„Gran Turismo Veloce" “- taip reikėtų išversti pakankamai trumpą „GTV" vardą, kuriuo buvo pavadintas sportiškas ir beprotiškai gražus „Alfa Romeo" automobilis.
Kodiniu „916" vardu pavadintas automobilis buvo pradėtas kurti dar 1991 metais. Kai Lietuva kovojo dėl savo nepriklausomybės gatvėse, Italijoje įsikūręs automobilių gamintojas kurpė planą kaip įkrėsti į kaulus ambicingiems vokiečiams. Tuometiniai „Alfa Romeo" vadovai nusprendė, jog reikia sukurti greitą, sportišką, pakankamai pigų ir kas be ko gražų automobilį.
Sportiškiausiu kompanijos modeliu turėjęs tapti „Alfa Romeo" modelis nuo pat kūrimo pradžios turėjo tik dvi sėdimas vietas, tačiau įsikišus keliems biurokratams iš „Fiat", buvo nuspręsta automobilį padaryti 2+2 tipo su keturiomis sėdimomis vietomis, o dvi vietas palikti kabrioleto versijai.
Pirmieji prototipai pro gamyklos duris išvažiavo 1992 metų viduryje. Tuometinis kompanijos vadovas, Paolo Cantarella, išbandęs pirmuosius prototipus liko nusivylęs ir įsakę inžinieriams sumontuoti modernesnę galinę važiuoklę, kuri galėtų deramai susitvarkyti su iššūkiais posūkiuose. Inžinieriai sumontavo „Multi-Link" tipo galinę pakabą, kurios konfigūracija tuo metu buvo tikrai išskirtinė. Dėl tuometinio kompanijos vadovo pastebėjimo, sportiškai atrodantis „GTV" dinamiškumu nenusileido pačiam aršiausiam konkurentui - 3 serijos „BMW". Priminsime, jog „GTV" buvo varomas ne galiniais, bet priekiniais ratais.
Antroji stipri „GTV" pusė buvo varikliai. Vis dėlto ne kiekvienas automobilis gali pasigirti turįs agregatą, kuris laimėjo prestižiškiausius konkursus. O kaip reaguotumėte, jeigu pasakytume, jog „GTV" turėjo tokių net du?
Baziniai modeliai buvo aprūpinti 2 litrų darbinio tūrio benzininį variklį, kuris išvystė 150 arklio galių. „Alfa Romeo" inžinieriai pasinaudojo „Fiat" grupės „Super FIRE" technologija, sumontavo savo gamybos galvą, įsiurbimo ir išmetimo kolektorius, „Twin Spark" uždegimo sistema, vožtuvų reguliavimo technologiją ir vuolia. Inžinieriai sukūrė variklį, kuris be jokių sunkumų galėjo pasiekti 7000 sūkių ribą, o 90 procentų sukimo momento jis išlaikydavo 2500-6200 sūkių ribose. Tuo metu šis variklis gavo geriausio keturių cilindrų variklio titulą.
Pati galingiausia modifikacija turėjo ne ką kitą, bet garsųjį 3 litrų darbinio tūrio, „Alfa Romeo" inžinierių sukurtą tobulą širdį. 220 arklio galių ir 24 vožtuvus turintis motoras leido „GTV" iki 100 km/h įsibėgėti per 6,6 sekundės. Ši modifikacija neleido ramiai miegoti „BMW 328i" savininkams, kurie įvairiuose žurnalų testuose buvo pažeminti. Vėliau jį pakeitė truputėlį modernesnis 3,2 litro agregatas.
Kol „GTV" kupė buvo vienas geriausių automobilių savo segmente, tuo tarpu „Spider" nepasižymėjo tokia didele sėkme. Dėl didesnio svorio, kabrioletas prarado savo dinamiškas valdymo savybes, o „Pininfarina" sukurtas eksterjero dizainas neturėjo tokio didelio efekto kabrioleto formoje.
Per savo dešimties metų gyvenimą, „Alfa Romeo GTV" pelnė ne vieną svarbų apdovanojimą apie kurį kažkodėl pati kompanija nutyli. Keletas pavyzdžių : 1995 „Autocar" metų automobilis, 1995 metų pats gražiausias automobilis, 1995 metais vyriausias projekto inžinierius Bruno Cena apdovanotas „Geriausio variklio" ir „Geriausio projekto" prizais.
„Alfa Romeo" šio dueto gamybą nutraukė 2004 metais. Jų vietas užėmė naujoji „Brera" ir ant to pačio modelio bazės sukurtas „Spider", kurie savo grožiu sugebėjo ne tik prilygti, bet ir pranokti, tačiau valdymo savybėmis „GTV" jie taip ir nesugebėjo prilygti.
Modernusis „GTV6" įpėdinis iki šiol yra vienas įdomiausių dešimto dešimtmečio sportiškų automobilių.
