„Eagle Cars Limited" yra Didžiosios Britanijos automobilių gamintojas. 1984 metais „SS" modelis buvo sukurtas pagal amerikiečių surenkamo automobilio prototipą „Cimbria". Kuris buvo ne kas kitas kaip amerikietiška „British Nova" versija. Gana paini šio įdomaus automobilio istorija. Pati „SS" modelio konstrukcija yra padaryta iš lankų suvirinto metalinio karkaso, stiklo audinio ir plastiko kėbulo. Bendra automobilio masė siekia vos 750 kilogramų. Į automobilį buvo montuojami patys įvairiausi varikliai, galima sutikti automobilių ir su „Ford Cortina" varikliu ir su „Land Rover" motoru.
Štai šis „Eagle SS" dėl niekam nežinomų priežasčių atsidūrė Rusijoje. Kur jį nuo tipinio senų automobilių likimo išgelbėjo keli nagingi vyrukai. Smagu žiūrėti kaip kruopščiai buvo paverstas šis metalo (plastiko) laužas į dailių formų 8-ojo dešimtmečio super automobilį. Pirmasis restauracijos etapas - išrinkimas, buvo paprastas. Kadangi automobilio konstrukcija nėra sudėtinga, tai ir darbai nebuvo komplikuoti.
Po išrinkimo sekė detalus kėbulo įtrūkimų, įskilimų tvarkymas. Tam buvo naudojami epoksidiniai klijai ir specialios adatos. Kai defektai buvo pašalinti, automobilis buvo ruošiamas dažymui. Šveičiamas, špakliuojamas (ties tomis vietomis, kur to reikėjo) ir gruntuojamas.
Paruošus automobilį dažymui atėjo rimta dilema, kaip dažyti tokį neeilinio dizaino kėbulą. Kokia spalva dažyti, kaip pabrėžti automobilio anglišką kilmę ir charizmą. Nors vyrai ir kūrybingi, automobilio dažymo stilių sugalvojo jų bičiulis, aerografijos meistras „Žora". Jis nusprendė automobilis vėl bus mėlynas, tik šį kart su milžiniška plevesuojančia Didžiosios Britanijos vėliava. Vyras visą dieną užtruko dažymo kameroje su automobiliu, o rezultatas buvo stulbinantis.
Kiek veliau po nudažymo buvo pridėti šešėliai ir sukurta banguotos vėliavos iliuzija. O visą padengus laku automobilis tiesiog spindėjo.
Sutvarkius išorę atėjo metas ir kitiems automobilio mazgams. Senasis „Ford" variklis buvo išleidęs paskutinį atodūsį, todėl vyrai nusprendę įdėti tokį pat, tik naują variklį (Kinijos automobilių gamintojai nusipirko senų automobilių gamintojų patentus ir naudoja tuos variklius savo gaminamiems automobiliams. Todėl kito variklio paieškos nebuvo sudėtingos). Naujasis variklis, anot pardavėjo nuvažiavo tik 1000 kilometrų ir iš pažiūros atrodė tvarkingas. Variklis automobilyje tiko kaip čia buvęs ir užsivedė be jokių problemų.
Mašinos salonas ne ką mažiau reikalo darbščių rankų, senoji panelė buvo galutinai sutrūkinėjusi ir suskilusi („Eagle" salono apdailos dalis dažydavo batams skirtais dažais). O smalsūs, neturintys ką veikti jaunuoliai pasisavino peleninę, pirštinių dėtuvę ir kitas niekam daugiau nereikalingas smulkmenas. Nors pastarosios buvo pakeistos naujomis, tai tik pareikalavo laiko. Nes turbūt net nereikia sakyti kokio retumo yra automobilio dalys.
Įdėjus kitą variklį reikėjo šiek tiek perdaryti ir variklio „laidyną". Pasiekus pagrindines laidų gyslas, pasirodo anglai buvo sužymėję visus laidus pridėdami popieriaus gabalėlius. Panašius į tokius, kurie būna ant arbatos pakelių. Tai smarkiai palengvino darbą elektrikui ir po poros valandų darbai buvo atlikti.
Automobilio priekiniai žibintų būklė atidžiau pažiūrėjus pasirodė baisesnė, nei buvo tikėtasi. Nebeliko nieko kito, kaip tik ieškoti naujų, o originalius priekinius žibintus rasti ne ką lengviau nei Šventają Gralio taurę. Todėl ieškota labiausiai į „Eagle SS" panašių žibintų, o tokių toli ieškoti nereikėjo. Vyrams pasisekė su sunkvežimio „ZIL" apvaliais žibintais. Po nežymių konstrukcinių patobulinimų mašina turėjo visus puikiai šviečiančius žibintus (galiniai nebuvo kritinės būklės, tiesiog reikėjo iššveisti purvus ir nupoliruoti).
Automobilis buvo su išlikusiais originaliais ratais, tačiau nuo senatvės praradusiais savo žavesį. Nors ratai ir buvo chromuoti, vyrai nusprendė negailestingai nušlifuoti blizgesnį ir nudažė baltai.
Štai taip ir prisikėlė antram gyvenimui (su šiokiais tokiais lyriniais, moderniais nukrypimais) šis sportiškas 8-ojo dešimtmečio britų automobilis Rusijoje.
