Šaltinis:
Automanas.lt
REKLAMA
„F355“ buvo sukurtas tam, jog pakeistų senuosius „308“, „328“ ir „348“ modelius bei būtų pigesnė galingųjų brolių alternatyva. „Ferrari“ prezidentas, Luca di Montezemolo, tuo metu inžinierių paprašė sukurti kažką įdomaus, šviežio ir modernaus. Tai turėjo būti visiškai naujas modelis neturėjęs nieko bendro su ankstesniais kompanijos modeliais.
Naujasis kompanijos inžinierių kūrinys buvo pasmerktas sėkmei. Nuostabios „Pininfarina“ dizainerių sukurtos linijos, 25 procentais didesnė variklio galia, neatgrasios valdymo savybės pakerėjo ne vieną turtingą automobilių entuziastą.
„Entry Level“ kompanijos modelis buvo gaminamas nuo 1994 metų pavasario. Automobilis buvo siūlomas su dviem kėbulo tipais. Pirmasis buvo pavadintas „Berlinetta“ vardu, kuris atitiko kupė kėbulo tipą. Antrasis turėjo „GTS“ vardą ir turėjo rankomis nuimamą metalinį stogą, kurį buvo galima paslėpti automobilio bagažinėje. Nors kėbulo tipai skyrėsi, tačiau visi „F355“ turėjo išilgai sumontuotą aštuonių cilindrų motorą. Tuo metu šis variklis tapo pačiu galingiausiu atmosferiniu benzininiu motoru. 3,5 litro benzininis agregatas išvystė 325 arklio galias ir galėdavo pasiekti net 8250 sūkių ribą. Inžinieriai teigė, jog tokie rezultatai buvo pasiekti dėl penkių vožtuvų vienam cilindrui sistemos ir itin lengvų variklio komponentų. Pavyzdžiui : iš titano pagamintų švaistiklių ar kaltinio lydinio stūmoklių.
Automobilis su šiuo varikliu iki 100 km/val. galėjo įsibėgėti per maždaug penkias sekundes ir pasiekti maksimalų 295 km/val. greitį.
Vis dėlto „Ferrari“ inžinieriai didžiausią dėmesį skyrė valdymo savybių gerinimui. Po pakankamai pavojingo „348“, naujasis „F355“ turėjo būti geriau valdomas, kai vairuotojas automobilį spaudžia prie ribos. „Ferrari“ sumontavo elektronikos valdomus amortizatorius. Automobilio kompiuteris nuolatos stebėdavo greitį, vairo pasukimo kampą ir važiuoklės apkrovas. Visa tai pasiteisino, nes daugybė tuometinių automobilių tema rašančių žurnalistų gyrė mažąjį „Ferrari“.
Praėjus maždaug metams po „F355“ debiuto, „Ferrari“ paprašė Nicola Larini pagalbos sukurti specialią „348 Challenge Trophy“ lenktynių seriją, kurioje turėjo dalyvauti tik „Ferrari“ inžinierių paruoštos „F355“ modelių versijos. Ši lenktynių serija tapo tikru hitu, nes visi automobiliai buvo identiški ir neturėjo papildomo pranašumo faktoriaus.
1997 metai pasižymėjo tuo, jog „Ferrari“ į savo mažylį pradėjo montuoti elektro-hidraulinę pavarų dėžę, kuri vėliau evoliucionavo į „DSG“ dvigubos sankabos pavarų dėžes. Tuo metu tik keli automobilių gamintojai siūlė tokio tipo pavarų dėžes. Be „Ferrari“, tokias pavarų dėžes į savo automobilius montavo „Porsche“ ir „Alpina“. Vėliau tais pačiais metais pasirodė ir kabrioleto modifikacija, kuri turėjo minkštą sulankstomą ir elektronikos valdomą stogą.
„Ferrari“ jaunėlis buvo pakeistas „360 Modena“, kuris buvo dar pažangesnis, greitesnis, tačiau ne toks geras ir lengvai atleidžiantis klaidas. „Ferrari“ nutraukė „F355“ gamybą 1999 metais. Gamykloje jį iškart pakeitė naujasis „360 Modena“.
Iš viso „Ferrari“ pagamino net 11,000 šio nuostabaus superautomobilio vienetų.