„Gran Turismo Veloce" “- taip reikėtų išversti pakankamai trumpą „GTV" vardą, kuriuo buvo pavadintas sportiškas ir beprotiškai gražus „Alfa Romeo" automobilis.
Kodiniu „916" vardu pavadintas automobilis buvo pradėtas kurti dar 1991 metais. Kai Lietuva kovojo dėl savo nepriklausomybės gatvėse, Italijoje įsikūręs automobilių gamintojas kurpė planą kaip įkrėsti į kaulus ambicingiems vokiečiams. Tuometiniai „Alfa Romeo" vadovai nusprendė, jog reikia sukurti greitą, sportišką, pakankamai pigų ir kas be ko gražų automobilį.
Sportiškiausiu kompanijos modeliu turėjęs tapti „Alfa Romeo" modelis nuo pat kūrimo pradžios turėjo tik dvi sėdimas vietas, tačiau įsikišus keliems biurokratams iš „Fiat", buvo nuspręsta automobilį padaryti 2+2 tipo su keturiomis sėdimomis vietomis, o dvi vietas palikti kabrioleto versijai.
Pirmieji prototipai pro gamyklos duris išvažiavo 1992 metų viduryje. Tuometinis kompanijos vadovas, Paolo Cantarella, išbandęs pirmuosius prototipus liko nusivylęs ir įsakę inžinieriams sumontuoti modernesnę galinę važiuoklę, kuri galėtų deramai susitvarkyti su iššūkiais posūkiuose. Inžinieriai sumontavo „Multi-Link" tipo galinę pakabą, kurios konfigūracija tuo metu buvo tikrai išskirtinė. Dėl tuometinio kompanijos vadovo pastebėjimo, sportiškai atrodantis „GTV" dinamiškumu nenusileido pačiam aršiausiam konkurentui - 3 serijos „BMW". Priminsime, jog „GTV" buvo varomas ne galiniais, bet priekiniais ratais.
Antroji stipri „GTV" pusė buvo varikliai. Vis dėlto ne kiekvienas automobilis gali pasigirti turįs agregatą, kuris laimėjo prestižiškiausius konkursus. O kaip reaguotumėte, jeigu pasakytume, jog „GTV" turėjo tokių net du?
Baziniai modeliai buvo aprūpinti 2 litrų darbinio tūrio benzininį variklį, kuris išvystė 150 arklio galių. „Alfa Romeo" inžinieriai pasinaudojo „Fiat" grupės „Super FIRE" technologija, sumontavo savo gamybos galvą, įsiurbimo ir išmetimo kolektorius, „Twin Spark" uždegimo sistema, vožtuvų reguliavimo technologiją ir vuolia. Inžinieriai sukūrė variklį, kuris be jokių sunkumų galėjo pasiekti 7000 sūkių ribą, o 90 procentų sukimo momento jis išlaikydavo 2500-6200 sūkių ribose. Tuo metu šis variklis gavo geriausio keturių cilindrų variklio titulą.
Pati galingiausia modifikacija turėjo ne ką kitą, bet garsųjį 3 litrų darbinio tūrio, „Alfa Romeo" inžinierių sukurtą tobulą širdį. 220 arklio galių ir 24 vožtuvus turintis motoras leido „GTV" iki 100 km/h įsibėgėti per 6,6 sekundės. Ši modifikacija neleido ramiai miegoti „BMW 328i" savininkams, kurie įvairiuose žurnalų testuose buvo pažeminti. Vėliau jį pakeitė truputėlį modernesnis 3,2 litro agregatas.
Kol „GTV" kupė buvo vienas geriausių automobilių savo segmente, tuo tarpu „Spider" nepasižymėjo tokia didele sėkme. Dėl didesnio svorio, kabrioletas prarado savo dinamiškas valdymo savybes, o „Pininfarina" sukurtas eksterjero dizainas neturėjo tokio didelio efekto kabrioleto formoje.
Per savo dešimties metų gyvenimą, „Alfa Romeo GTV" pelnė ne vieną svarbų apdovanojimą apie kurį kažkodėl pati kompanija nutyli. Keletas pavyzdžių : 1995 „Autocar" metų automobilis, 1995 metų pats gražiausias automobilis, 1995 metais vyriausias projekto inžinierius Bruno Cena apdovanotas „Geriausio variklio" ir „Geriausio projekto" prizais.
„Alfa Romeo" šio dueto gamybą nutraukė 2004 metais. Jų vietas užėmė naujoji „Brera" ir ant to pačio modelio bazės sukurtas „Spider", kurie savo grožiu sugebėjo ne tik prilygti, bet ir pranokti, tačiau valdymo savybėmis „GTV" jie taip ir nesugebėjo prilygti.
Modernusis „GTV6" įpėdinis iki šiol yra vienas įdomiausių dešimto dešimtmečio sportiškų automobilių.
