Kaip sekasi Lietuvai?
Priemonės, kaip padidinti elektromobilių įsigijimo, subsidijavimo ir jų įkrovimo infrastruktūros prieinamumą Lietuvoje, numatytos Nacionaliniame energetikos ir klimato srities veiksmų plane 2021-2030 metams. Tokį planą Lietuvos Vyriausybė numato patvirtinti gruodžio 30 dieną ir nedelsiant pateikti Europos Komisijai (EK). Nacionalinius energetikos ir klimato srities veiksmų planus parengti ir vėliausiai iki 2019 metų gruodžio 31-osios pateikti EK privalo visos ES valstybės narės.
Susisiekimo ministerijos parengtose priemonėse numatoma, kad 2025 metais 10 proc. (arba beveik 47 tūkst.) M1 klasės metinių pirkimo sandorių (registruotų ir perregistruotų lengvųjų automobilių) sudarytų elektromobiliai, 2030 metais – jau 50 proc. (230 tūkst.), o N1 klasės (lengvųjų iki 3,5 tonų krovininių automobilių) transporto priemonių būtų atitinkamai apie 5,5 tūkst. ir 18,2 tūkstančio. Siekiant elektromobilių skaičių Lietuvoje per dešimtmetį išauginti iki 230 tūkst., tarp siūlomų priemonių – taikyti 4 tūkst. eurų lengvatą perkant naują elektra varomą automobilį ir 2 tūkst. eurų lengvatą įsigyjant naudotą (iki 5 metų senumo) elektromobilį.
Tarp kitų priemonių – pusiau viešų ir privačių įprastos galios elektromobilių įkrovimo prieigų įsigijimo ar įrengimo subsidijavimas (iki 22 kW galios iki 250 eurų). Viešų didelės galios elektromobilių įkrovimo prieigų įsigijimas ar įrengimo probleminėse, komerciškai nepatraukliose vietose šalia valstybinės reikšmės kelių ir miestuose sulauktų tokių lengvatų: iki 50 kW galios – 5 tūkst. eurų, iki 100 kW galios – 10 tūkst. eurų.
Taip pat numatyta siūlyti įvesti prievolę naujai statomiems arba rekonstruojamiems pastatams ir parkavimo aikštelėms įrengti elektromobilių įkrovimo prieigas (ne mažiau kaip 2 prieigas 10 parkavimo vietų). Elektromobilių įkrovimo prieigos privalėtų atsirasti ir prie naujai statomų arba rekonstruojamų degalinių tinklų degalinių, esančių šalia valstybinės reikšmės kelių.
Be to, Lietuva imtųsi riboti transporto priemonių su vidaus degimo varikliais patekimą į nustatytas miestų zonas. Taip pat būtų siekiama viešaisiais pirkimais didinti netaršių transporto priemonių naudojimą. Iki 2024 metų pabaigos netaršių lengvųjų transporto priemonių (M1, M2 ir N1 kategorijos) skaičius atliekant žaliuosius pirkimus, palyginti su bendru parko skaičiumi, turėtų sudaryti ne mažiau kaip 60 proc., netaršių sunkiųjų transporto priemonių (N2 ir N3 kategorijos) skaičius – ne mažiau kaip 8 proc., netaršių autobusų (M3 kategorija) skaičius – 80 proc., o iki 2030-ųjų pabaigos šių transporto priemonių skaičius turėtų siekti atitinkamai 100 proc., ne mažiau kaip 16 proc. ir 100 procentų.
Nuo 2030-ųjų N1 kategorijos vidaus degimo variklius turintys automobiliai apskritai būtų neberegistruojami. Be to, gali būti imtasi ir kitų priemonių dėl vidaus degimo variklių varomų transporto priemonių ribojimo.
„Jei šios numatytos priemonės bus įgyvendintos, tai būtų esminis lūžis Lietuvai judant link elektra varomo transporto plėtros. Labai norėtųsi, kad tai nebūtų tik į popierių atgulusios priemonės, o realūs veiksmai tam, kad Lietuva atsidurtų tarp aktyviai elektromobilių plėtrą skatinančių šalių“, – sako Aplinkos apsaugos instituto, sukūrusio elektrinio transporto populiarinimui skirtą svetainę www.elv.lt, vadovas Alfredas Skinulis.
Šių metų lapkričio pabaigoje, „Regitros“ duomenimis, Lietuvoje buvo įregistruoti 1 346 M1 klasės ir 35 N1 klasės tik elektra varomi automobiliai. Nuo šių metų pradžios buvo įregistruoti iš viso 472 lengvieji elektromobiliai. Didesnę dalį šalyje registruojamų elektromobilių sudaro naudotos mašinos.