„F355“ buvo sukurtas tam, jog pakeistų senuosius „308“, „328“ ir „348“ modelius bei būtų pigesnė galingųjų brolių alternatyva. „Ferrari“ prezidentas, Luca di Montezemolo, tuo metu inžinierių paprašė sukurti kažką įdomaus, šviežio ir modernaus. Tai turėjo būti visiškai naujas modelis neturėjęs nieko bendro su ankstesniais kompanijos modeliais.
Naujasis kompanijos inžinierių kūrinys buvo pasmerktas sėkmei. Nuostabios „Pininfarina“ dizainerių sukurtos linijos, 25 procentais didesnė variklio galia, neatgrasios valdymo savybės pakerėjo ne vieną turtingą automobilių entuziastą.
„Entry Level“ kompanijos modelis buvo gaminamas nuo 1994 metų pavasario. Automobilis buvo siūlomas su dviem kėbulo tipais. Pirmasis buvo pavadintas „Berlinetta“ vardu, kuris atitiko kupė kėbulo tipą. Antrasis turėjo „GTS“ vardą ir turėjo rankomis nuimamą metalinį stogą, kurį buvo galima paslėpti automobilio bagažinėje. Nors kėbulo tipai skyrėsi, tačiau visi „F355“ turėjo išilgai sumontuotą aštuonių cilindrų motorą. Tuo metu šis variklis tapo pačiu galingiausiu atmosferiniu benzininiu motoru. 3,5 litro benzininis agregatas išvystė 325 arklio galias ir galėdavo pasiekti net 8250 sūkių ribą. Inžinieriai teigė, jog tokie rezultatai buvo pasiekti dėl penkių vožtuvų vienam cilindrui sistemos ir itin lengvų variklio komponentų. Pavyzdžiui : iš titano pagamintų švaistiklių ar kaltinio lydinio stūmoklių.
Automobilis su šiuo varikliu iki 100 km/val. galėjo įsibėgėti per maždaug penkias sekundes ir pasiekti maksimalų 295 km/val. greitį.
Vis dėlto „Ferrari“ inžinieriai didžiausią dėmesį skyrė valdymo savybių gerinimui. Po pakankamai pavojingo „348“, naujasis „F355“ turėjo būti geriau valdomas, kai vairuotojas automobilį spaudžia prie ribos. „Ferrari“ sumontavo elektronikos valdomus amortizatorius. Automobilio kompiuteris nuolatos stebėdavo greitį, vairo pasukimo kampą ir važiuoklės apkrovas. Visa tai pasiteisino, nes daugybė tuometinių automobilių tema rašančių žurnalistų gyrė mažąjį „Ferrari“.
Praėjus maždaug metams po „F355“ debiuto, „Ferrari“ paprašė Nicola Larini pagalbos sukurti specialią „348 Challenge Trophy“ lenktynių seriją, kurioje turėjo dalyvauti tik „Ferrari“ inžinierių paruoštos „F355“ modelių versijos. Ši lenktynių serija tapo tikru hitu, nes visi automobiliai buvo identiški ir neturėjo papildomo pranašumo faktoriaus.
1997 metai pasižymėjo tuo, jog „Ferrari“ į savo mažylį pradėjo montuoti elektro-hidraulinę pavarų dėžę, kuri vėliau evoliucionavo į „DSG“ dvigubos sankabos pavarų dėžes. Tuo metu tik keli automobilių gamintojai siūlė tokio tipo pavarų dėžes. Be „Ferrari“, tokias pavarų dėžes į savo automobilius montavo „Porsche“ ir „Alpina“. Vėliau tais pačiais metais pasirodė ir kabrioleto modifikacija, kuri turėjo minkštą sulankstomą ir elektronikos valdomą stogą.
„Ferrari“ jaunėlis buvo pakeistas „360 Modena“, kuris buvo dar pažangesnis, greitesnis, tačiau ne toks geras ir lengvai atleidžiantis klaidas. „Ferrari“ nutraukė „F355“ gamybą 1999 metais. Gamykloje jį iškart pakeitė naujasis „360 Modena“.
Iš viso „Ferrari“ pagamino net 11,000 šio nuostabaus superautomobilio vienetų.