Galvoja apie tarptautinį
Kiekvienai užduočiai atlikti buvo skirtos vos 45 minutės. Moksleivių darbų kokybę tikrino ne mokytojai, o profesionalių automobilių remonto dirbtuvių atstovai iš bendrovių „Moller Auto“, „Alwark“ ir „eServisas.eu“.
Įtampa darė savo: ne vienas mokinys pasibaigus užduočiai per pertrauką braukė prakaitą nuo kaktos, mokytojai neramiai trypčiojo per langus stebėdami, kaip jų auklėtiniai dirba stebimi vertintojų, o per pertraukėles nešykštėjo patarimų, į ką reikėtų atkreipti dėmesį ar ko vertėtų nepamiršti.
Pastabų turėjo ir profesionalūs vertintojai. Jie pabrėžė pastebėję, kad retas kuris konkurso dalyvis skyrė pakankamai dėmesio darbo kultūrai, elgesiui su darbo įrankiais, darbo vietos tvarkai. Mantas Beinoras, „Moller Auto“ serviso vedėjas, skaičiavo, kad tik apie 20 proc. dalyvių atlikdami užduotis naudojo automobilių apsaugas, kurios privalomos atliekant darbus.
„Norėtųsi, kad mokiniams nuo pat pamokų pradžios būtų akcentuojama, jog švara atliekant darbus automobilyje privaloma“, – sako specialistas.
Tadas Klevas, Variklinių transporto priemonių, laivų ir orlaivių profesinio mokymo metodinės komisijos pirmininkas, pastebi, kad kasmet konkurso dalyviai stiprėja ir žino vis daugiau.
Kasmet auga ir savo jėgas panorusių išbandyti jaunųjų automechanikų skaičius.Didėja, anot pašnekovo, ir darbdavių, besižvalgančių gerų darbuotojų, dėmesys, mat ne vienas jų užsuka pasikalbėti su konkurso dalyviais ir organizatoriais.
„InterCars Lietuva“ direktorius ArturIlkevič pasakoja, kad jau po pirmojo, prieš trejus metus organizuoto, konkurso bendrovės kolegos užsienyje susidomėjo koncepcija, todėl šiandien gvildenama idėja apie plėtrą į užsienį ir jau tarptautinio konkurso, draugesu partneriais iš kitų šalių, organizavimą.
„Gerų automechanikų nuolatos trūksta ne tik Lietuvoje, trūksta ir kitose šalyse. Organizuodami konkursą mes stengiamės ne tik parodyti šios profesijos reikalingumą, bet ir suvesti potencialius partnerius: mokyklas su darbdaviais, profesinio rengimo centrus su įrangos, detalių tiekėjais. Visa tai tam, kad drauge parengtume puikius specialistus“, – sako „InterCars Lietuva“ direktorius.
Netrūko staigmenų
Po atkaklios ir įtemptos kovos tarp aštuonių konkurso dalyvių paaiškėjo geriausieji. Trečiąją vietą užėmė Kostas Litvinas iš Klaipėdos paslaugų ir verslo mokyklos. Plati šypsena ir vaikino, ir mokytojo veiduose išdavė, kad prizinė vieta abiems buvo kiek netikėta. Tą patvirtino ir trečiosios vietos laimėtoją atlydėjęs Vitalius Neiberka, mokyklos automobilininkų skyriaus vedėjas.
„Buvo sunku nuspėti, ar Kostui viskasgerai seksis. Jis puikiai pasirodė atlikdamas teorines užduotis, tačiau kaip jam galėtų sektis praktinės – net nespėliojau, juolab jis ir pats prisipažino, kad ir klaidų padarė, ir kai kur pasistengti labiau galėjo. Todėl pergalė yra tikra staigmena mums – labai netikėta ir labai maloni“, – tapšnodamas auklėtiniui per petį sakė V. Neiberka.
Antroji vieta teko Rimvydui Nevierai iš Kauno statybininkų rengimo centro. Puikiai pasirodžiusį vaikiną į konkursą atlydėjo Arvydas Sirtautas, vyresnysis profesijos mokytojas, kuriam centre patikėtas automobilių mechanikų praktinis profesinis ugdymas.
Konkurso laurus trečius metus iš eilės nuskynė Vilniaus automechanikos ir verslo mokyklos mokinys. Konkurso organizatoriai ranką tvirtai spaudė ne tik M. Mažvilai, šioje mokykloje besimokančiam paskutinius metus, bet ir jo mokytojui Vitalijui Kabeliui.
Nori dirbti sau
M. Mažvila juokiasi, kad bene labiausiai prie jo pergalės konkurse prisidėjo geri mokytojai.
„Mokantis įvairiausių galimybių netrūksta – mokytojai negaili laiko atsakinėdami į pačius įvairiausius klausimus, pataria, padeda, be to, galima tobulėti ir dirbant su savais automobiliais. Galbūt kartais mokiniai patys nenori mokytis“, – aiškina vaikinas.
Automobilius pašnekovas vadina hobiu. Domėtis jais konkurso nugalėtojas pradėjo vos sulaukęs pilnametystės, kai gavo vairuotojo pažymėjimą. Toks pomėgis bei draugų rekomendacijos – viena priežasčių, kodėl vaikinas ėmėsi mokytis automobilių remonto subtilybių.
Šiandien vaikinas turimą BMW E36 ruošia šonaslydžio varžyboms, o žinios, sukauptos tobulinant nuosavą transporto priemonę, pagelbėjo ir konkurse.
„Paskirstymo diržą pakeisti man buvo lengviausia, tą atlikau per maždaug pusę skirto laiko. Matyt, taip dėl to, kad esu pratęs prie automobilių variklių, teko su jais padirbėti“, – kalba konkurso dalyvis.
Sunkiausia užduotimi jis vadina automobilio patikrinimą ir paruošimą ilgai kelionei. Anot M. Mažvilos, nors atrodo, kad šis darbas išties paprastas, prisiminti visus patikrinti būtinus mazgus automobilyje – sudėtinga.
„Reikia žinoti ne vieną niuansą, o galiausiai uždariau konkurso patalpos duris ir tada prisiminiau, ko dar nepadariau“, – šypteli jaunasis automechanikas.
Nors pelnė pergalę bei geriausiojo vardą, vaikinas purto galvą paklaustas, ar jau žino viską. Anot jo, pirmiausia reikia daugybės metų žinioms įtvirtinti, be to, dalis užduočių, tekusių konkurse, nebuvo matytos netgi atliekant praktiką automobilius remontuojančiose įmonėse.
Ateityje, neslepia Martynas, jisnorėtų dirbti su automobilių varikliais, bet, pastebi, kad būtų tikrai geras specialistas, jam dar trūksta žinių.
„Reikia daugybės teorinių žinių, mat šioje srityje yra itin daug informacijos, kurią būtina žinoti. Tad kirba mintis apie neakivaizdines studijas aukštojoje mokykloje“, – neslepia vaikinas.
Automechaniko profesija, sako Martynas, itin sudėtinga, tačiau dėkinga, mat darbo automobilių mechanikams nepritrūks niekuomet. Štai jis pats pasiūlymą dirbti gavo nė nebaigęs mokslų.
„Ateityje aš, matyt, kaip ir visi – norėčiau turėti savo įmonę. Aišku, tam reikia laiko, teks įgauti daugybę žinių, daug ką išmėginti savomis rankomis“, – ateities planus braižo vaikinas.