Šiuo metu Lietuvoje galioja dvi pagrindinės skatinimo priemonės rinktis elektromobilį: galimybė naudotis specialiai pažymėtomis maršrutinio transporto eismo juostomis Vilniuje ir parkavimo bei įvažiavimo rinkliavų
lengvatos Lietuvos miestuose. Elektromobilių lengvesnei identifikacijai suteikiami specialūs numeriai.
Kaip elektromobilių plėtra skatinama kitur?
Kitąmet didžiausia Europoje automobilių rinka Vokietija bus itin stebima. Kanclerė Angela Merkel dar rugsėjį pristatė svarbų klimato paketą su subsidijomis, skirtomis elektromobilių pardavimui padidinti. Panašu, kad ši politika veikia, nes Vokietija pagal parduotų elektromobilių skaičių, kaip paaiškėjo gruodį, aplenkė Norvegiją, kuri pagal gyventojų skaičių yra 16 kartų mažesnė.
Elektromobilių Vokietijoje pirkėjai, perkantys iki 40 tūkst. eurų vertės automobilį, gali gauti 6 tūkst. eurų valstybės dotaciją. „BloombergNEF“ skaičiuoja, kad iki 2025-ųjų tai valstybei galėtų kainuoti 2,6 mlrd. eurų.
Maža to, Vokietijos automobilių gamintojai planuoja iki 2023 metų patrigubinti elektrinių automobilių pasiūlą iki 150 modelių ir iki 2024-ųjų investuoti 50 mlrd. eurų. Vyriausybė taip pat nori, kad iki 2025 metų šalyje būtų 1 mln. įkrovimo vietų.
Siekiant sumažinti anglies dvideginio išmetimą ir paremti šalies pramonę, Prancūzija taip pat stipriai skatina elektromobilių ir įkrovimo stotelių plėtrą. Valstybė skiria 6 tūkst. eurų dotaciją ir premiją elektromobilių pirkėjams, atsisakantiems seno laužo (automobilio). Beje, ši dotacija kai kuriose miestuose gali būti ir dukart didesnė, vietos valdžiai dar labiau „pasaldinus“ pasiūlymą prie jau mokamos valstybės subsidijos.
Jungtinei Karalystei (JK), antrai pagal dydį Europos regiono automobilių rinkai, vis smūgiavo „Brexit“ netikrumas, tačiau elektromobilių pardavimo augimas šiek tiek palengvino didesnį nuosmukį. Šių metų lapkritį visų elektrinių automobilių pardavimas išaugo daugiau nei dvigubai – iki 32,9 tūkst., tiesa, elektromobiliai užėmė tik 1,5 proc. visos rinkos.
JK siūlo 3,5 tūkst. svarų dotacijų ir nuolaidų tik elektrinėms transporto priemonėms po to, kai pernai buvo laipsniškai panaikintos subsidijos hibridams. Į paramą pretenduojantys elektromobiliai turi nuvažiuoti 70 mylių be jokių išmetamųjų teršalų.
Nyderlandų Vyriausybė dabar planuoja suteikti mokesčių lengvatas mažiausiai 5 metams į priekį, kad pasiektų ilgalaikį tikslą – iki 2050 metų šalyje turėti tik švarius automobilius. Šiuo metu Nyderlanduose yra populiarus paskatų paketas, į kurį įeina atleidimas nuo kelių mokesčio ir daug mažesnis pardavimo mokesčio tarifas, taikomas pirmiems 50 tūkst. eurų nuo elektromobilio kainos. Vietos valdžios institucijos taip pat įdiegė savo priemones. Amsterdame elektra varomų automobilių ar mikroautobusų pirkėjai galėtų gauti 5 tūkst. eurų subsidiją.
Norvegijos vyriausybės parama apima atleidimą nuo mokesčių, tokių kaip importo, pridėtinės vertės mokestis ir metinis kelių mokestis. Vietos valdžia siūlo nemokamą automobilių stovėjimo vietą, rinkliavų lengvatas ir leidžia elektromobiliams naudotis visuomeninio transporto juostomis.
Švedijoje elektromobilių pirkėjai gauna 60 tūkst. kronų (apie 5,7 tūkst. eurų) premiją. O Danijos socialdemokratų vyriausybė nusprendė atšaukti planuojamą mokesčių padidinimą elektromobiliams ir padidino mokesčių lengvatas važiuojant elektromobiliu į darbą.
