Labiausiai iš tikro žavi šio jaunuolio atsidavimas ir meilė senutei „Volgai“. Juk kiekvienam entuziastui konkretus automobilis kažką reiškia. Kadangi Edvinas didžiąją dalį savo gyvenimo praleido sėdėdamas būtent šitoje „Volgoje“, jam šis automobilis nėra tik metalo gabalas, kaip daug kam atrodo.
Nuolatos stengiamės parodyti kuo įvairesnių automobilių entuziastų spektrą. Nesvarbu ką mėgstate išdarinėti su savo automobiliu, visi juk esame automanai! Šiandien jus visus supažindinsime su Edvinu ir jo šeimos nariu - „Volga“. Tačiau pradėkime šią pažintį nuo pat pradžių.
Senutėlė ir daug ko mačiusi „GAZ-24“, Edvino šeimoje atsirado 2000 metais. Prieš tai šis automobilis priklausė jo tėčio dėdei. Jam ši „Volga“ buvo nereikalinga, tik vietą garaže užėmė. Vieną dieną, buvęs šio automobilio savininkas paskambino ir pranešė, kad ruošiasi šią „Volga“ vežti į metalo laužą. Kodėl? Pagrindinė to priežastis - „užkalęs“ variklis. Kadangi investuoti pinigų į šį automobilį ilgametis savininkas nenorėjo, jis pasirinko lengviausią būdą ir „GAZ-24“ išvežti į metalo laužą. Tačiau į pagalbą šiam Sovietų Sąjungos simboliui atskubėjo Edvino tėtis, kuriam pagailo vos 33.000 kilometrų nuvažiavusio automobilio.
Nors automobilio širdį buvo ištikęs infarktas, Edvinas kartu su savo tėčiu nusprendė antram gyvenimui prikelti rusišką sedaną. Pagrindinė užduotis buvo restauruoti variklį, pakeisti sparnus ir juos perdažyti. Tačiau tai ne pabaiga.
Vėliau dėmesio pareikalavo variklis, kuris nedirbo taip kaip turėtų. Karbiuratorių reikėjo patrinti ant šlifavimo akmens, nes buvo didelį tarpai tarp jo dalių ir papildomai traukė orą. Teko pakeisti bloko ir variklio tarpinę, nes po kapitalinio remonto galva nebuvo tinkamai užveržta. Taip pat teko perrinkti visas gumines dalis, ypač daug problemų Edvinas turėjo su stabdžiais. Pasak Edvino, neskaitant detalių paieškų, tai buvo pačios didžiausios bėdos su kuriomis susidūrė jaunuolis.
Nuolatos stengiamės parodyti kuo įvairesnių automobilių entuziastų spektrą. Nesvarbu ką mėgstate išdarinėti su savo automobiliu, visi juk esame automanai! Šiandien jus visus supažindinsime su Edvinu ir jo šeimos nariu - „Volga“. Tačiau pradėkime šią pažintį nuo pat pradžių.
Senutėlė ir daug ko mačiusi „GAZ-24“, Edvino šeimoje atsirado 2000 metais. Prieš tai šis automobilis priklausė jo tėčio dėdei. Jam ši „Volga“ buvo nereikalinga, tik vietą garaže užėmė. Vieną dieną, buvęs šio automobilio savininkas paskambino ir pranešė, kad ruošiasi šią „Volga“ vežti į metalo laužą. Kodėl? Pagrindinė to priežastis - „užkalęs“ variklis. Kadangi investuoti pinigų į šį automobilį ilgametis savininkas nenorėjo, jis pasirinko lengviausią būdą ir „GAZ-24“ išvežti į metalo laužą. Tačiau į pagalbą šiam Sovietų Sąjungos simboliui atskubėjo Edvino tėtis, kuriam pagailo vos 33.000 kilometrų nuvažiavusio automobilio.
Nors automobilio širdį buvo ištikęs infarktas, Edvinas kartu su savo tėčiu nusprendė antram gyvenimui prikelti rusišką sedaną. Pagrindinė užduotis buvo restauruoti variklį, pakeisti sparnus ir juos perdažyti. Tačiau tai ne pabaiga.
Vėliau dėmesio pareikalavo variklis, kuris nedirbo taip kaip turėtų. Karbiuratorių reikėjo patrinti ant šlifavimo akmens, nes buvo didelį tarpai tarp jo dalių ir papildomai traukė orą. Teko pakeisti bloko ir variklio tarpinę, nes po kapitalinio remonto galva nebuvo tinkamai užveržta. Taip pat teko perrinkti visas gumines dalis, ypač daug problemų Edvinas turėjo su stabdžiais. Pasak Edvino, neskaitant detalių paieškų, tai buvo pačios didžiausios bėdos su kuriomis susidūrė jaunuolis.