Ramiausiai šių metų Dakarą pradėjo motociklininkas - Balys Bardauskas. Pirmojo - 31 kilometro ilgio greičio ruožo finišą Balys pasiekė 127-oje pozicijoje, antrą dieną - 120, trečią dieną - 105. Ketvirtą - 96. Grįžęs iš trasos Balys daug nekalbėdamas pasakojo, kad nebuvo lengva - kelis kartus teko motociklą trauktis iš smėlio, bet pasak jo „vaizdai gražūs, galėčiau važiuoti mėnesį“. Na ir penktąją dieną - 103 vieta.
Bet jei su Baliu viskas ramu - automobilių fronte reikalų daugiau. Pirmas etapas ir jau, kaip Žala sako -reikalai. Nors pats Vaidas ir Saulius šį etapą įveikė puikiai ir finišavo 20-oje pozicijoje. Dienos pabaigoje įspūdžiais besidalinantis ekipažas sakė, jog yra maloniai nustebę Tojotos galia ir pravažumu palyginti su savadarbiu „Seat“, su kuriuo važiavo praėjusiuose Dakaruose. Bet kaip sakoma - with great power comes great responsibility. Po pirmojo etapo Vaidas sakė, jog svarbu dabar išlaikyti šaltą galvą, nes kopos vietomis labai klastingos.
Antanas Juknevičius pirmąją dieną taip pat pradėjo ramiai ir užtikrintai. 43-ioje pozicijoje finišavęs ekipažas pasakojo, kad ant kopos keteros teko pasidarbuoti kastuvais ir todėl prarado kelias minutes, bet dėl to labai nepergyvena, nes dar 8000 kilometrų priešaky, per kuriuos tikrai bus laiko atsigriebti.
Liūdniausias Dakaro startas, deja, buvo Benedikto ir Sebastiano ekipažui. Nors iš pradžių viskas klostėsi puikiai, likus vos dviem kilometram iki pirmosios dienos finišo nutrūko kuro tiekimas ir automobilis sustojo trasoje. Ekipažas bandė gedimą likviduoti patys, bet pastangos buvo bevaisės, tad teko laukti pasirodysiančių sunkvežimių, kurių vienas ir partempė komandą i finišą. Apie pozicijas tądien kalbėt net neapsimokėjo - preliminariai 85.
Antroji diena Benediktui prasidėjo džiaugsmingiau, organizatoriai jam suteikė 36-ąją starto poziciją įvertinę jo greitį. Pirmajame kontrolės punkte ekipažas jau buvo 28-as. Čia ir baigėsi antrosios dienos džiaugsmai. Klastingos kopos akimirkai tapo gudresnės už patyrusį ekipažą ir pirmas „stogas” į Lietuvos rinktinės sąskaitą uždirbtas. Džiugu tai, kad didesnės žalos padaryta nebuvo, pro šalį važiavęs Vaidoto ir Sauliaus ekipažas tautiečiams padėjo atsistoti ant ratų. Lenktynės Juodasis Vanagas (Black Hawk) toliau tęsė šiek tiek aplamdytu automobiliu ir sudužusiu priekiniu stiklu, kurį po keletos pravažiuotų kilometrų nuspręsta išmesti ir tęsti lenktynes iki vakaro su akiniais nuo smėlio. Finiše - 35 vieta.
Draugus gelbėję Vaidotas ir Saulius antrą dieną, kaip ir planuota, įveikė šaltomis galvomis. Nepaisant klimpimo smėlyje jie dieną baigė 27-oje pozicijoje.
Antanas su Dariumi spaudė - finišas 19-oje pozicijoje. Čia pasitarnavo didžiulė Antano patirtis, po finišo jis pasakojo, kad trasa jam buvo smagi ir priminė Afriką, bet pats lėkdamas matė daug apvirtusių ir įstrigusių dalyvių. Šią dieną trasoje virto daugiau nei 10 automobilių.
Trečioji diena Antanui ėjosi taip pat užtikrintai - startavę 18 startinėje pozicijoje finišą pasiekė 25-i. Pasak Antano - važiavo pagal planą, kai kur net greičiau. Porą kartų sėdo, bet greitai išsikasė ir atsikovojo savo pozicijas.
