Atvyko ne pačiu geriausiu laikotarpiu
Devintojo dešimtmečio pabaigoje „Fiat Group“ koncernui buvo ne pati geriausia. Italų automobilių pramonės gigantas nuolatos buvo kritikuojamas dėl itin prastos mašinų kokybės, automobilių pardavimai sumažėjo visose pasaulio šalyse, o Jungtinėse Valstijose ir Australijoje šis milžinas turėjo iškelti baltą vėliavą ir nutraukti automobilių prekybą.
Tuometiniai „Fiat Group“ koncerno vadovai nusprendė iš naujo sudėlioti prioritetus. Vietoj to, kad orientuotųsi į JAV ar Azijos rinkas, didžiausias Italijos darbdavys nusprendė orientuotis į Europą, kurioje mėgstami kompaktiški, žvitrūs, stilingi ir sąlyginai nebrangūs automobiliai.
Kitoks požiūris
1993 metais, tarptautinėje Ženevos automobilių parodoje „Fiat“ pristatė kompaktišką miesto automobilį – „Downtown“. Nors mažasis „Fiat“ automobilis sulaukė nemažo susidomėjimo, tačiau jį užgožė kita „Fiat“ naujiena – ekstravagantiškai atrodantis „Coupe“.
Nepaisant išvaizdos, kuri privers pirmokus baksnoti pirštais, automobilis turėjo keletą įdomių sprendimų. Pavyzdžiui, „Downtown“ turėjo tris sėdimas vietas, kurių išdėstymas buvo identiškas „McLaren F1“ – vairuotojo sėdynė buvo pastumta į priekį, o keleivių sėdynės buvo sumontuotos šonuose, iškart už vairuotojo. Šis netradicinis sprendimas leido puikiai išnaudoti kuklią interjero erdvę. Jame netrūko vietos trims suaugusiems žmonėms, o bagažinėje tilpdavo du normalūs kelioniniai krepšiai.
„Fiat Coupe“ ir „Fiat Downtown“ buvo sukurti to paties automobilių dizainerio – Chris'o Bangle'o. Jis buvo vienintelis žmogus visame „Fiat Group“ koncerne, kuris panoro sukurti netradicinę miesto automobilio koncepciją.
Naudojo kitokią jėgainę
1993 metais pristatyta koncepcija daugelį nustebino ne kompaktiškais kėbulo išmatavimais. Daugelį nustebino jėgainės pasirinkimas, mat „Downtown“ buvo varomas ne benzininiu ir ne dyzeliniu varikliu – tai buvo elektra varomas mažylis.
Nors automobilio ratus suko du, vos 9,5 arklio galios išvystantys elektros motorai, 700 kilogramų sveriančiai mašinai jis padėdavo pasiekti 100 km/val. maksimalų greitį. Taip, tai nėra įspūdingas rodiklis, bet „Downtown“ koncepcijos kūrėjai teigė, jog didžiulis maksimalus greitis miesto automobiliui nebūtinas, nes daugelis niekuomet neviršija 50 km/val.
Bandymas eiti kitu keliu
Kaip ir daugelis kitų bandymų atsisakyti vidaus degimo variklių, taip ir šis baigėsi nesėkme. „Fiat“ pripažino, jog „Downtown“ gamybos kaštai būtų pernelyg dideli, o galutinė hečbeko kaina būtų patraukli tik elektromobilių entuziastams. Panaši situacija yra ir dabar.
Vis dėlto, tam tikri sprendimai vėliau buvo panaudoti kituose „Fiat“ modeliuose. Pavyzdžiui, keletas dizaino elementų atsirado „Barchetta“ kabriolete.