėti tik tada, kai jau būna sustabdytos varžybos, o tai gali trukti 10 ar net 20 minučių. Atitinkamai, tuo atveju jei klubai turėtų įsigiję minimalią pirmos pagalbos įrangą ir turėtų specialiai tam paruoštus žmones, būtų gerokai pagreitintas pirmos pagalbos suteikimo laikas. Žinoma tikimės, kad tos pagalbos neprireiks, bet džiugu matyti kaip medikai mokosi bendrauti su sportine technika ir kaip šis bendravimas progresuoja. Tikimės, kad ir ateityje ši graži tradicija bus tęsiama“ – pasakojo LASF saugaus varžybų organizavimo komiteto narys, gydytojas Vidmantas Eigėlis.
Greitosios medicininės pagalbos varžybos vyksta jau devintus metus iš eilės, šiemet pirmą kartą jose dalyvauja auto sportininkai, bet tai tikrai ne paskutinis kartas, ateityje LASF žada glaudų ir abipusiai naudingą bendradarbiavimą.
A. Kazlauskas / N40 vyrų autoklubas