Vaidotas su Sauliumi startavo 28-oje pozicijoje, vėliau tarpiniame finiše turėjo pasikeisti nusimontavusią padangą, na o į dienos pabaigą pradėjo kaisti jų kamanės variklis, tad teko lėtinti tempą ir stebėti automobilio variklio temperatūrą. Teko ir strigti smėlynuose. Finišas - 33 vieta.
Benediktui, deja, trečia diena nebuvo tokia sėkminga kaip kolegoms. Pats Benas pasakoja, kad pridarė „pirmokiškų” klaidų, dėl kurių savęs neteisina. Po vakarykščio kūlverstuko stengdamiesi būti atsargesni, vyrai kelis kartus klimpo smėlyje. Vieną kartą vos nepasikartojo toks pat stogas, bet laiku nuspaustas akceleratoriaus pedalas ištraukė automobilį sveiką ir ant ratų. Po šios dienos Benediktas sakė, jog reguliuos automobilio galinius amortizatorius, nes automobilio elgesys kopose ne toks, kokio norėtųsi. Startavę 37, finišą kirto 27-oje pozicijoje. Šiuo momentu Beno ir Antano laiko skirtumas tik 1:44 min.
Na ir jei atrodo, kad pirmos dvi dienos buvo sunkios, tai čia buvo tik apšilimas prieš pragarišką ketvirtąją dieną. Čia prieš Dakarą pasidavė net stipriausieji. Nasser Al-Attiyah, De Villiers kasėsi automobilius iš smėlynų, o toks žvaigždūnas kaip C. Despres čia ir baigė savo 2018-ųjų Dakarą. Sunku buvo ir Lietuviams.
V. Žala ir S. Jurgelėnas startavo užtikrintai ir greitai, bet netrukus automobilio elektronika pradėjo ožiuotis, klampus „fesh-fesh“ vertė sportininkus ne vieną kartą padirbėti kastuvais, teko keistis ir pramuštą padangą. Beje vyrus būtina pagirti už jų draugiškumą. Prieš porą dienų padėję ant ratų atsistoti Benediktui, vakar jie net du kartus atidavė savo atsarginį ratą Antano ekipažui. Abu kartus, tai buvo paskutinis atsarginis ratas, kurį jie turėjo su savimi. Tad rizikuodami savo Dakaru, bet padėdami kitiems, vyrai vakar dieną baigė 25-oje pozicijoje. Beje, ekipažas šiek tiek vėlavo į startą, nes įklimpo važiuojant link jo.
Daug padangų „sudėvėję” Antanas ir Darius finišavo 32-i. Darius po finišo juokėsi, kad gali keisti ratus, nes per dieną įgavo daug patirties. Vyrai pasakojo, kad ratus keitė 12 ar daugiau kartų, mat nebeturėdami sveikų ratų tiesiog perdėdavo iš priekio į galą, kad galėtų išgauti kuo geresnį automobilio valdomumą, nors neišvengiamai prarado labai daug laiko. Finiše automobilis buvo su suplėšytomis galinėmis padangomis.
Na ir kad ir kaip būtų liūdna, bet tenka ir vėl sakyti, kad Vanago ir Rozvadowskio ekipažas patyrė pačią skaudžiausią dieną iš visų lietuvių ekipažų. Šiame greičio ruože buvo galima naudotis mechanikų pagalba WP1 ir WP4 punktuose. Nors mechanikų darbas nebūdavo minusuojamas iš lenktynių laiko, bet juodajam vanagui gyvybiškai reikėjo pagalbos.
Pirmame punkte buvo keičiamas galinis lūžęs pusašis. Tęsiant lenktynes ekipažas atsidūrė itin nemalonioje situacijoje. Aplink tvyrojusi tiršta dulkių užsklanda, daug automobilių vienoje vietoje ir nenumatytas skardis tapo nelaimės, kuri galėjo baigtis daug skaudžiau, receptu. Toyotai teko išbandymas krentant nuo dešimties metrų aukščio skardžio. Apsivertusią mašiną pastatyti ant ratų padėjo šalia buvę žiūrovai, bet paaiškėjo, kad lūžo stabdžių diskas ir pažeista stebulė. Tokios būkles mašina tęsti varžybų nebuvo galima. Teko stotis ir ją tvarkyti. Reikia džiaugtis, kad po tokiu nuotykių finišą visgi pavyko pasiekti, nors rezultatas ir ne pats geriausias - 51.
