Tiesa, dykumose karštis suvokiamas šiek tiek kitaip nei drėgno klimato kraštuose. Tarkim 40 laipsnių kur nors Afrikos viduryje yra kur kas labiau draugiška organizmui temperatūra, nei lietuviški + 30. Pats vilnietis tikino, kad pakankamai komfortiškai besijaučiantis iš tiesų aukštoje temperatūroje. Dirbdamas instruktoriumi Dubajuje veikiančioje vairavimo dykumose mokykloje, kartais jis visą dieną praleidžia smėlio jūroje svilinant 45 laipsnių kaitrai ir „neiškepa“. Žinoma, dirbant tokioms sąlygomis būtina nuolat gerti itin daug vandens ir naudoti specialius maisto papildus – priešingu atveju organizmas praranda mineralus ir nusilpsta beveik taip pat, kaip elektrolito netekęs akumuliatorius.
„Kitas svarbus dalykas – paruošti tas raumenų grupes, kurioms tenka didžiausias krūvis vairuojant. T. y. būtina treniruoti pečių juostą, rankas, maksimaliai stiprinti nugaros ir pilvo preso raumenis, nes jie padeda „amortizuoti“ stuburui tenkančius smūgius po kiekvieno šuolio nuo tramplino. Žodžiu, lankytis treniruoklių salėje yra būtina“, – tikino A. Juknevičius.
Savo ruožtu Benediktas Vanagas taip pat teigė, kad jo organizmas pakankamai gerai toleruoja karštį, todėl ruošiantis maratoninėms lenktynėms rūpinasi bendru fiziniu pasirengimu.
„Tai iš tiesų velniškai svarbu, nes jei rezultatai prastėja ne dėl technikos kaprizų, o dėl to, kad intensyviau praleidus vieną kitą dieną mažėja ekipažo darbingumas – reikia rinktis kažkurią kitą discipliną. Prisipažinsiu, kad man tai nepatinka, tačiau bėgioju krosus. Tai didina ištvermę“, – dėstė „General Financing – Autopaslauga by Pitlane“ komandos lyderis.
B. Vanagas taip pat pabrėžė, kad keletą savaičių prieš prasidedant maratonui kur kas daugiau dėmesio skiria mitybai – stengiasi kūną „išdžiovinti“ ir atsikratyti bent keleto kilogramų.
N40 vyrų autoklubas
