Su šiuo radikaliu sprendimu, Etiopija tapo pirmąja šalimi pasaulyje, kuri uždraudė į šalį importuoti bet kokius automobilius, turinčius benzininį arba dyzelinį variklį.
Vyriausybės atstovai tikina, jog šis sprendimas buvo priimtas ekonominiais ir ekologiniais sumetimais. Vienas iš pagrindinių tokio draudimo argumentų – noras sumažinti į šalį importuojamos naftos kiekį.
„Restofworld“ duomenimis, praėjusiais metais Etiopija degalų importui išleido 7,6 mlrd. dolerių, tad paskelbus vidaus degimo variklį turinčių transporto priemonių draudimą, vyriausybė tikisi, jog naftos naudojimo rodikliai šalyje sumažės.
Įvedus šį draudimą, Etiopijos vyriausybė taip pat paskelbė priemonių paketą, kuriomis tikimasi padidinti elektra varomų transporto priemonių patrauklumą. Pavyzdžiui, elektromobilių pirkėjai išvengs pridėtinės vertės ir kitų mokesčių.
Vyriausybės nariai taip pat viliasi, jog šis sprendimas sudomins užsienio investuotojus, kurie bus linkę šalyje pradėti elektromobilių gamybą.
„Cleantechnica“ duomenimis, didžioji dalis šalyje parduodamų elektromobilių yra kiniški. Skirtingų šaltinių duomenimis, šalyje šiuo metu yra maždaug 80 000 elektromobilių, arba maždaug 70 000 mažiau negu to norėtų vyriausybė, kuri iki 2030 metų užsibrėžė tikslą šalyje turėti ne mažesnį negu 150 000 elektromobilių parką.
Vis dėlto, iki galo neapgalvotas sprendimas uždrausti benzininius ir dyzelinius automobilius privertė vairuotojus pažvelgti į karčią elektromobilumo realybę.
„RestofWorld“ klimato kaitos ekspertė Yizengaw Yitayih sako, jog oficialiais duomenimis šalyje yra tik 50 įkrovimo stotelių, tačiau kiek iš jų veikia – neaišku.
Net ir radus veikiančią įkrovimo stotelę, Etiopija nuolatos susiduria su elektros energijos trūkumu. Štai, dar kovo mėnesį šalį užklupo masiniai elektros tiekimo sutrikimai, kurie paveikė beveik visus šalies regionus.