Penkta diena - neprognozuojama?
Atėjo penktoji diena, kurią Dakaro organizatoriai, dalyviams norintys priminti „senąjį Dakarą“, sutrumpino taip ją palengvindami. Atšaukta 40 kilometrų klastingųjų kopų atkarpa. Nepaisant šio palengvinimo, tai itin sudėtinga diena. Motociklininkams - 264, automobiliams ir sunkvežimiams - 267 greičio ruožo kilometrai, o bendrai 800 ir 1000 kilometrų kelio. Prie trasos sudėtingumo gali prisidėti ir nuovargis likęs iš vakar, mat šiandien startas anksti ryte. Prieš trumpinant trasą buvo skelbiama, kad šiandien laukia net 84% smėlio, po trasos trumpinimo šis skaičius turėtų būti mažesnis. Beje, trečiadienį motociklai ir automobiliai startavo skirtinguose taškuose, tad automobiliai negalėjo sekti motociklų padarytomis vėžėmis. O dienos pabaigoje lenktynininkai atvyks į 1,5 km aukštyje esantį bivuaką.
Ir nors viskas ne tik skambėjo sudėtingai, bet taip ir buvo, net Loeb’as pranešė pasitraukiantis iš maratono. Bet tik ne lietuviai, ne mūsų charakteriui lengvai pasiduoti. Kol visi didieji lyderiai klimpo ir kasėsi kopose, mūsų ekipažai skriejo jiems pro šalį. Pirmas WP ir Žalą matome 10-oje pozicijoje, WP2 - 9 pozicija. Antanas Juknevičius atitinkamai 20 ir 19, o Benediktas Vanagas 13 ir 12 pozicijos pirmuose laiko matavimo taškuose.
Tiesa, diena neapsiėjo be rimtesnių bėdų - Benedikto Vanago automobilio sprogusi galinė padanga Peru smėlynuose palaidojo galinį sparną, bet kaip pats Benediktas sako - „Kol automobilis važiuoja į priekį, pakelėje palieki tai ko nereikia“.
Antanas Juknevičius grįžęs į bivuaką pasakojo, kad buvo pagautas didžiulio azarto kai prieš nosį išlindo Miko Hirvonen su „Mini“. Apie 10 kilometrų lietuvių ekipažas nepaleido Miko Hirvoneno iš savo akiračio, bet Darius įvertinęs galimus padarinius šiek tiek apramino Antaną. Tad finišas pasiektas laimingai, tiesa, be pramuštų padangų neapsieita. Na, o Žalos ekipažas taip pat atvažiavo be didesnės žalos, išskyrus Sauliaus nuogąstavimus, kad per jo klaideles vyrai prarado 20-30 minučių. Mechanikai per naktį ėmėsi remontuoti pavarų dėžės, bet kaip jie patys sakė, kad šis remontas buvo planuotas, tik buvo planuotas atlikti per poilsio dieną, tad menkas nukrypimas nuo grafiko nėra nieko baisaus.
Penktosios dienos galutiniai rezultatai Lietuvos atstovams buvo tokie: Antanas - 17 vieta, Benediktas - 18 vieta, Vaidotas - 20 vieta.
Šiandien sportininkai atsisveikins su Peru dykumomis ir kils į Bolivijos aukštikalnes. Smėlį keis kietas gruntas ir čia klasikinio ralio profesionalai galės spausti iki dugno. 313 kilometrų greičio ruožo ir daugiau nei 400 kilometrų pervažiavimo prieš rytojaus poilsio dieną bivuake, kuris įsikūręs net keturių kilometrų aukštyje. Sportininkams poilsį teks derinti su aklimatizacija, o mechanikai turės laiko atlikti techninį aptarnavimą.
Panašu, kad kaip ir vakar, taip šiandien Dakaras atsijos savo srities profesionalus ir tuos, kurie dar turi ko pasimokyti. Linkime didžiausios sėkmės savo tautiečiams, laikome špygas, kumščius ir viską, kas tik atneštų jiems sėkmę. Dakaras laimimas ne per savaitę, bet pralaimėti galima kiekvieną minutę.