„Eagle Cars Limited" yra Didžiosios Britanijos automobilių gamintojas. 1984 metais „SS" modelis buvo sukurtas pagal amerikiečių surenkamo automobilio prototipą „Cimbria". Kuris buvo ne kas kitas kaip amerikietiška „British Nova" versija. Gana paini šio įdomaus automobilio istorija. Pati „SS" modelio konstrukcija yra padaryta iš lankų suvirinto metalinio karkaso, stiklo audinio ir plastiko kėbulo. Bendra automobilio masė siekia vos 750 kilogramų. Į automobilį buvo montuojami patys įvairiausi varikliai, galima sutikti automobilių ir su „Ford Cortina" varikliu ir su „Land Rover" motoru.
Štai šis „Eagle SS" dėl niekam nežinomų priežasčių atsidūrė Rusijoje. Kur jį nuo tipinio senų automobilių likimo išgelbėjo keli nagingi vyrukai. Smagu žiūrėti kaip kruopščiai buvo paverstas šis metalo (plastiko) laužas į dailių formų 8-ojo dešimtmečio super automobilį. Pirmasis restauracijos etapas - išrinkimas, buvo paprastas. Kadangi automobilio konstrukcija nėra sudėtinga, tai ir darbai nebuvo komplikuoti.
Po išrinkimo sekė detalus kėbulo įtrūkimų, įskilimų tvarkymas. Tam buvo naudojami epoksidiniai klijai ir specialios adatos. Kai defektai buvo pašalinti, automobilis buvo ruošiamas dažymui. Šveičiamas, špakliuojamas (ties tomis vietomis, kur to reikėjo) ir gruntuojamas.
Paruošus automobilį dažymui atėjo rimta dilema, kaip dažyti tokį neeilinio dizaino kėbulą. Kokia spalva dažyti, kaip pabrėžti automobilio anglišką kilmę ir charizmą. Nors vyrai ir kūrybingi, automobilio dažymo stilių sugalvojo jų bičiulis, aerografijos meistras „Žora". Jis nusprendė automobilis vėl bus mėlynas, tik šį kart su milžiniška plevesuojančia Didžiosios Britanijos vėliava. Vyras visą dieną užtruko dažymo kameroje su automobiliu, o rezultatas buvo stulbinantis.
Kiek veliau po nudažymo buvo pridėti šešėliai ir sukurta banguotos vėliavos iliuzija. O visą padengus laku automobilis tiesiog spindėjo.
Sutvarkius išorę atėjo metas ir kitiems automobilio mazgams. Senasis „Ford" variklis buvo išleidęs paskutinį atodūsį, todėl vyrai nusprendę įdėti tokį pat, tik naują variklį (Kinijos automobilių gamintojai nusipirko senų automobilių gamintojų patentus ir naudoja tuos variklius savo gaminamiems automobiliams. Todėl kito variklio paieškos nebuvo sudėtingos). Naujasis variklis, anot pardavėjo nuvažiavo tik 1000 kilometrų ir iš pažiūros atrodė tvarkingas. Variklis automobilyje tiko kaip čia buvęs ir užsivedė be jokių problemų.
Mašinos salonas ne ką mažiau reikalo darbščių rankų, senoji panelė buvo galutinai sutrūkinėjusi ir suskilusi („Eagle" salono apdailos dalis dažydavo batams skirtais dažais). O smalsūs, neturintys ką veikti jaunuoliai pasisavino peleninę, pirštinių dėtuvę ir kitas niekam daugiau nereikalingas smulkmenas. Nors pastarosios buvo pakeistos naujomis, tai tik pareikalavo laiko. Nes turbūt net nereikia sakyti kokio retumo yra automobilio dalys.
Įdėjus kitą variklį reikėjo šiek tiek perdaryti ir variklio „laidyną". Pasiekus pagrindines laidų gyslas, pasirodo anglai buvo sužymėję visus laidus pridėdami popieriaus gabalėlius. Panašius į tokius, kurie būna ant arbatos pakelių. Tai smarkiai palengvino darbą elektrikui ir po poros valandų darbai buvo atlikti.
Automobilio priekiniai žibintų būklė atidžiau pažiūrėjus pasirodė baisesnė, nei buvo tikėtasi. Nebeliko nieko kito, kaip tik ieškoti naujų, o originalius priekinius žibintus rasti ne ką lengviau nei Šventają Gralio taurę. Todėl ieškota labiausiai į „Eagle SS" panašių žibintų, o tokių toli ieškoti nereikėjo. Vyrams pasisekė su sunkvežimio „ZIL" apvaliais žibintais. Po nežymių konstrukcinių patobulinimų mašina turėjo visus puikiai šviečiančius žibintus (galiniai nebuvo kritinės būklės, tiesiog reikėjo iššveisti purvus ir nupoliruoti).
Automobilis buvo su išlikusiais originaliais ratais, tačiau nuo senatvės praradusiais savo žavesį. Nors ratai ir buvo chromuoti, vyrai nusprendė negailestingai nušlifuoti blizgesnį ir nudažė baltai.
Štai taip ir prisikėlė antram gyvenimui (su šiokiais tokiais lyriniais, moderniais nukrypimais) šis sportiškas 8-ojo dešimtmečio britų automobilis Rusijoje.
